Tarpdalykinės temos

Aš ir bendruomenė. Tikėjimas: ką žinau apie tikėjimą? [...] Mokosi įvardinti skirtingas socialines, religines ir tautines bendruomenes, susipažįsta su jų išskirtinumu ir tolerancijos kitybei reiškiniu.  [...]

  Aš ir virtuali bendruomenė. Ar man yra įdomios virtualioje erdvėje veikiančios bendruomenės?
[...] Susipažįsta su įvairiomis virtualiomis bendruomenėmis (pagal pomėgius, veiklą, gyvenamą vietą ir pan.), aptaria tokių bendruomenių bruožus.[...] 

Aš ir bendruomenė. Kokioms bendruomenėms aš priklausau? Mokosi aptarti savo santykį su platesne bendruomene, kurioje gyvena. Mokosi įvardinti skirtingas socialines, religines ir tautines bendruomenes, susipažįsta su jų išskirtinumu ir tolerancijos „kitybei“ reiškiniu. Kokie dar žmonės be šeimos ir klasės draugų mane supa? Ar žinau, kiek mano mieste gyvena skirtingų kultūrų žmonių? Kokios tai kultūros? Susitelkusių bendruomenių pavyzdžiai: iniciatyva dėl gamtos apsaugos, šalių kovos už laisvę.

Aš ir virtuali bendruomenė. Ko galiu išmokti iš animacinių filmų ir pasakų?
[...]Susipažįsta su įvairiomis virtualiomis bendruomenėmis (pagal pomėgius, veiklą, gyvenamą vietą ir pan.), aptaria tokių bendruomenių bruožus. [...]

Aš ir bendruomenė. Ar jaučiuosi priklausantis bendruomenei? [...] Kelia klausimus apie kitas religines, tautines, socialines bendruomenes, mokosi empatiško santykio su jomis. [...]

Aš ir virtuali bendruomenė. [...] Ar mačiau dokumentinių filmų apie vaikų gyvenimą kitose šalyse? Kuo skiriasi nuo mano gyvenimo? Kuo panašus? 

Aš ir bendruomenė. Ar pažįstu savo bendruomenės gyvenimą ir ypatumus? [...]Kelia klausimus apie kitas religines, tautines, socialines bendruomenes, mokosi etiškai bendrauti su jomis.[...]  

Kitas kaip svetimas. Kodėl kartais taip nutinka, kad Kitas tampa agresijos objektu? […]Svarsto agresijos ištakas ir pakantumą Kitam, kitoniškumui apskritai.[…]

 Aš ir bendruomenė. Bendri pomėgiai. […]Mokosi diskutuoti apie tarp skirtingų bendruomenių kylančias įtampas. […]Kokios religinės bendruomenės įsikūrusios tavo aplinkoje? Ar tau svarbi jų religinių pažiūrų raiška? 

  Aš ir bendruomenė. Bendraamžių bendruomenės. Mokosi vertinti ne tik savo artimą bendruomenę, bet ir savo tautą, valstybę bei kitas tautas, domisi jų istorija bei religija. Mokosi diskutuoti apie tarp skirtingų bendruomenių kylančias įtampas. […]

   C3.3. [...]Vadovaujasi kultūrų įvairovės, pagarbos ir tolerancijos principais. [...]

Aš ir bendruomenė. Alternatyvios bendruomenės. [...] Kaip įvairios religijos (islamas, stačiatikybė, judaizmas ir pan.) praturtina  pasaulietines  bendruomenes? [...]

C3.3. [...]Vadovaujasi kultūrų įvairovės, pagarbos ir tolerancijos principais. [...]

Aš ir bendruomenė. Kaip su(si)taria skirtingos bendruomenės? Vertina ne tik savo artimą bendruomenę, bet ir savo tautą bei kitas tautas, gilinasi į jų istoriją ir religijas.  Diskutuoja apie konstruktyvius dialoginio santykio tarp skirtingų bendruomenių būdus. […]

Kitas kaip svetimas. Jaučiu pyktį Kitam, ką daryti? […]Suvokia agresijos ištakas ir galimybę Kitam, kitoniškumui apskritai. […]

Kitas kaip svetimas. Kaip jaučiuosi, kai mane ignoruoja ir atstumia? […]Mokosi diskutuoti su Kitu kaip nepažįstamuoju. Suvokia agresijos ištakas ir jos tikimybę Kitam, kitoniškumui apskritai.[…] 

 C3.3. Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją.

Aš ir bendruomenė. Bendruomenė ir protestas. Mokosi surasti aristotelišką aukso vidurį tarp tautinių ir globalaus pasaulio, pasaulietinių ir religinių vertybių. […]

C3.3. Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją.

Aš ir bendruomenė. Konstruktyvios bendruomenės galios. […]Kodėl pagarba kitoms tautoms praplečia asmens galių spektrą?[…]

Tikėjimo protėviai ir karaliai Šventajame Rašte. Ar verta pasitikėti Dievu? (Abraomas, Izaokas – išėjimas, Izaoko auka). Kiek kainuoja dubenėlis sriubos? (Ezavas ir Jokūbas, pirmagimystė Biblijoje, žmogaus vertė). Ar paskutinis gali būti pirmas? (Juozapas, brolių išdavystė). Į kokį žygį Dievas pakvietė Mozę? (Pašaukimas, išėjimas iš Egipto, kelionė per dykumą). Kas akmeniu užmušė milžiną? (Dovydo pašaukimas ir stiprybė). Kodėl sakome: „Išmintingas, kaip Saliamonas“? (Saliamonas, išminties vertybė). 

B4.3. Paaiškina, kaip žmonių tikėjimo ir kultūrų skirtumai gali tapti praturtinančiomis dovanomis.

Pažintis su kitomis religijomis. Kodėl ne  visi maldos namai paženklinami kryžiumi? (Religijų įvairovė, skirtumai, maldos namai, simboliai, pagarba).

B4.3. Klasifikuoja monoteistines ir politeistines religijas, nurodo keletą skirtumų ir panašumų.

