Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo suartinimas vidurinio ugdymo lygmeniu

Profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo suartinimas vidurinio ugdymo lygmeniu

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose keliamas tikslas suartinti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo kryptis – sukurti lanksčią ir atvirą švietimo struktūrą, sujungiančią bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą. Ši struktūra būtų grindžiama ne uždarais mokyklų  tipais, o lanksčiomis programomis.

 

Likus dviem metams iki Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. įgyvendinimo pabaigos, šiame leidinyje apžvelgiamos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse šioje srityje vykdomos reformos, svarbiausios jų strateginės kryptys bei pasiekta pažanga.

 

 

  • Lietuvoje vidurinio ugdymo lygmenyje profesinis mokymas populiarumu nusileidžia bendrajam lavinimui. 2008 m. profesinio mokymo įstaigose mokėsi 26,4 proc. ISCED 3 lygmenyje besimokančių mokinių, t.y. maždaug tris kartus mažiau nei bendrojo lavinimo mokyklose ir maždaug du kartus mažiau nei vidutiniškai  ES šalyse.

 

  • Europos Sąjungoje 2007 m. vidutiniškai apie pusė visų mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, toliau mokslą tęsė profesinio mokymo įstaigose. Daugiausia (daugiau nei 70 proc.) mokinių siekė vidurinio išsilavinimo kartu su profesine kvalifikacija Austrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje, mažiausiai (mažiau nei 30 proc.) – Lietuvoje, Vengrijoje ir Kipre. Lyginant 2000 m. ir 2007 m., mokinių, dalyvavusių ISCED 3 lygmens profesiniame mokyme, dalis išaugo 10-yje ES šalių, likusiose 17 šalių – sumažėjo.

 

  • Vidurinio ugdymo lygmenyje daugumoje Europos šalių veikia atskiros profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo sistemos. Nors šiose šalyse sudarytos sąlygos asmenų judėjimui iš profesinio mokymo į bendrąjį lavinimą ar aukštąjį mokslą, tačiau šie perėjimai yra gana sudėtingi – iš asmens reikalaujama turėti atitinkamą kvalifikaciją ir/ar išlaikytus stojamuosius egzaminus.

 

  • Suartinant profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo kryptis ISCED 3 lygmenyje, Europos šalyse įgyvendinamos keturių tipų reformos: 1) profesinio mokymo sistemos tobulinimas, 2) abipusio profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo sistemų praturtinimas („abipusis praturtinimas“ suprantamas kaip vienos švietimo posistemės tam tikrų elementų įvedimą kitoje), 3) ryšių tarp profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo kūrimas, 4) profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo sujungimas.

 

  • Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius siekiant suartinti profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo kryptis vidurinio ugdymo lygmenyje, įgyvendinta ir šiuo metu tęsiama daug įvairių veiklų: profesinėse mokyklose yra sudarytos galimybės kartu suprofesine kvalifikacija įgyti vidurinį išsilavinimą, jose steigiami gimnazijų skyriai, bendrojo lavinimo mokykloms sudarytos galimybės į vidurinio ugdymo programą įtraukti profesinio mokymo programų modulius, įvestas technologijų egzaminas, plėtojama Nacionalinė kvalifikacijų sistema ir kt.

 

  • Ateityje Lietuvoje numatoma pertvarkyti visas profesinio mokymo programas į modulines bei jas įgyvendinti praktikoje, patvirtinti Lietuvos kvalifikacijų sandarą, tęsti vieningos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos įgyvendinimą ir plėtrą, kurti sektorinius praktinio mokymo centrus, tęsti profesinio mokymo įstaigose vidurinio ugdymo programų akreditaciją kartu optimizuojant šių įstaigų tinklą bei toliau pertvarkyti mokyklas į viešąsias įstaigas, plėtoti stojimo į aukštąsias mokyklas lengvatas profesinio mokymo įstaigas baigusiems ir profesinę kvalifikaciją turintiems asmenims.