Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Neformaliojo ugdymo aktualijos

Neformaliojo ugdymo aktualijos

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ siekiama paskatinti esminius visuomenės pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei. Reikia tokių pokyčių, kurie užtikrintų kiekvieno asmens individualių gebėjimų ugdymą, pritaikymą ir pripažinimą. Lietuva – viena iš tų valstybių, kurios siekia sukurti atvirą, atsakingą, sąmoningą pilietinę visuomenę, valstybę sėkmingiems ir laimingiems piliečiams.

2012 m. Europos Komisija savo komunikate „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ atkreipia valstybių narių dėmesį į neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo svarbą. Tai padėtų piliečiams įgyti visą ar dalinę kvalifikaciją remiantis už formaliojo švietimo ribų įgytais gebėjimais ir kompetencija.

Europoje neformaliuoju švietimu domimasi jau seniai. Šiuolaikiniai vaikai ir jaunimas, vis didėjanti kokybiško laisvo laiko praleidimo reikšmė reikalauja visai naujo požiūrio į formalųjį ir neformalųjį švietimą. Prieš keletą metų Europos Taryba padarė tokias išvadas:

  • Formaliojo švietimo sistema, veikianti izoliuotai, negali atitikti nuolat daugėjančių technologinių, socialinių ir ekonominių pokyčių, todėl turi būti praturtinta neformaliojo švietimo patirtimi.
  • Šalių vyriausybės ir kitos valdžios turi pripažinti nevyriausybines organizacijas kaip partnerius ilgalaikėje perspektyvoje ir neformalųjį švietimą padaryti visiems prieinamą.
  • Neformalusis švietimas yra neatskiriama mokymosi visą gyvenimą koncepcijos dalis, leidžianti jauniems žmonėms bei suaugusiesiems įgyti ir išlaikyti įgūdžius, mokėjimus bei kompetencijas, kurie reikalingi jų adaptacijai nuolat kintančioje aplinkoje.

Europos dokumentuose neformaliajam vaikų ir jaunimo ugdymui teikiama ypatinga svarba, pabrėžiant teikiamas galimybes asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius. Toks mokymas ir mokymasis jaunimui neabejotinai yra patrauklus ir reikšmingas, nes vadovaujamasi specifiniais ugdymo principais: ugdymosi grupėje, pozityvumo bei patirties, t. y. kai ugdymas grindžiamas patyrimu ir jo refleksija, savanoriškumo, prieinamumo, aktualumo, demokratiškumo ir kt. principais. Nauja Lietuvos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija taip pat pabrėžia šiuos dalykus.

Neformalusis vaikų švietimas suteikia ugdymosi alternatyvas, nukreiptas į socialinių, bendrųjų kompetencijų, gebėjimų ugdymą, saviraiškos poreikių tenkinimą bei asmenybės tobulėjimą. Ši švietimo sritis yra ypač aktuali ir socialinės atskirties rizikos grupėms, imigrantams, specifinių gebėjimų vaikams, nes padeda jų socializacijai bei įsitraukimui į visuomeninius procesus, sprendžia vaikų ugdymosi po pamokų problemas. Neformalusis vaikų švietimas ne tik sukuria prasmingo vaikų laisvalaikio praleidimo galimybes, bet taip pat suteikia alternatyvas itin gabiems, talentingiems vaikams, kurie linkę plėtoti savo gebėjimus ir ieško priimtinos ugdymosi formos.

Tačiau švietimo dalyviai, tyrėjai ir vertintojai kaip pagrindines neformaliojo švietimo kokybės problemas Lietuvoje įvardija: nepakankamai veiksmingą organizavimą, nepakankamą prieinamumą bei finansavimą. Aktualūs yra neformaliojo vaikų švietimo kokybės užtikrinimo, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlos ir paklausos disproporcijų klausimai.

Vienas iš Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos (projekto) tikslų – kuo labiau plėtojant vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo aprėptį suteikti mokiniams bei studentams palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir įgyvendinti specialiuosius ugdymosi poreikius.

Visą švietimo problemos analizę galite skaityti čia.