Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Švietimo konsultavimas: fikcija ar tikrovė?

Švietimo konsultavimas: fikcija ar tikrovė?

Galimybę bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenėms gauti ir teikti konsultacinę pagalbą teisiškai apibrėžia pagrindinis švietimo organizavimą reglamentuojantis dokumentas – Švietimo įstatymas. Konsultavimas turi didinti švietimo bendruomenės savarankiškumą, skatinti iniciatyvas, padėti atsiskleisti švietimo lyderiams. Tai veikla, apimanti įvairias mokyklos gyvenimo sritis. Todėl ir švietimo konsultavimo sričių Lietuvoje yra net 45, o teisė plėtoti konsultacinę veiklą suteikta 1 348 švietimo konsultantams.

Projekto „Lyderių laikas“ tyrimo duomenimis, nors konsultantų pasiūla švietime yra didelė, tačiau konsultavimo paslaugų infrastruktūra nėra išplėtota. Kai kurios programos ir projektai buvo sėkmingi ir davė laukiamos naudos, tačiau tokie pavyzdžiai tik pavieniai. Analizuojant esamą padėtį ryškėja kelios problemos:

  • Lietuvoje kol kas nėra bendros ilgalaikės nuolatos finansuojamos konsultantų rengimo sistemos. Lietuvoje egzistuoja oficialus konsultavimo paslaugų tinklas, kuris buvo kuriamas telkiant aktyvesnius švietimo bendruomenės narius švietimo sistemos pertvarkai įgyvendinti. Konsultantais tapo asmenys, įsitraukę į vienkartinius projektus.
  • Vyraujanti konsultanto kaip informacijos skleidėjo (perteikėjo) veikla iš dalies lėmė gana siaurą konsultavimo švietimo sistemoje sampratą. Tyrime dalyvavę švietimo ekspertai nurodė įvairias su konsultantų rengimu ir veikla susijusias problemas: įvairių projektų, iniciatyvų metu buvo rengiami žinių skleidėjai, nebūtinai turintys atitinkamos konsultantui reikalingos profesinės patirties, konsultantų rengimas nebuvo grindžiamas kokybės kriterijais.
  • Sistemiškai nesuvokiant švietimo konsultavimo prasmės nesusiformavo pakankamas švietimo konsultantų paslaugų poreikis. Potencialūs konsultacijų klientai – mokyklų specialistai – nemato arba nesupranta konsultavimosi naudos, bijo „išorinių“ ekspertų, nepripažįsta turį sunkumų. Visa tai perša mintį, kad švietimo konsultavimas tėra fikcija, sukurta trumpalaikių projektų ir deklaratyvios švietimo kultūros. Siekiant padėtį įvertinti objektyviai, reikėtų panagrinėti vertingą patirtį. Tokia švietimo konsultavimo patirtis yra susijusi su kompleksiškai vykdytomis programomis ir projektais, orientuotais į sisteminius pokyčius. Tokių iniciatyvų Lietuvos švietimo sistemos raidoje būta arti dešimties. Ši patirtis atspindi kitokią – daug pozityvesnę tikrovę, kuri formuoja efektyvaus švietimo konsultavimo sampratą – atskaitos tašką vertinant naujas iniciatyvas. Remiantis šia samprata ir kitų šalių patirtimi, galima teikti tokias rekomendacijas:
  • Švietimo konsultavimas gali plėtotis tik turint tvirtą vertybinį pagrindą, kuriam suformuoti reikalingi ilgalaikiai prioritetai, nuoseklus jų įgyvendinimas ir švietimo bendruomenės įsitraukimas. Šį pagrindą sudaro šešios vertybės: atvirumas, augimas, tvarumas, autentiškumas, partnerystė ir etiškumas. Vertybės formuoja naujo tipo santykius tarp švietimo bendruomenės narių: kuria pasitikėjimo atmosferą, formuoja stiprias asmenybes, nebijančias pripažinti savo klaidų.
  • Švietimo konsultavimas vyksta pasikartojančio ciklo principu: veika pradedama nuo poreikių analizės ir baigiama pokyčių įvertinimu; svarbiausios sėkmingo konsultavimo sąlygos yra tiek mokyklos, tiek konsultanto įsitraukimas ir įsipareigojimas.

Švietimo konsultavimo plėtojimas yra viena iš sudedamųjų projekto „Lyderių laikas“ dalių. Remdamiesi šio projekto metu atliktais tyrimais nuodugniau panagrinėsime, kas yra Lietuvos švietimo konsultavimas: fikcija ar tikrovė?

 Visą švietimo problemos analizę galite skaityti čia.