Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą

Tėvų į(si)traukimas į mokinių ugdymą

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose pabrėžiama, kad siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą, tęstinumą ir socialinį teisingumą, taip pat švietimo plėtotę, įtvirtinama ir nuosekliai įgyvendinama asmeninė tėvų atsakomybė už privalomą vaikų mokymąsi. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2011) švietimas apibūdinamas kaip ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma. Tokie Lietuvos švietimo politikos siekiai leidžia įtraukti tėvus į mokyklos teikiamą ugdymą. Tačiau tėvų į(si)traukimas į vaikų ugdymo procesą mokykloje yra probleminis reiškinys. Šioje  Švietimo problemos analizėje apžvelgsime tėvų į(si)traukimo į vaikų ugdymą mokslinių tyrimų rezultatus ir Lietuvos mokyklų išorės vertinimo duomenis. 

Pagrindinės išvados

  • Tėvų į(si)traukimas į vaikų ugdymą mokykloje ir pagalbą namuose atliekant mokymosi užduotis teigiamai veikia ne tik vaikų mokymosi pasiekimus, bet ir vaikų ateities perspektyvą, psichinę sveikatą bei socialinius santykius su aplinkiniais. Šis poveikis yra ilgalaikis.
  • Tėvų į(si)traukimo į vaikų ugdymą reiškinys yra sudėtingas ir šiuo metu dažniausiai aiškinamas keliomis teorijomis: šešių lygių tėvų įtraukimo į vaikų ugdymą (J. Epstein) ir mokytojų bei tėvų tarpusavio santykių (M. Warren, S. Hong, C. Rubin). Šiose teorijose tėvų į(si)traukimo į vaikų ugdymą reiškinys nagrinėjamas mokyklos organizuojamų veiklų aspektu arba mokytojų ir tėvų tarpusavio santykių formavimo aspektu.
  • Tėvų į(si)traukimui į vaikų ugdymą įtakos turi daug veiksnių. Reikšmingesni iš jų yra šie: tėvų elgesio su vaikais stilius, socialinė ekonominė tėvų padėtis (priklausymas vienam ar kitam socialiniam ekonominiam sluoksniui, išsilavinimas ir t. t.), mokykloje kuriamas bendradarbiavimo su tėvais klimatas. Pagrindiniai aktyvaus tėvų į(si)traukimo į vaikų ugdymą kliuviniai yra: mokytojų ir tėvų skirtingai suprantamas mokyklos kvietimas įsitraukti į vaikų ugdymo procesą; neaiškus tėvų vaidmuo bendradarbiaujant su mokytojais; neigiama mokytojų nuostata tėvų atžvilgiu; žinių, kaip dirbti su tėvais, trūkumas.
  • Pabrėžiama, kad mokytojų organizuojamą veiklą dažniausiai tėvai nesuvokia kaip kvietimo įsitraukti į vaikų ugdymą. Bendri mokyklos organizuojami renginiai visiems tėvams, naujienlaiškiai, įrašai mokyklos interneto tinklalapiuose ir elektroniniuose dienynuose vertintini tik kaip informacija tėvams, numatant pakankamai vangų grįžtamąjį ryšį. Ar tas kvietimas paskatins tėvus įsitraukti į vaiko ugdymo procesą, priklauso nuo to, ar bus kuriami ir kaip bus kuriami tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo santykiai. Todėl itin svarbi tampa mokyklos atmosfera, grindžiama mokyklos personalo ir tėvų abipuse pagarba, savitarpio supratimu ir bendradarbiavimu, siekiu dalytis atsakomybe už vaikų ugdymą. Siekiant tėvų įsipareigojimo turi būti dedama pastangų kurti tarpusavio santykius, kurie sudaro sąlygas ilgalaikiams ir pastoviems pokyčiams.
  • Remiantis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų išorės vertinimo duomenų analize, galima teigti, kad mokyklose dominuoja darbo su tėvais metodai ir formos, kurias mokslininkai vertina tik kaip kvietimą tėvams įsitraukti į savo vaikų ugdymą. Ar tėvai aktyviai įsitrauks į savo vaikų mokyklos gyvenimą, vaikų ugdymo procesą, priklauso ir priklausys nuo to, kaip bus stengiamasi įveikti įvairius kliuvinius tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo procese.

 Visą švietimo problemos analizę galite skaityti čia.