Didžiosios pasaulio religijos. Kokios yra didžiosios pasaulio religijos? (Judaizmas, krikščionybė, islamas, budizmas, hinduizmas). Kodėl yra tiek daug religijų? (Įgimtas Dievo troškimas). Ar galima garbinti daug dievų? (Monoteizmas, politeizmas). Kuo tiki kitų religijų atstovai? (Pagrindiniai didžiųjų pasaulio religijų principai).

 B4.3. Apibūdina krikščioniškas bažnyčias, jų istorinį atsiradimą. 

Seseriškos bažnyčios. Kodėl mūsų Bažnyčia vadinama Romos katalikų bažnyčia? (Bažnyčios žymės: viena, šventa, visuotinė, apaštališka, popiežiaus – šventojo Petro įpėdinio svarba). Ką reiškia „broliai ir seserys Kristuje“? (Krikščioniškas konfesijas jungiantis tikėjimas į Jėzų Kristų, konfesijos). Ar katalikai meldžiasi prie ikonų? (Kuo skiriasi ortodoksų ir katalikų bažnyčios, istorinės aplinkybės, chronologija, asmenybės, tikėjimo turinys ir praktika). Prieš ką protestavo Liuteris? (Kuo skiriasi protestantų ir katalikų bažnyčios, istorinės aplinkybės, chronologija, asmenybės, tikėjimo turinys ir praktika). 

Bažnyčios universalumas ir visuotinumas. Ar Europa yra krikščioniškas žemynas? (Krikščioniškos tradicijos Europoje, ES įkūrėjai, žmogaus teisės, Robertas Šumanas ir t. t.). [...]

Diskusiniai klausimai apie Jėzaus dieviškumą ir žmogiškumą. [...]Ar Jėzus buvo vedęs? (Evangelinė tiesa, meninės ir literatūrinės interpretacijos).

B4.3. Paaiškina ekumenizmo ir tarpreliginio dialogo sąvokas, apibūdina ekumeninių ir tarpreliginių susitikimų tikslą ir rezultatus. 

Bendrystės keliai: ekumenizmas ir tarpreliginis dialogas. Kur gali susitikti skirtingų tikėjimų žmonės? (Taikus sugyvenimas –- „kaimynystė“, geri darbai – tarnavimas visuomenei. Vatikano II susirinkimo Dekretas dėl ekumenizmo). Kodėl popiežiai bendrauja su kitų religijų atstovais? (Tarpreliginis maldos susitikimas Asyžiuje 1986 m.; popiežius Jonas Paulius II, popiežius Pranciškus). Ar įmanoma nuo kovos ateiti iki bendros maldos? (Ekumenizmo raida, ekumeninė malda, Taize bendruomenė).

Biblijos svarba ir reikšmė. [...] Kuo Biblija skiriasi nuo kitų šventųjų Raštų? (Biblijos lyginamoji analizė su kitų religijų Šventraščiais).

Susitiki ir pažinti Jėzų: „radome Mesiją“. [...]Ar galima „parašyti“ paveikslą? (Jėzaus Kristaus dieviškumas ir žmogiškumas, ikona – tikras atvaizdas, Kristaus ikonos, modernusis krikščioniškas menas, šventųjų asmenų, mokytojų vaizdavimas kitose religijose).Ar galima sutikti Kristų kelyje? (Susitikimai su Jėzumi Biblijoje, tikėjimo liudijimai, šventųjų istorijos, piligrimystė, literatūriniai tekstai). Ar apie Jėzų rašo kitų religijų tekstai? (Jėzaus Asmuo kitose pasaulio religijose). Ar lengva suvaidinti Jėzų? (Jėzaus vaizdavimas filmuose, spektakliuose, aktorių ir režisierių liudijimai).

Pažinti Dievą savo gyvenime. [...] (Dievo samprata ir tikėjimo išpažinimai krikščionybėje, kitose pasaulio religijose, kultūrose, literatūroje). Kuo skiriasi įvaizdis nuo reputacijos (Dievo vardai krikščionybėje, Dievo įvaizdis Senajame ir Naujajame Testamente, kitose religijose, kultūrose, literatūroje).

Katalikybė ir pasaulio religijos. Kuo jie tiki? (Skirtingų religijų: judaizmo, islamo, budizmo, hinduizmo, šintoizmo, ir kt., ištakos, įkūrėjai, formavimasis, pagrindiniai tikėjimo teiginiai). Kaip jie švenčia? (Skirtingų religijų: judaizmo, islamo, budizmo, hinduizmo, šintoizmo, konfucianizmo ir kt., maldos būdai, kultas, šventės, apeigos, šventosios vietos). Kaip jie gyvena? (Skirtingų religijų: judaizmo, islamo, budizmo, hinduizmo, šintoizmo, ir kt., moralinės normos, gyvenimo būdas, vertybės). „O kuo jūs mane laikote?“ Mk 8,29 (Kultūra, kultūrų susitikimas, pagarbos svarba, evangelizacija ir Kristaus įkultūrinimas).

C2.3. Analizuoja tikėjimo šventimo pavyzdžius įvairiuose kultūriniuose kontekstuose.

Esu pakviestas švęsti džiugiai. Ar gali būti krikščioniškas rokas? Kokia muzika tinka bažnyčioje? (Bažnytinė muzika, liturginė ir ne liturginė muzika, jos paskirtis, autoriai, poipežiaus Jono Pauliaus II Laiškas menininkams). Ar galima per Šv. Mišias šokti? (Bažnyčios tėvai apie maldą šokiu, liturgija ir skirtingos kultūros).[...] 

D2.3. Tyrinėja katalikiškąjį tapatumą šiuolaikinio pasaulio kontekste, kelia klausimus apie krikščionio misiją.

   D1.3. Paaiškina, kuo krikščionys ortodoksai skiriasi nuo kitų religijų išpažinėjų.

Pažintis su kitomis religijomis
[...]Ką žinau apie kitas religijas? Kuo nuo kitų religijų skiriasi ortodoksų tikėjimas? 

