Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Vertinimo problematika pagrindinio ugdymo pakopoje: už ką rašomas pažymys?

Vertinimo problematika pagrindinio ugdymo pakopoje: už ką rašomas pažymys?

Mokymas ir mokymasis neįmanomas be vertinimo. Vertinimas glaudžiai susijęs su ugdymo tikslais ir keičiasi kartu su jais. Besikuriant žinių visuomenei, sparčiai auga reikalavimai mokymo ir mokymosi kokybei. Vertinimas, užtikrinantis greitą ir veiksmingą ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį, yra būtina švietimo kokybės sąlyga.

Patikimos mokinių pasiekimų vertinimo informacijos šiandien reikia daugeliui – mokiniams, mokytojams, tėvams, mokykloms, savivaldybėms ir nacionaliniu lygmeniu. Mokiniams reikia tokios vertinimo informacijos, kuri padėtų jiems mokytis. Mokytojams reikia vertinimo informacijos, kuri padėtų nustatyti mokymo ir mokymosi spragas. Įvairių lygmenų švietimo vadybininkams vertinimo informacijos reikia vadybos sprendimams priimti ir ypač švietimo kokybei užtikrinti.

Pagal Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros parengtą mokyklų veiklos kokybės apžvalgą, mokykloms labai reikia praktinės pagalbos vertinimo srityje. Joms ypač aktualūs klausimai, kaip vertinti mokinius, kaip geriau panaudoti vertinimo informaciją, kaip mokyti mokinius įsivertinti savo mokymąsi. Mokyklose vertinimas dažnai suvokiamas kaip matavimas: fiksuojama, ką mokiniai išmoko. Vertinimas kaip pažinimas, ugdymas ir informavimas vis dar yra vienas iš labiausiai tobulintinų mokyklos veiklos aspektų.

Viena iš tradicinių vertinimo formų mokyklos praktikoje – pažymių rašymas. Kaip ir kiekvienas vertinimo būdas, jis turi tiek teigiamų, tiek neigiamų ypatybių. Jis gana gerai tinka ugdymo procesui stebėti. Vertinant pažymiais reikia palyginti mažai darbo sąnaudų vertinimo informacijai fiksuoti ir apibendrinti. Pažymiai teikia tėvams suprantamos informacijos apie vaiko pasiekimus. Šios vertinimo formos trūkumai: mokiniams vertinimo informacija dažnai nepakankamai aiški; vertinimas pažymiais neretai vis dar yra svarbiausia baudimo ir drausmės palaikymo priemonė. Kaip teigiama projektą „Vertinimas ugdymo procese“ apibendrinančiame to pat pavadinimo leidinyje (2006), neapgalvotas vertinimas pažymiais gali kelti mokiniams nerimą, menkinti mokymosi motyvaciją. Dažnai vertinimas pažymiais nesaugumo jausmą kelia ne tik mokiniams, bet ir mokytojams bei tėvams. Pasitaiko atvejų, kad vertinant pažymiais matuojama ne kokybė, bet kiekybė, nes kiekybę su pažymiu susieti lengviau, tačiau tokia vertinimo orientacija neatitinka švietimo kokybės siekių (žr. tame pačiame leidinyje).

Būtina pažymėti, kad daugelis tradicinės vertinimo sistemos trūkumų susiję ne tiek su pačiais pažymiais, kiek su neapgalvotu, netinkamu jų rašymu ir nevienodų vertinimo kriterijų taikymu skirtingose mokyklose ar gerai apgalvotų vertinimo kriterijų nebuvimu (žr., pavyzdžiui, Marzano, 2006). Vertinimas pažymiais tebėra svarbi vertinimo mokykloje dalis. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratoje nurodyta, kad „pažymys naudojamas mokinių pasiekimų formaliajam vertinimui, sertifikavimui, apskaitai pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje“. Vertinimas pažymiais turi būti tobulinamas atsižvelgiant į įvairių tyrimų, kuriuose analizuojama vertinimo pažymiais būklė, išvadas.

Šia švietimo problemos analize, remiantis 2007–2008 metų nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis, apžvelgiama esama padėtis ir iškeliami probleminiai vertinimo pažymiais Lietuvos pagrindinio ugdymo pakopoje klausimai.

Išsamiau skaitykite čia.