Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Tai visgi, spalviname ar piešiame? Vieno žmogaus diskusija

Muzika Valdo 2015-11-04

Diskusija (nuotr. http://www.vintag.es/2013/04/old-photos-of-women-boxing.html) Diskusija (nuotr. http://www.vintag.es/2013/04/old-photos-of-women-boxing.html) Su pradinės pakopos ar priešmokyklinio amžiaus vaikais esu dirbusi labai mažai, todėl pilnavertiškai diskutuoti apie tai, kas jiems geriau, iš tiesų negaliu. Tačiau noriu pasidalinti savo įžvalgomis. Šį įrašą inspiravo vis labiau gausėjanti ir aktyvia tampanti socialinio tinklo facebook grupė Muzikos mokytojai. Ją kūriau todėl, kad man, pradedančiai mokytojai, prieš porą metų labai trūko informacijos ir dalinimosi ja tarp šios srities profesionalų. Tad dabar džiaugiuosi, jog yra vieta, kurioje galime padiskutuoti, pasidalinti, pasidžiaugti vienas kito pasiekimais. Tačiau matydama tam tikras tendencijas noriu įkišti ir savo trigrašį. Štai nuotrauka įvykio, kuris suveikė inspiruojančiai: facebook grupės Muzikos mokytojai printscreen facebook grupės Muzikos mokytojai printscreen Hm, aš tai būčiau ne už spalvinimą, o už piešimą. Pabandysiu pagrįsti: Manau, vaikas pats bandydamas įkomponuoti instrumento detales savo piešinyje, geriau įsimintų kas ir su kuo „valgoma“. Ir, žinoma, kodėl. Idealiu atveju rinkčiausi pademonstruoti realų instrumentą. Mažiau idealiu – jo nuotrauką ar video. Na ir ko gero tikrai nesirinkčiau kažkieno gremėzdiškai pieštų paveikslėlių, kuriuos vaikas teturėtų nuspalvinti. Suprantu, jog muzikos pamoka – tai ne piešimo pamoka. Joje, ko gero, „teisingai“ piešti ir neišmoktume, bet bent jau neišsiugdytumėme komplekso, jog nemokame piešti taip „gražiai“, kaip nupiešta paruoštuke. Galbūt mano nuomonė nebus populiari, bet manau, jog geriau nupiešti vieną instrumentą, nei nuspalvinti kelis. Tegul ir nespės vaikai „išeiti viso kurso“, bet bent jau gerai įsivaizduos koks yra tas vienas instrumentas, kurį jie nupiešė. Robotas (nuotr. http://www.galacticmu.com/category/future/page/2/) Robotas (nuotr. http://www.galacticmu.com/category/future/page/2/) Vaikai yra linkę atkreipti dėmesį į smulkias detales ir kur kas subtiliau suvokia pasaulį nei daugelis suaugusiųjų, tad ar nėra taip, jog siūlydami vaikams piešinėlius spalvojimui tiesiog ugdome jų mechaninius įgūdžius? (Tai iš esmės nėra blogai, vaiko motoriką taip pat svarbu lavinti. Bet ar tam skirta muzikos pamoka?) Šiuo atveju prieštaraujančiųjų dalis turbūt pasiskųstų, jog ir taip nieko nespėja, atlyginimas mažas, darbų daug, nėra priemonių, trūksta idėjų ir apskritai visi vaikai monstrai (na, čia gal kiek padauginau. Dėl vaizdingumo ?? ). Betgi tokiai pamokai būtent nieko ir nereikia – jokių ypatingų priemonių ar resursų. Tereikia ramaus, įtaigaus pasakojimo ir muzikos (o su ja juk neturėtų kilti problemų…). Kartais gali pasirodyti, jog mokytojo darbe vyrauja toks didelis chaosas, jog jis vos spėja plėšti vieną popieriaus pakuotę po kitos ir spausdinti, spausdinti, spausdinti piešinėlius bei kitus paruoštukus savo mokiniams. O juk vaikai be galo empatiški, dar neturi tos suaugusiesiems būdingos kengūros sterblės, kurioje „gyvena jų vaikas“. Chaotiška mokytojo būsena labai greitai perduodama ir vaikams, vaikai tampa neramūs, o jų darbuose tai taip pat atsispindi. [Čia dar viena „stotelė“, kurioje sustojęs mokytojas turėtų susimąstyti jei mato, jog vaikai užduotis atlieka atmestinai.] Stotelė prie J. Balčikonio gimnazijos Štai kokia nuotrauka pasitaikė ?? Stotelė prie J. Balčikonio gimnazijos (K. Cemnolonskio nuotr., http://www.delfi.lt) (o čia ir visas straipsnis, jei ką domina) Hello Kitty muzikuoja (paveikslėlis iš http://azcoloring.com/instrument-coloring-pages) Hello Kitty muzikuoja (pav. iš http://azcoloring.com/instrument-coloring-pages) Mano manymu vaikai mėgsta tikrovę ir iš jos kuriasi fantaziją, žaidimą. Taip jie bandosi savo jėgas būsimam suaugusiojo gyvenimui. O kai mes jiems pasiūlome kažkieno labai jau nelabai nupieštą pavyzdį, t.y. kažkieno kito skubotą fantaziją, ką jie tuomet susikurs..? Galbūt šis klausimas ir skamba metafiziškai, bet kodėl gi nepasikankinus į jį atsakant :). Taigi, jei norisi tylos klasėje (o taip, muzikos mokytojas irgi žmogus, todėl penktą pamoką iš eilės to tikrai norisi!), manau geriau yra leisti vaikams nupiešti tai, ką jie mato ir būtent taip, kaip JIE mato. Aš ir pati save vis pagaunu ties noru (o kartais ir ties veiksmu) savo darbą atlikti kuo greičiau, patogiau man, bet ne vaikams. Tad tokiais atvejais stengiuosi sumažinti pavarą ir gilioje kengūros kišenėje ieškau to, kuris man gali atsakyti į visus klausimus – „savo vaiko“. Kengūriukas Kengūriukas (nuotrauka iš http://www.cringel.com/node/622)

arrow_back Grįžti