  D1.3. Paaiškina, kuo krikščionys ortodoksai skiriasi nuo kitų religijų išpažinėjų.

Krikščionys. 
Kuo tiki visi krikščionys? [...]

  B4.3. Tyrinėja monoteistines ir politeistines religijas ir paaiškina jų skirtumus ir panašumus.

Draugystės spalvos Šventajame Rašte ir mano gyvenime. 
[...]Ką žinau apie slavų ir lietuvių kilmę, senovės tikėjimą, mūsų tautos tradicijas? Ką reiškia žodžiai „krikščionis“, „katalikas“, „ortodoksas“? [...]

  B4.3. Tyrinėja monoteistines ir politeistines religijas ir paaiškina jų skirtumus ir panašumus.

Pasaulyje esu ne vienas. 
[...]Kodėl žmonės skirtingai garbina Dievą?  Kokios yra didžiausios pasaulio religijos, kokie jų simboliai, šventovės, šventės, šventraščiai, šventikai? Rytų religijos ir krikščionybė. Kas vienija įvairių religijų žmones?

Bažnyčios bendruomenėje. 
Kokias krikščioniškąsias vertybes galėčiau išvardyti? Ko mane moko Lietuvos Ortodoksų bažnyčia?[...]

  B4.3. Paaiškina žodį konfesija. Apibūdina kelias krikščioniškas bažnyčias, jų istorinį atsiradimą.

  B4.3. Paaiškina žodį konfesija. Apibūdina kelias krikščioniškas bažnyčias, jų istorinį atsiradimą.

Sakramentų prasmė krikščionio gyvenime. 
[...] Ką reiškia būti krikščioniu? Ką reiškia būti ortodoksu? [...]

  B4.3. Paaiškina tarpreliginio dialogo raidos etapus ir pateikia bendruomenių kultūrinio dialogo pavyzdžių.

  B4.3. Paaiškina tarpreliginio dialogo raidos etapus ir pateikia bendruomenių kultūrinio dialogo pavyzdžių.

Žmogus ieško Dievo. 
Kodėl yra tiek daug religingumo variantų? Naujojo religingumo reiškiniai visuomenėje ir krikščionybė. […]

  A2.3. Analizuoja Senojo Testamento pasakojimus apie moralines žmonių problemas ir išryškina sankirtų aktualumą. Šventojo Rašto ir Bažnyčios mokymą apie pašaukimus, talentus bei dovanas pritaiko sau.

Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė. 
Kokie yra apreikštųjų religijų (judaizmo, islamo, krikščionybės) mokymo principai? Koks yra religijos ryšys su fundamentalizmu? 

  B4.3. Analizuoja krikščionybės santykį su nihilizmu, ateizmu, naujuoju religingumu. Aptaria Europos krikščioniškąsias šaknis ir paveldą.

 Būti ar turėti? 
[…]Ką religijos byloja apie mirtį? […]

  D1.3. Geba suprasti nenykstančių vertybių reikšmę. Apibūdina Ortodoksų bažnyčios santykį su kitais krikščionimis.

Laiko Viešpats: žmogaus gyvenimo slėpiniai. 
[…]Koks yra Jėzaus paveikslas didžiosiose pasaulio religijose? […]

Gyvenimas ir Bažnyčia. 
 Kokie visuomenės ir religijų santykiai? Kokie yra daugiakultūriškumo ženklai visuomenėje? Koks mano požiūris į kitų tautybių ir religijų žmones? Koks Bažnyčios vaidmuo daugiakultūrėje visuomenėje? Ar žmogaus veiklai daro įtaką asmens vertybės? Koks religijų požiūris į meną ir žmogaus veiklą? Kaip asmens vertybės sąlygoja žmogaus veiklą? Kokia yra kultūros ir religijos sąveika? Vertybių sankirta ar suderinamumas? 

  A2.3. Analizuoja Senojo Testamento pasakojimus apie moralines žmonių problemas ir išryškina sankirtų aktualumą. Šventojo Rašto ir Bažnyčios mokymą apie pašaukimus, talentus bei dovanas pritaiko sau.

Šventraščių reikšmė.
 Kokia šventraščių reikšmė apreikštosiose religijose? […]

  B4.3. Analizuoja krikščionybės santykį su nihilizmu, ateizmu, naujuoju religingumu. Aptaria Europos krikščioniškąsias šaknis ir paveldą.

  D1.3.Geba suprasti nenykstančių vertybių reikšmę. Apibūdina Ortodoksų bažnyčios santykį su kitais krikščionimis .

Dievo paveikslas
[…]Kokie yra filosofijos ir religijų požiūriai į žmogų? […]

 Aš ir pasaulis. Ekumenizmas. 
[…]Ar svarbu siekti ekumenizmo ir užmegzti tarpreliginį dialogą? […]Kodėl už taiką yra meldžiamasi visose religijose? Kuo aktualus ekumenizmas ir tarpreliginis dialogas?

 C1.3.  Paaiškina krikščioniškų vertybių esmę ir aktualumą. Pateikia pavyzdžių.

Išpažintis. Vertindami Bažnyčios svarbą, aptaria krikščioniškų vertybių esmę ir aktualumą šiandien. [...]

Krikščioniškosios konfesijos. [...] Krikščioniškosios konfesijos, jų svarba gyvenime; kaip jos susijusios su manimi, mano draugais.[...]

C1.3.  Paaiškina krikščioniškų vertybių esmę ir aktualumą. Pateikia pavyzdžių.

Dievo atsakas.  Vertindami Bažnyčios svarbą, mokiniai analizuoja krikščioniškų vertybių esmę ir aktualumą šiandien, ieško tam tinkamų pavyzdžių.[...]

C1.3. Paaiškina bažnyčios svarbą liuteronams ir kitų konfesijų žmonėms.

Didžiosios Jėzaus Kristaus veiklos. Visuotinė ir asmeninė malda.  [...]Priimdami tai, kad yra evangelikai liuteronai, aptaria, kodėl bažnyčia ar šventovė yra svarbi visų konfesijų ar religijų tikintiesiems.[...]

