Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Suaugusiųjų švietimas: aktualijos ir tendencijos

Suaugusiųjų švietimas: aktualijos ir tendencijos

Pasauliniame kontekste suaugusiųjų švietimo organizavimui aktualūs šie iššūkiai: mažinti neraštingumo lygį, formuoti finansiškai pagrįstą politiką, optimizuoti valdymą, grindžiamą visų suinteresuotų grupių bendradarbiavimu ir partneryste, didinti finansavimą, užtikrinti suaugusiųjų dalyvavimą, įtraukimą ir lygių galimybių suteikimą, laiduoti kokybę.

Europos regione suaugusiųjų švietimui yra keliami panašūs tikslai: mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrove, gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą, skatinti vienodas galimybes, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą, skatinti suaugusiųjų ir jų mokymosi aplinkos kūrybingumą ir inovatyvumą, kurti žinių bazę apie suaugusiųjų mokymosi gerinimą ir šio sektoriaus stebėseną.

Siekiant sudaryti galimybę suaugusiesiems stiprinti savo gebėjimą prisitaikyti prie darbo rinkos ir visuomenės pokyčių, strateginiuose Europos Tarybos dokumentuose nurodomos suaugusiųjų grupės, labiausiai stokojančios švietimo: migrantai, pabėgėliai ir prašantieji prieglobsčio, romai, mokyklos nebaigę asmenys, nesimokantys, nedirbantys ir mokymuose nedalyvaujantys jaunuoliai, neįgalieji, vyresnio amžiaus suaugusieji, bedarbiai, gaunantys mažas pajamas, socialiai remtini asmenys ir žemos kvalifikacijos darbuotojai.

Tačiau tyrimai rodo, kad daugiausia mokosi jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, dirbantys, užimantys aukštesnes pareigas, gaunantys didesnes pajamas, didmiesčiuose gyvenantys suaugusieji. Todėl iššūkiu išlieka nepalankioje padėtyje esančios suaugusiųjų mokymosi motyvacijos skatinimas ir suaugusiųjų įtraukimas į mokymąsi.

Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos valstybėms, Arabų šalims pagrindinis suaugusiųjų švietimo tikslas tebėra neraštingumo mažinimas, o Europos ir Šiaurės Amerikos šalių regionai skatinami sutelkti dėmesį į bendrųjų gebėjimų ir gyvenimo įgūdžių ugdymą, besimokančių organizacijų, bendruomenių, regionų kūrimą. Tyrimai rodo, kad Lietuvos suaugusiųjų mokymosi poreikiai dažniausiai yra susiję su skaitmeninio raštingumo, bendravimo užsienio kalba, socialinių ir pilietinių, iniciatyvumo ir verslumo bendrųjų kompetencijų ugdymu.

Pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas andragogo (suaugusiųjų švietėjo) profesija, tačiau universitetinį andragogų rengimą sunkina suaugusiųjų švietėjų profesijos klasifikatoriaus trūkumas, todėl atsirado poreikis formalizuoti andragogo profesiją. Lietuvoje jau sukurtos politinės prielaidos andragogo profesijai įteisinti ir andragogo kvalifikacijai sukurti.

Europos Komisijos užsakytoje studijoje Suaugusiųjų švietimo profesionalų bendrosios kompetencijos (Key competences for adult learning professionals, 2010) apibrėžtas bendras suaugusiųjų švietėjų profesionalų kompetencijų rinkinys, skirtas padėti Europos valstybėms plėtoti andragogų standartus. Remiantis minėta studija pagrindinės andragogo kompetencijos apima mokymo, valdymo, programų tobulinimo ir kūrimo veiklas, t. y. tiek edukacinės, tiek vadybinės, tiek tyrimų srities veiklas. Suaugusiųjų švietimo profesionalų kompetencijos skirstomos į bendrąsias (reikalingas atliekant pagrindines veiklas) ir savitąsias (reikalingas atliekant specifines veiklas).

Visą švietimo problemos analizę galite skaityti čia.