Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Nuotolinis mokymasis: mokymosi galimybių išplėtimas

Nuotolinis mokymasis: mokymosi galimybių išplėtimas

Tobulėjančios informacinės ir komunikacinės technologijos išplečia galimybes išsilavinimą įgyti nuotoliniu būdu. Nuotolinis mokymasis (angl. distance learning) – tai nuoseklus savarankiškas ar grupinis mokymas(is), kai besimokančiuosius ir mokytoją, dėstytoją skiria atstumas ir / ar laikas, o bendravimas ir bendradarbiavimas, mokymosi medžiaga pateikiama informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (IKT). Pagal mokymosi laiką nuotolinis mokymasis skirstomas į tris rūšis. Nuotolinis mokymasis, kuris vyksta fiksuotu laiku ir kartais tam tikroje vietoje, pavyzdžiui, naudojant vaizdo ar garso konferencijų būdą, vadinamas sinchroniniu. Asinchroninis nuotolinis mokymasis vyksta bet kur ir bet kuriuo metu, bendraujama naudojantis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis ar paprastu paštu. Asinchroninio nuotolinio mokymosi metu lengviau suderinti darbo, šeimos reikalus ir mokymąsi. Mišriajame nuotoliniame mokyme yra sinchroninio ir asinchroninio mokymosi elementų (Simonson, Smaldino, Albright, Zvacek, 2008).

Nuotolinis mokymasis naudingiausias asmenims, kurie:

  • negali atvykti į mokymo įstaigą;
  • dirba ir nori tobulinti ar įgyti kvalifikaciją, laipsnį;
  • turi mokymosi sunkumų (greitai išsiblaško, lėčiau suvokia naują informaciją ir pan.);
  • turi specialiųjų ugdymosi poreikių;
  • daug keliauja (siekia karjeros sporte, muzikoje ar mene);
  • gydosi ligoninėje ar sanatorijoje;
  • yra labai gabūs;
  • turi specifinių psichologinių bendravimo problemų ir kt.

Nuotolinis mokymasis yra veiksmingas būdas skatinti anksti iš švietimo sistemos iškritusius asmenis tęsti mokymąsi, mokymąsi visą gyvenimą ir pan. Tai platesnis, lankstesnis priėjimas bei daugiau galimybių mokytis ir įgyti išsilavinimą, kvalifikaciją. Darbdaviams – tai galimybė lanksčiau, taupant laiką ir pinigus organizuoti mokymus ar kvalifikacijos tobulinimo kursus darbo vietoje. Valstybei – tai galimybė didinti švietimo sistemos našumą ir efektyviai naudoti lėšas, suteikti galimybę mokytis tikslinėms grupėms (specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims, suaugusiesiems, dirbantiesiems, organizuoti mokytojų rengimą, tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir pan.), skatinti mokymąsi visą gyvenimą, didinti švietimo kokybę.

Dabartinis informacinių ir komunikacinių technologijų lygis ir įvairovė sudaro daug ir įvairių nuotolinio mokymosi galimybių: nuo susirašinėjimo iki virtualiųjų klasių. Šiuo metu dažniausiai nuotolinis mokymasis teikiamas  įvairiomis interneto priemonėmis: virtualiąja mokymosi aplinka, vaizdo konferencijomis, atviraisiais švietimo ištekliais, antrosios kartos interneto įrankiais ir paslaugomis, trimačiu virtualiuoju pasauliu ir kt. Detaliau jie aprašomi tekste.

Mokymosi proceso ir pasiekimų vertinimas nuotoliniame mokymesi yra tam tikra besimokančiojo kontrolė ir kartu vienas iš informacijos programos kursui vertinti ir tobulinti šaltinių. Vertinimui gali būti taikomi įvairiausi metodai, kaip antai: internetinis klausimynas, diskusijų forumai, vaizdo ir garso konferencijos, simuliacijos, probleminės užduoties pateikimas ar rašto darbai, pateikčių rengimas.

Tačiau norint pasinaudoti informacinių ir komunikacinių technologijų galimybėmis mokantis nuotoliniu būdu, reikia tam tikrų visuomenės kompiuterinio raštingumo įgūdžių, informacijos apie jas ir infrastruktūros. Būtina užtikrinti aktualių ir tinkamų nuotolinio mokymosi programų, kursų ir mokymosi medžiagos teikimą, taip pat sudaryti galimybę labiausiai pažeidžiamoms besimokančiųjų grupėms (anksti iškritusiems, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gyvenantiems kaime, vyresnio amžiaus asmenims ir pan.) mokytis nuotoliniu būdu.

 Visą švietimo problemos analizę galite skaityti čia.