Tarpreliginis dialogas. Nagrinėja tarpreliginį dialogą, jo reikšmę. Dėl ko kyla religiniai nesutarimai ir kas yra tarpreliginis dialogas? Kur galėtų sutarti skirtingų tikėjimo žmonės? [...]

C1.3. Paaiškina bažnyčios svarbą liuteronams ir kitų konfesijų žmonėms.

Jėzaus stebuklai. [...] diskutuoja, kodėl bažnyčia ar šventovė yra svarbi visų konfesijų ar religijų tikintiesiems.[...]

 Ekumenizmas. Remdamasis įvairiais šaltiniais diskutuoja ekumenizmo, tarpreliginio (tarpkonfesinio) dialogo temomis. [...]

Krikščioniškos bažnyčios. [...]Ugdosi pagarbą kitoms krikščioniškoms konfesijoms. [...]Kas skiria evangelikų liuteronų konfesiją nuo kitų krikščioniškų konfesijų? Kas vienija evangelikų liuteronų konfesiją su kitomis krikščioniškomis konfesijomis?

Krikščioniškos vertybės ir Rytų religijos. [...]Susipažindamas su Rytų religijomis mokosi išskirti krikščioniškų vertybių ir krikščioniško gyvenimo svarbą žmogaus gyvenime. [...]

Šventraštis ir kitos religijos.  [...]Lygina Šventraštį turinčių religijų panašumus ir skirtumus (judaizmo, islamo ir krikščionybės).

Paskutinis teismas. Pašaukimas. [...]Kuo krikščionį patraukia Rytų religijos?

B4.3. Skiria krikščionišką pasaulėžiūrą nuo kitų pasaulėžiūrų. 

Egipto religija ir krikščioniška pasaulėžiūra.

[...] Aiškinasi kuo krikščioniška pasaulėžiūra skiriasi nuo kitų pasaulėžiūrų. Apibūdindami krikščionišką pasaulėžiūrą ugdosi pagarbią nuostatą kitaip pasaulį suprantančių žmonių atžvilgiu. Atpažįsta keletą religinių simbolių.

Dievo planas. 
[...] atnešti išgelbėjimą visoms tautoms per vieną iš jos palikuonių – Jėzų [...]

Įvairių Bažnyčių šventės. 
Mokiniai pasakoja apie savo šeimos, lankomos Bažnyčios šventes, lygina jų šventimo tradicijas ir prasmes su bendraklasių.

Dievo meilės išraiška. 
[...] mokosi atpažinti ribą tarp pagarbaus santykio su kitaip mąstančiais žmonėmis ir savo krikščioniškos tapatybės stiprinimo [...]

Tautinės mažumos. Holokaustas.

Mokiniai atlieka vietinės apimties apklausas, mokosi įvertinti žmonių požiūrį į tautines mažumas Lietuvoje. [...]

Pagarbus santykis su kitaip galvojančiais.
Mokiniai diskutuoja, kokios yra tėvo nuostatos su kitaip galvojančiais sūnumis ir kaip tikintieji galėtų jas atspindėti [...]

Krikščionybės pamatas. 
[...] Lygina įvairių krikščioniškų konfesijų raišką prisimenant svarbiausius Jėzaus gyvenimo įvykius, mokosi įžvelgti vienybę skirtybėse.

Ankstyvoji krikščionių bažnyčia.
[...] Naudodamiesi papildomais informacijos šaltiniais aiškinasi kultūrinį istorinį ankstyvosios krikščionių bažnyčios kontekstą. [...]

Pasaulio religijos. 
Identifikuoja didžiąsias pasaulio religijas, jas klasifikuoja, aiškinasi didžiųjų pasaulio religijų simbolių prasmę, ieško sąsajų su krikščionybe.

Biblijos Kanonas. 
Apibūdina Biblijos Kanono susiformavimo aplinkybes įvairiose tradicijose. [...]

Pasaulėžiūra. 
Klasifikuoja pasaulėžiūrų rūšis. Komentuoja savo pasaulėžiūrą.

Ekumenizmas. 
Plėtoja Bažnyčios kaip Dievo šeimos, kurią sudaro tikintieji iš įvairių bažnyčių, koncepciją. 

Klasikiniai Dievo buvimo įrodymai. 
[...] Mokosi apibrėžti krikščionybę kitų religijų kontekste ir įžvelgti krikščionybės išskirtinumą.

Ekumenizmo judėjimo istorija.
Nagrinėja ekumeninio judėjimo istoriją ir raišką pasaulyje ir Lietuvoje.

Reformuoto mokymo išpažinimai. 
[...] Apibendrina doktrininius reformuoto mokymo ir Romos katalikų bažnyčios mokymo panašumus ir skirtumus. 

Evangelinio pamaldumo išraiškos. 
[...] Analizuoja skirtingas evangelinio pamaldumo tradicijas, bažnytinės valdžios santvarkas. 

Krikščionybė ir kultūra. 
Diskutuoja apie Biblinį požiūris į kultūrą ir jos svarbą žmonijai, apie Evangelijos žinią pliuralistiniame pasaulyje. Dalinasi įžvalgomis apie šiandienos krikščionio kultūrinius ir etinius iššūkius, protestantizmo santykį su pasauliu. [...]

A1.3.  Atpažįsta ST ir NT pasakojimus, jų esminius skirtumus, juos priskiria atitinkamoms konfesijoms, geba perpasakoti ar pavaizduoti 

B1.3.  Apibūdina karaimų istoriją Lietuvoje (stambiais štrichais) ir būdingus tautos bruožus.

Karaimu? istorijos pažinimas. 
 Karaimu? istorijos pažinimas. Apibūdinama karaimų tauta, jos būdingiausi bruožai (gimtoji kalba, šeimos papročiai).

D2.3. Išvardina Dievo vardus ir (ar) pavadinimus įvairiose religijose[...]

