Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Projekto dalyvių susitikimas Turkijoje

Gyvenimą keičiantis šokis… 2014-06-30

Gegužės 11-16 d. mūsų mokyklos Comenius daugiašalės partnerystės projekto „UNITED IN NATURE – NATIONAL NATURE, INTERNATIONAL HERITAGE!” komandos mokytojai Saulius Rudelis, Vilma Paškauskienė, Gediminas Jonauskas, šeštokai Gabija Judickaitė, Monika Galdikaitė, Dominykas Rudelis bei aštuntokas Domantas Jankauskas viešėjo Turkijoje, Aydino mieste SEHIT RIFAT TUNCBILEK ORTAOKULU mokykloje. Tai buvo trečiasis projekto dalyvių susitikimas. 10293567_482266708571462_6261377717879557632_oKelionė į Aydin miestą buvo nelengva, varginanti, bet labai įdomi, smagi. Kelionės tikslą pasiekėme tik apie antrą valandą nakties. Pirmąją susirinkome miestelio bendruomenės namuose, kur stebėjome pasirodymus, kuriuos atliko projekto dalyviai iš Turkijos. Didelį įspūdį paliko jų šokių kostiumai: kelnės, prijuostės su žvangančiais aksesuarais, liemenės ir baltiniai. Labai įdomiai skambėjo turkiškos dainos, muzika pasirodė mums neįprasta. Po muzikinio spektaklio vykome į mokyklą, kur skanavome tradicinių turkiškų patiekalų: į dumblį įvyniotų ryžių, džiovintų figų bei ryžių ir pomidorų sriubos. Skonis buvo įdomus, keistas, bet labai patiko. Vėliau visus projekte dalyvaujančius mokinius pakvietė į informacinių technologijų kabinetą. Čia mus suskirstė į grupes, davė užduotis, kurioms medžiagą turėjome rinkti Kusadasi pusiasalio nacionaliniame parke. Antradienį jau 7.00 val. visi trypčiojome prie mokyklos, nes nekantravome kuo greičiau pamatyti nacionalinį parką. Kelionė į parką neprailgo, nes autobuse visi linksmai bendravo, dalijosi įspūdžiais. Labai patiko Kusadasi pusiasalio nacionaliniame parke. Čia išvydome senovinio miesto griuvėsius, susipažinome su parko augalija. Vėliau lankėmės Doganbey kaime, muziejuje, kuriame parko darbuotojai parodė filmuką apie nacionalinį parką, apžiūrėjome parko gyvūnų iškamšas. Po to mūsų laukė artimesnė pažintis su Kusadasi miestu, įsikūrusiu prie Egėjo jūros: pamatėme įspūdingą pilį, vaikščiojome po senamiestį. Trečiadienį tęsėme kelionę po nacionalinį parką. Pirmiausiai vaikščiojome po mišką. Ten pamatėme šernų šeimyną ir puolėme fotografuoti. Vėliau keliavome prie jūros. Neiškentėme nepabraidę, nes oras buvo gerokai šiltesnis nei Lietuvoje, tačiau neilgai džiaugėmės vandens šiluma, nes dugnas nusėtas akmenimis.Vėliau vykome į Dzeuso olą. Tai ola, apsupta krūmynų, kurios viduje yra 10 metrų gylio baseinas, pripildytas skaidraus vandens. Mituose pasakojima, kad šiuose vandenyse maudėsi Dzeusas su gražiausiomis kito kaimo merginomis, slėpdamasis nuo pavydžiosios žmonos Heros.Apžiūrėję olą, išvykome į Efesą, pakeliui užsukdami į dar du objektus. Pirmasis – tai Sirince kaimelis, įkurtas ant kalvos 15 amžiuje graikų vergų, palikusių Efesą. Buvę vergai kaimelį pavadino Cirkince, kas reiškė „bjaurus, šlykštus“, kad kiti žmonės čia nesikeltų gyventi. 