Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

LINIUOTE LINIUOTE, KODĖL TAIP GREIT AUGI?

Evaldas Bakonis 2016-12-09

Tie, kas dar mena mokslinių straipsnių ar visokiausių planų darbams rašymą gūdžiais TSRS laikais, panašią situaciją stebi dabar. Ir, matyt, dar ilgai stebės. Apie ką čia? Ogi apie pseudo ideologinį pagrindą darbui, tyrimų ar šiaip pasvaičiojimų startines pozicijas. Anais laikais kaip ir buvo privalu bet kurį rimtesnį darbą pradėti šventos trijulės – K. Markso, F. Engelso, V. Lenino – darbų citatomis. Beje, taip pat buvo pageidautinas L. Brežnevo „auksinių“ minčių citavimas. Na, bent rėmimasis kažkelinto TSKP suvažiavimo nutarimų ištraukomis. Keičiasi laikai, keičiasi pavadinimai, nesikeičia tik tradicija. Artimiausiais metais daugelis švietimo darbų turės rimtą ideologinį pagrindą. Daugybė edukologų (pedagogų?) tiriamųjų darbų, o ir visokiausių vietinės ar tarptautinės reikšmės projektų startines pozicijas formuos mūsų šalies mokinių gamtamokslinio, matematinio ir apskritai – raštingumo problema. Be abejo, burtažodžiai šiam reikalui visiems iki skausmo pažįstami: TIMSS, PISA, PIRLS, gal dar ICCS. Po per pastarąsias savaites paskelbtų rezultatų ažiotažas jau prasideda. Matydami tuos pačius skaičius, vieni džiaugiasi, kiti nusiminę. Tačiau vieni ir kiti, tiksliau – mes visi, būsime veikiami būtent tokių rezultatų priežasčių paieškos, įsitrauksime į rezultatų (pasiekimų?) kitam tyrimų ciklui gerinimą… Parašiau ir suabejojau. Ar tikrai gerinsime dalyvavimo tarptautiniuose testavimuose rezultatus/pasiekimus? Anais laikais juk buvo kaip – citatomis atiduodi duoklę komunistų korifėjams, o jau toliau darai tai, kas tau reikalinga. Ar ne tas pats yra (bus) dabar? Išsitrauksime sau reikalingus duomenis iš tyrimų rezultatų ir veiksime. Vieni tirs programas, vadovėlius, mokytojų kompetencijas, mokyklų tinklą. Kiti tobulins programas, perrašinės vadovėlius, siūlys naujas kvalifikacijos tobulinimo programas pedagogams, optimizuos neoptimalų mokyklų tinklą. Kito ciklo rezultatas? Kyla įtarimas, kad bus toks pat, kaip ir po 2015 tyrimo. Tai ką daryti? Gal nekreipti dėmesio ir visai nedalyvauti? Ne, pasimatuoti tikrai reikia. Jau pats matavimas, t.y. rengimasis jam, rezultatų aiškinimas, interpretavimas yra tam tikras varikliukas, neleidžiantis užmigti įlindus į kokį tamsų kampą. Tik ar reikia piktintis dėl „prastų“ mokytojų, „niekam tikusių“ vadovėlių, kurie neleidžia Lietuvai atsiplėšti nuo dalyvaujančių šalių plius minus vidurkio? Abejočiau. Jei norim būti pirmaujantys, tai reikėtų kryptingai ruoštis – ryžtingai pertvarkyti savo ugdymo sistemą pagal tų tyrimų programas, užduotis. Ar mums tikrai to reikia? Ar standartizuoto testavimo rezultatai pagal kažkieno parengtus standartus ir užduotis yra gėris mums, gyvenantiems DABAR ir ČIA? Jei TAIP, tada reikėtų baigti su savo tautiniais ypatumais, identitetais ir pan. Jei NE? Tai ir toliau kalbėkime apie tai, kad liniuotės augimo greitis lenkia mūsų mokinių rezultatų augimo greitį, burtažodžiais dangstykime savo poreikius darbams, kurie mūsų akimis yra labiau verti mūsų proto ir energijos sąnaudų!

arrow_back Grįžti