Moralinės nuostatos. 
[...]Analizuojamos vieno Dievas ir daugelio dievų sampratos bei faktas, jog egzistuoja įvairios sistemos ir (ar) susitarimai ir (ar) tikėjimai (kokius žinau?). Ugdomas supratimas, kad visi esame skirtingi ir tai nėra blogai. Ugdoma nuostata, jog tikėjimas – universalus dalykas. Nepaisant to, kad Dievas skirtingai vadinamas skirtingose tikybose (pateikiami pavyzdžiai)

A2.3. Apibūdina karaimų religinį kalendorių ir jo sudarymo principą, pasakoja biblinius Tymbyl ir Aftalar chydžy siužetus, jų pagrindu kuria nedidelius tekstus, išvardina krikščionių ir judėjų šventes panašiu metu.

Bendras karaimu? religijos supratimas. 
Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu ugdant tolerantišką požiūrį į kitus.[...]

Moralinės nuostatos. 
Susipažįstama su kitomis religijomis (judaizmas, krikščionybė, islamas. [...]

Karaimu? istorijos pažinimas. 
Aptariamos karaimų tikybos sistemoje vartojamos kalbos, [...]

B1.3. [...], apibūdina karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimą.

Moralinės nuostatos. 
[...]Susipažįstama su didžiųjų pasaulio religijų raiška. [...]

D1.3. Analizuoja tradicines šeimos, bendruomenės vertybes, apibūdina, ką reiškia būti karaimu bei buvimo bendruomenėje svarbą.

Pasirengimas liturgijai. 
[...]Lyginama su Grigališkojo choralo samprata liturgijoje[...]

B1.3. [...] paaiškina karaimų tikėjimo santykį su judaizmu ir islamu bei bendruomenės santykį su valstybe įvairiais istorijos tarpsniais.

Karaimu? istorijos pažinimas. 
[...]Svarstomas karaimų bendruomenės santykis su valstybe (LDK, Rusija, Lenkija, Lietuva). [...]

D2.3. [...]analizuoja ekumenizmą ir tarpreliginį dialogą.

Moralinės nuostatos. 
[...]Aptariami bendrystės keliai: ekumenizmas ir tarpreliginis dialogas[...]

Karaimu? istorijos pažinimo mokymosi turinys. 
Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (per ST tekstus, per asmeninę interpretaciją), susipažįstama su iškiliomis šių laikų karaimų asmenybėmis.

B1.3. Aptaria ir paaiškina karaimų tikėjimo santykį su judaizmu ir islamu, [...]

Karaimu? istorijos pažinimas. 
[...]Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (ST tekstai, mokslinės ir istorinės publikacijos), [...]

 Pasirengimas liturgijai. 
[...]Tęsiama pažintis su paraliturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galimas palyginimas su krikščioniškomis namų giesmėmis) [...]

D2.3. Analizuoja ekumenizmą ir tarpreliginį dialogą, svarsto, kaip šis dialogas gali padėti išlaikyti karaimų tikėjimą.

Moralinės nuostatos. 
Diskutuojama ekumenizmo ir tarpreliginio dialogo klausimais. 

Esame skirtingi. Kuo aš kaip asmuo ir mano artima aplinka esame ypatingi, o kuo panašūs į kitus (tarpusavio sąryšių ir priklausomybės daugiatautėje kultūroje su dauguma ir mažumomis supratimo, priėmimo ir puoselėjimo klausimas).[...]

Šventės ir jų tradicijos. Žydų švenčių žaidimai ir jų istorinė kilmė. Kuo panašios ir kuo skiriasi Pesach ir Velykos? Kuo panašūs ir kuo skiriasi Jom Kipur ir krikščioniškos atlaidų šventės?

Gyvųjų įsipareigojimas. Koks judaizmo požiūris į gyvenimą ir mirtį? Kokios pagrindinės laidotuvių tradicijos? Kuo jos skiriasi nuo krikščioniškų ir kitų nežydiškų, dabar praktikuojamų Lietuvoje?

B3.3. Remdamasis aiškinamaisiais šaltiniais įvardija ir informatyviai komentuoja tarpreliginių susitikimų tikslus ir rezultatus.

Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. Kur gali susitikti skirtingų tikėjimų žmonės (taikus sugyvenimas, geri darbai, tarnavimas visuomenei ir žmonijos interesams). Kodėl ir kaip rabinai bendrauja su kitų religijų atstovais? Kaip įmanoma nuo priešpriešos, kovos, persekiojimo ateiti iki bendros maldos? [...]

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. Kokie litvakų ir lietuvių tradicijų panašumai ir skirtumai (maistas, drabužiai, šventės). Ką žydų ir lietuvių kultūros perėmė viena iš kitos? Koks litvakų kultūros santykis su kitomis regiono etninėmis kultūromis?

Religinių patirčių ir praktikų įvairovė. Ką reiškia Karlo Jasperso “ašinio laiko” – didžiųjų universalių religijų atsiradimo – samprata? 

Pasaulio taisymas: tarpreliginis dialogas. Kaip veiksmingiausia ir saugiausia bendradarbiauti skirtingų įsitikinimų, tikėjimų žmonėms Lietuvoje? [...] 

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. [...] Koks galėtų būti multikultūrinės Lietuvos švenčių kalendorius?

B2.3. Aptaria ir palygina globalius ir lokalius religingumo bei postreligingumo reiškinius.[...]

Religinių patirčių ir praktikų įvairovė. [...] Religingumo ir jo įvairovės likimas globalėjančiame pasaulyje. [...]

D2.3. Įvardija kitų religijų išpažinėjus  Lietuvoje.

Įvairių religinių konfesijų atstovai Lietuvoje. 
Susipažįsta ir, pasitelkdami pavyzdžius (maldos namai, simboliai) iš artimos aplinkos, tyrinėja kitas religijas Lietuvoje. Aiškinasi pagrindinius panašumus ir skirtumus. 

Aš musulmonas. 
Lygina kuo skiriasi musulmonas nuo kitų religijų išpažinėjų, ieško skirtumų[...]

D2.3. Įvardija kitų religijų išpažinėjus  Lietuvoje.

