Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Švietimo priežiūra: kontroliuoti negalima pasitikėti

Švietimo priežiūra: kontroliuoti negalima pasitikėti

Švietimo priežiūros modernizavimo ir transformavimo problemos Lietuvoje nėra unikalios – šiuo metu jas sprendžia daug valstybių. Akivaizdu, kad švietimo stebėsena (angl. monitoring) perima švietimo vertinimo funkcijas, kurios tradiciškai buvo priskiriamos švietimo priežiūrai (angl. supervision). Tos valstybės, kurios yra susikūrusios technologines, institucines, kultūrines prielaidas stebėsenai, konstatuoja atsisakančios priežiūros (Suomija, Danija) arba imasi tradicinių priežiūros priemonių tik tais atvejais, kai stebėsenos sistema įspėja apie problemas (Estija, Vokietija). Stebėsena neperima tik vienos šiuolaikinės priežiūros funkcijos – švietimo teikėjų konsultavimo, mokymo, palaikymo – bet atskyrus ir stiprinant šią funkciją vargu ar jos vykdytojus vertėtų vadinti priežiūros specialistais, juo labiau – ne inspektoriais.

Šiame leidinyje aptariami  kitose valstybėse įdiegti švietimo priežiūros modeliai ir juos pagrindžiantys požiūriai. Jo pabaigoje pateikiamas rekomenduojamas modelis: trijų lygmenų, iš dalies centralizuotas stebėsenos ir priežiūros funkcijas integruojantis vertinimu pagrįsto kokybės laidavimo modelis.