1926 metais kaimelis pervadintas į Sirince, kas reiškia „malonus“. Šiuo metu kaimelyje gyvena apie 600 žmonių.Kaimelį aplinkiui supa alyvuogių, persikų, vynuogių sodai. Po miestelį smagiai pasivaikčiojome siauromis gatvelėmis, aplankėme vietinį turgų.Antrasis objektas – Lakštingalų kalnas, kur, pagal padavimą, Dievo motina Šv.Marija praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus ir mirė. Į Efesą Šv.Marija atvyko kartu su šv.Jonu. Čia jie pasislėpė gelbėdamiesi nuo romėnų persekiojimo. Dabar čia stovi nedidelė koplyčia, čia plūsta minios katalikų ir stačiatikių tikinčiųjų, o mišios laikomos kasdien. Šalia kuklaus namelio trykšta šventuoju vadinamas šaltinis. Prie trijų versmių ramiai rikiuojasi žmonės, jie šaltu vandeniu prausia rankas, gaivina veidus ir prisipildo geriamąsias taras. Į pavakarę pagaliau pasiekėme Efesą. Tai antikinis miestas, prekybos uostas, įkurtas graikų apie 1000 m. pr. Kristų su puikiai išsilaikiusiomis gatvelėmis, pastatų griuvėsiais. Efese būta turgaus, bibliotekos, viešųjų namų, šventyklų. Klestėjimo laikais Efese gyveno apie 200 000 gyventojų. Nors archeologai atkasė tik 10% miesto, tačiau pasivaikščioję po jį susidarėme gana tikslų vaizdą, kaip čia žmonės gyveno senovėje. Ypač didelį įspūdį padarė amfiteatras, kuriame tilpdavo apie 25 000 žiūrovų ir iki šių dienų rengiami koncertai, Celso bibliotekos išlikęs pastato fasadas su įėjimu, Artemidės šventyklos išlikusi viena kolona ir žymiosios šventyklos pamatų likučiai. Tai graikų statyta šventykla, vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Ketvirtoji susitikimo diena prasidėjo neįprastai – su kitais projekto mokiniais ir keliais mokytojais ėjome į mokyklos kiemą žaisti tinklinį. Linksmai pažaidę rinkomės į grupeles kurti nacionalinio parko pristatymus pagal iš anksto duotas temas. Po pietų pristatėme ir aptarėme atliktus darbus. Vėliau aplankėme Aydino archeologijos muziejų. Kadangi susitikimo programa pasikeitė, penktadienį važiavome į labai įdomią vietą – Pamukalę. Pamukalės mineralinės versmės – gamtos stebuklas, kuris dar 1988 metais buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai vienas svarbiausių ir lankomiausių objektų Turkijoje, garsėjantis gydomaisiais terminiais šaltiniais ir baltomis kalcio terasomis. Jos užima 2700 metrų ilgio ir 600 metrų pločio teritoriją. Pamukalė išvertus į lietuvių kalbą reiškia „medvilnės pilis“. Šiltas vanduo, kuriame gausu druskų, tekėdamas kalnų šlaitais žemyn praranda dalį kalcio karbonato, kuris nudažo kalvos šlaitą baltai. Žiūrint iš tolo, Pamukalė atrodo kaip žydintys medvilnės laukai. Manoma, kad šis gamtos stebuklas susiformavo maždaug prieš 14 tūkstančių metų, o baltos terasos atsirado tekant šiltosioms versmėms. Mes buvome priblokšti, išvydę tokį nuostabų, nepakartojamą, pasakišką gamtos stebuklą. Šis susitikimas paliko gilų įspūdį: grožėjomės nuostabia Turkijos gamta, susipažinome su šios šalies istorija, kultūriniu paveldu, daug bendravome, kartu dirbome, žaidėme, mokėmės. Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis straipsnis (pranešimas) atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už medžiagos turinį ir už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą

arrow_back Grįžti