Tradicinės religijos Lietuvoje.
 Mokiniai susipažįsta su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis Lietuvoje, nagrinėja jų požymius.

Šv. Koranas. Dievo kreipimasis. 
[...]Mokiniai lygina Šv. Korano istorijas su panašiomis biblinėmis istorijomis,[...]

D2.3. Įvardija esminius kitų monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės) bruožus, išskiria savo religijos ypatybes, papasakoja ir paaiškina skirtumus tarp šių monoteistinių tikėjimų [...]

D2.3. Įvardija esminius kitų monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės) bruožus, išskiria savo religijos ypatybes, papasakoja ir paaiškina skirtumus tarp šių monoteistinių tikėjimų [...]

Monoteistinės religijos: bendrumas. 
 Mokosi atpažinti ir nusakyti esminius kitų monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės) bruožus, išskiria savo tikėjimo ypatybes. Lygindami susipažįsta su kitų monoteistinių religijų panašumais. Diskutuoja apie tai, kas bendra monoteistinėse religijose.

D2.3. [...]Lygindamas apibūdina monoteistinių (judaizmo, krikščionybės) ir politeistinių religijų bruožus,  paaiškina islamo ypatybes [...]

Monoteistinės ir politeistinės religijos.
 Mokiniai analizuoja didžiąsias pasaulio religijas ir išvardina monoteistinių ir politeistinių religijų ir tikėjimo pagrindus. Analizuoja monoteistines pasaulio religijas – judaizmą ir krikščionybę – ir tyrinėja šių religijų tikėjimo pagrindus.

Pasaulio sutvėrimas. 
Mokiniai studijuoja ajatus iš Šv. Korano apie pasaulio ir gyvybės sutvėrimą. Tyrinėdami ajatus iš Šv. Korano apie pasaulio ir gyvybės sutvėrimą, lygina Šv. Korano istorijas su kitų konfesijų istorijomis ir pasaulio atsiradimo teorijomis.

Pasninkas islame: Ramadanas.
[...]Susipažįsta su pasninko praktikomis kitose religijose ir prieš Šv. Korano apreiškimą. 

Religinės praktikos priešislaminiu laikotarpiu.
 Tyrinėja tautų prieš islamą religines praktikas ir lygina su religinėmis praktikomis, kurios yra islame. 

D2.3. [...]Lygindamas apibūdina monoteistinių (judaizmo, krikščionybės) ir politeistinių religijų bruožus,  paaiškina islamo ypatybes [...]

Monoteistinės ir politeistinės religijos. Politeizmas. 
Analizuodami didžiąsias pasaulio religijas išvardina politeistinių religijų ypatybes, tikėjimo pagrindus. 

Religinės praktikos priešislamininiu laikotarpiu. 
Mokiniai nagrinėja įvairias religines praktikas prieš islamą, kurios nesekė pranašų mokymais, ir situacijos pasikeitimą po islamo atėjimo.[...] 

Moralinės normos kitose religijose.
[...]Moralinės normos kitose religijose. 

Moralinės praktikos kitose religijose. 
 Lygina aukštos moralės sąvokas ir pavyzdžius islame ir kitose pasaulinėse religijose. Aptaria įvairias religines praktikas dominuojančiose pasaulio religijose siekdami suprasti aukštos moralės sąvoką. Malda, meditacija, labdara, pasninkas, piligriminės kelionės, tarnystė.

Tikėjimas moderniame pasaulyje.
 Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, diskutuoja apie savo santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje, svarsto tarpreliginį dialogą. Mokosi gyventi moderniame pasaulyje būdamas musulmonu. Mąsto ir pateikia konkrečių religinių praktikų pavyzdžių globaliame pasaulyje. 

Tarpreliginis dialogas. 
Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, diskutuoja apie savo santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje, svarsto tarpreliginį dialogą. Analizuoja ajatą 49:13 iš Šv. Korano, kuris yra tarpreliginio dialogo pagrindas. Pasiremdami svarbiais tarpreliginio dialogo pavyzdžiais nusako jo reikšmę ir reikalingumą.

D2.3. Analizuojant tarpreliginį dialogą, apibrėžia savo vietą žmonijos kontekste , suvokia broliškumo sąvoką per pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. [...]

Tarpreliginis dialogas, broliškumas.
 Analizuojant tarpreliginį dialogą, apibrėžia savo vietą žmonijos kontekste, suvokia broliškumo sąvoką kaip pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. Islamas visada moko taikos ir santarvės visuomenėje, iš kokių žmonių ji bebūtų sudaryta.

D2.3. Analizuojant tarpreliginį dialogą, apibrėžia savo vietą žmonijos kontekste , suvokia broliškumo sąvoką per pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. [...]

Tarpreliginis dialogas. Pagarba.
 Analizuoja tarpreliginį dialogą ir reiškia pagarbą kitiems tikėjimams. Lankosi kitų religijų šventyklose, pasikviečia skirtingų religijų dvasininkus papasakoti apie jų tikėjimą. Susipažįsta ir nagrinėja kitų konfesijų tikėjimą su tų religijų išpažinėjais.

 Pagrindinių pranašų žinia žmonijai.
 Remdamiesi Šv. Korano Sprendimų posmais apie žmonijai siųstus pranašus-mokytojus studijuoja pagrindinių pranašų istorijas ir kaip jie skleidė žinią žmonijai. Nagrinėja istorijų panašumus ir skirtumus, lygina su kitų religijų mokymais.

Tekstų atranka. 
[...] Skaitomi [...] lietuvių ir kitų tautų grožinės vaikų literatūros kūriniai ar jų ištraukos. [...]

Tekstų atranka. 
[..] Skaitoma ir aptariama: [...] lietuvių (apie 50 proc.) ir užsienio (apie 50 proc.) vaikų literatūros kūriniai. [...]

