Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Pilietinis ugdymas Lietuvoje: ką atskleidžia tarptautinio tyrimo rezultatai?

Pilietinis ugdymas Lietuvoje: ką atskleidžia tarptautinio tyrimo rezultatai?

Pilietinis ugdymas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos švietimo tikslų. Jis nubrėžtas Valstybinėje švietimo strategijoje 2003–2012 metams, įtvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Bendrosiose programose.

Viešojoje erdvėje dažnai kyla diskusijos, ar veiksmingai ugdomas pilietiškumas bendrojo ugdymo mokyklose, kokie mūsų mokinių pilietinio ugdymo pasiekimai ir ką reikėtų daryti, kad mokiniai taptų pilietiškesni.

Ši švietimo problemos analizė skirta trumpai apžvelgti 2009 m. vykusio tarptautinio pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimo ICCS (The International Civic and Citizenship Education Study) rezultatus bei pateikti įžvalgas, kaip reikėtų tobulinti pilietinį ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus. ICCS tyrimą organizuoja Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija IEA (International Association of the Evaluation of Educational Achievement). ICCS 2009 tiriamieji yra aštuntų klasių mokiniai. Svarbu pabrėžti, kad tyrime dalyvavę Lietuvos mokiniai dar nesimokė pilietiškumo kaip atskiro dalyko, teikiančio sisteminių žinių ir kompetenciją. Tyrimas atspindi tik tuos pasiekimus, kuriuos mokiniai įgijo per kitus dalykus arba apskritai iš kitų šaltinių, t. y. atspindi bendrąjį mokinių išsilavinimą.

ICCS 2009 tyrimas parodė, kad pilietinio ugdymo turinys ir metodai Lietuvoje yra gana modernūs, tačiau mokinių pilietinio ugdymo kognityviniai pasiekimai yra tik vidutiniški – mažai skiriasi nuo ICCS vidurkio. Kur kas daugiau dėmesio ateityje reikėtų skirti mokinių pilietines nuostatas formuojantiems veiksniams stiprinti ir skatinti mokinius aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime. Reikia labiau rūpintis berniukų pilietiniu ugdymu.

 Pagrindinės tyrimo išvados:

Lietuvoje vyrauja didelė pilietinio ugdymo metodų įvairovė. Nepaisant to, mūsų mokinių pilietinių žinių testo rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo bendro ICCS šalių vidurkio.

Į trečiąjį (aukščiausiąjį) pilietinio ugdymo pasiekimų lygį patenka tik kiek mažiau nei ketvirtadalis tirtų Lietuvos mokinių. Pagal šią mokinių dalį mes gerokai atsiliekame nuo daugelio kitų ICCS tyrimo šalių dalyvių.

Pastebimi dideli dalyvavusių vaikinų ir merginų žinių skirtumai. Merginų pasiekimai aukštesni absoliučiai visose šalyse, o Lietuvoje šis skirtumas vienas didžiausių.

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, jaunimas mieliau renkasi alternatyvias dalyvavimo visuomenės gyvenime formas.

Mūsų mokiniai, palyginti su kitų šalių aštuntokais, yra labiau linkę rinktis pasyvų, o ne aktyvų dalyvavimą vietos bendruomenės veikloje.

Nacionalinėmis politinėmis institucijomis mūsų mokiniai pasitiki mažiau, nei siekia ICCS vidurkis. Lietuvos aštuntokai išreiškia didesnį pasitikėjimą ES institucijomis nei šalies Vyriausybe ar Seimu.

Svarbiausias namų aplinkos veiksnys, turintis įtakos pilietiniam ugdymui, yra diskusijos su tėvais.

Lyginant su kitomis Europos šalimis, laisvai užsienio kalba bendrauti gali palyginti labai mažas skaičius Lietuvos mokinių. Taip pat mūsų ir Bulgarijos mokiniai yra labiausiai linkę pritarti būtinybei mokytis kitų Europoje vartojamų kalbų.

Visą švietimo problemos analizę skaitykite čia.