Tekstų atranka. 
[...] rekomenduojama išlaikyti pusiausvyrą tarp lietuvių ir verstinės literatūros, tarp klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių, atskleisti mokiniams ir žanrų įvairovę. Savarankiškai skaitomi lietuvių, pasaulio ir Lietuvos kitakalbės literatūros grožiniai ir negrožiniai kūriniai savo malonumui. [...]

Rašymo tikslai, adresatai ir komunikavimo situacijos. 
[...] Aptariama rašymo (ranka ir klaviatūra) svarba ir nauda žmogui, visuomenei įvairiose aplinkose (realiose ir skaitmeninėse). [...]

Grožinės ir negrožinės literatūros skaitymas, supratimas, analizė ir interpretavimas. 
[...] Aptariama skaityto literatūros kūrinio ekranizacija, ji lyginama su literatūros kūriniu, nagrinėjama kinematografinio pasakojimo specifika, teksto ir vaizdo sąsajos, žodžio ir vaizdo meno galimybės bei ribos. [...]

Tekstų atranka. 
[...] Renkantis kūrinius, rekomenduojama išlaikyti pusiausvyrą tarp lietuvių ir verstinės literatūros, tarp klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių, atskleisti mokiniams temų ir žanrų įvairovę. Savarankiškai skaitomi lietuvių, pasaulio ir Lietuvos kitakalbės literatūros grožiniai ir negrožiniai kūriniai savo malonumui. [...]

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. 
[...] Susipažįstama su kalbos atmainomis (tarmė, sociolektas, žargonas, medialektas), aptariamas jų santykis su bendrine kalba. [...]

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys. 
Analizuojama dabartinė lietuvių kalbos situacija. Aiškinamasi, kaip lietuvių kalba kinta priklausomai nuo socialinio, kultūrinio konteksto, kokią įtaką kalbos kaitai daro kitos kalbos, medijos. [...]

Tekstų atranka. 
[...] Programoje nurodyti privalomi ir rekomenduojami lietuvių, Lietuvos kitakalbės ir pasaulio literatūros kūriniai. [...]  pasaulio literatūros kūriniai [...] pasirinktu aspektu [...] siejami su lietuvių ar Lietuvos kitakalbės literatūros kūriniais. [...]

Konteksto pažinimas. 
Susipažįstama su kultūros epochų, literatūros krypčių ir srovių istoriniu bei kultūriniu kontekstu, šiuolaikinės kultūros kontekstais. [...]

Rašymo veiklos pobūdis. 
[...] Mokomasi reikšti savo nuomonę skirtinguose kontekstuose, atsižvelgiant į kitokias nuomones, požiūrius ir kultūras, pasitikint savo rašymo gebėjimais. [...]

Kalba kaip socialinis reiškinys. Aptariamos vartojamos Lietuvoje kalbos, mokomasi gretinti jų leksikos ir rašto skirtumus.

Kalba kaip socialinis reiškinys. Susipažįstama su Europos kalbomis, mokomasi atpažinti skirtingas kalbas, vartojamas savo aplinkoje. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumais ir skirtumais. Mokomasi apibūdinti dvikalbystę (daugiakalbystę), aptarti jos naudą ir kalbų sąveiką.

Kalba kaip socialinis reiškinys. 
Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų kalbų įtakos padarinius Vilniaus krašto lenkų kalbos vartosenai (pvz., daiktavardžių linksniavimo, žodžių derinimo formos).

Kalba kaip socialinis reiškinys. Aptariami globalizacijos procesai, jų poveikis tautinėms kalboms. Aiškinamasi, kokia yra anglų kalbos įtaka. Susipažįstama su sąvoka leksikos internacionalizacija, nagrinėjami jos pavyzdžiai.

Lenkų kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis. Gretinami lenkų ir kitos kalbos tekstai ir jų kalbinės raiškos (leksikos ir gramatikos lygmenyje) elementai.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. […] susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu; […]. 

Nagrinėjama problematika. Tapatybės paieškos daugiakultūriniame pasaulyje. Tolerancijos idėjos sklaida. Lietuviškieji motyvai lenkų literatūroje.

Kalba kaip socialinis reiškinys.

Aptariamos vartojamos Lietuvoje kalbos, mokomasi gretinti jų leksiką ir rašybą pastebint skirtumus.

Kalba kaip socialinis reiškinys.

Susipažįstama su Europos kalbomis, mokomasi atpažinti skirtingas kalbas, vartojamas savo aplinkoje. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos panašumais ir skirtumais. Mokomasi apibūdinti dvikalbystę (daugiakalbystę), aptarti jos naudą ir kalbų sąveiką.

Kalba kaip socialinis reiškinys.

Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų įtakos padarinius baltarusių kalbos vartosenai, pateikti pavyzdžių.

Kalba kaip socialinis reiškinys. 

Mokomasi skirti indoeuropiečių kalbų svarbiausias grupes (slavų, baltų, germanų, romanų). Susipažįstama su slavų kalbomis ir jų giminystės ryšiais, mokomasi atpažinti panašumus ir skirtumus tarp mokamų slavų kalbų, nusakyti baltarusių kalbos leksinius ir gramatinius ypatumus, palyginti su lietuvių kalba. 

Kalba kaip socialinis reiškinys. 

Aptariami globalizacijos procesai, jų poveikis tautinėms kalboms. Aiškinamasi, kokia yra anglų kalbos įtaka. Susipažįstama su sąvoka leksikos internacionalizacija, nagrinėjami jos pavyzdžiai.

Baltarusių kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis.

Gretinami baltarusių ir kitos kalbos tekstai ir jų kalbinės raiškos (leksikos ir gramatikos lygmenyje) elementai.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. 

[...] susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu; [...]

Nagrinėjama problematika.

Tapatybės paieškos daugiakultūriame pasaulyje. Tevynės vaizdiniai. Tolerancijos idėjos sklaida.

Kalba kaip socialinis reiškinys. 

Aptariamos vartojamos Lietuvoje kalbos, mokomasi gretinti jų leksikos ir rašto skirtumus.

Kalba kaip socialinis reiškinys.

Susipažįstama su Europos kalbomis, mokomasi atpažinti skirtingas kalbas, vartojamas savo aplinkoje. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos (pvz., veiksmažodžių asmenavimo) panašumais ir skirtumais. Mokomasi apibūdinti dvikalbystę (daugiakalbystę), aptarti jos naudą ir kalbų sąveiką.

Kalba kaip socialinis reiškinys.

Mokomasi suprasti, atpažinti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį rusų kalbos linksniavimui ir asmenavimui, pateikti pavyzdžių.

Kalba kaip socialinis reiškinys.

Mokomasi skirti indoeuropiečių kalbų svarbiausias grupes (slavų, baltų, germanų, romanų). Susipažįstama su slavų kalbomis ir jų giminystės ryšiais, mokomasi atpažinti panašumus ir skirtumus tarp mokamų slavų kalbų, nusakyti rusų kalbos leksinius ir gramatinius ypatumus, palyginti su lietuvių kalba. 

Kalba kaip socialinis reiškinys. 

Aptariami globalizacijos procesai, jų poveikis tautinėms kalboms. Aiškinamasi, kokia yra anglų kalbos įtaka. Susipažįstama su sąvoka leksikos internacionalizacija, nagrinėjami jos pavyzdžiai. Mokomasi apibūdinti rusų ir lietuvių kalbų giminystės ryšius, leksikos ir gramatikos panašumus. Mokomasi naudotis dvikalbiais lietuvių–rusų ir rusų–lietuvių kalbų žodynais ir atlikti nesudėtingus vertimus iš lietuvių į rusų kalbą. Mokomasi aptarti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį rusų kalbai, atpažinti tipines šio poveikio nulemtas klaidas ir taisyti jas.

Gimtosios kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis.

Aptariami kalbų kontaktai daugiakultūrėje aplinkoje.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime.  

[…] susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu; […]

Gimtosios kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis.

Gretinami gimtosios ir kitos kalbos tekstai ir jų kalbinės raiškos (leksikos ir gramatikos lygmenyje) elementai. 

Nagrinėjama problematika.

Tapatybės paieškos daugiakultūriniame pasaulyje. Tolerancijos idėjos sklaida. Lietuviškieji motyvai lenkų literatūroje.

Kalba kaip socialinis reiškinys. 
Aptariamos vartojamos Lietuvoje kalbos, mokomasi gretinti jų leksikos ir rašto skirtumus.

Kalba kaip socialinis reiškinys.
Susipažįstama su Europos kalbomis, mokomasi atpažinti skirtingas kalbas vartojamas savo aplinkoje. Susipažįstama su žinomų kalbų leksikos ir gramatikos panašumais ir skirtumais. Mokomasi apibūdinti dvikalbystę (daugiakalbystę), aptarti jos naudą ir pateikti pavyzdžius.

Kalba kaip socialinis reiškinys. 
[...] Mokomasi nurodyti ir paaiškinti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų įtakos padarinius vokiečių kalbos vartosenai, pateikti pavyzdžių. [...]

Kalba kaip socialinis reiškinys. 
Mokomasi [...] skirti indoeuropiečių kalbų svarbiausias grupes (slavų, baltų, germanų, romanų); nusakyti vokiečių kalbos leksinius ir gramatinius ypatumus, palyginti su lietuvių kalba. Mokomasi aptarti kitų Lietuvoje vartojamų kalbų poveikį vokiečių kalbai, atpažinti šio poveikio pasekmes.

Kalba kaip socialinis reiškinys.
Aptariami globalizacijos procesai, jų poveikis tautinėms kalboms. Aiškinamasi, kokia yra anglų kalbos įtaka. Susipažįstama su sąvoka leksikos internacionalizacija, nagrinėjami jos pavyzdžiai. [...]

Gimtosios kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis.

[...] Aptariami kalbų kontaktai daugiakultūrėje aplinkoje. Mokomasi įžvelgti ir aptarti kitų kalbų įtaką (interferenciją) gimtajai kalbai, pvz., leksikos ir gramatikos skolinius ir vertinius.

Dalyvavimas kultūriniame gyvenime. 
[…] susipažinimas su Lietuvos kultūra, su įvairialypės kultūrinės bendruomenės fenomenu; […]. 

Gimtosios kalbos raida ir jos sąsajos su kitomis kalbomis.
[...] Gretinami gimtosios ir kitos kalbos tekstai ir jų kalbinės raiškos (leksikos ir gramatikos lygmenyje) elementai.

Nagrinėjama problematika. 
[...] Tapatybės paieškos daugiakultūriniame pasaulyje. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. [...] Mokomasi perteikti rašytinį tekstą lietuvių gestų kalba. [...]

Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą (gestų kalbos poezijos ir kt.).

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...] Mokomasi tiksliai rodyti ir suprasti pirštų abėcėlę, aptariamas ryšys su rašytine lietuvių kalbos forma. [...]

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Aiškinamasi, kad lietuvių kalba ir lietuvių gestų kalba yra dvi skirtingos kalbos. Kalbamasi apie lietuvių gestų kalbą ir apie tai, kodėl reikia mokytis lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...] Pirštų abėcėlės supratimas ir tikslus vartojimas. [...]

C1.2.3. [...] Gestų kalba perteikia (atpasakoja peržiūrėjęs arba perskaitęs tekstą) kūrinio ištrauką.

Kurčiųjų menas. [...] Perteikiami grožinės literatūros (prozos) tekstai gestų kalba, perkeltinės reikšmės raiškos galimybės.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas.
[...] Motyvacija gestų kalboje ir lietuvių kalboje, gesto ir gestikuliacijos, gramatinių ir ekspresyviųjų nerankinių elementų skirtumai.
[...] Daugiareikšmiai gestai, jų santykis su lietuvių kalbos žodžiais. Homonimai, sinonimai, antonimai.
[...] Gesto ir žodžio morfologinės sandaros lyginimas.
[...] Skirtumai tarp lietuvių gestų kalbos ir kalkinės kalbos. 

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje.
Lietuvių gestų kalba – kurčiųjų bendruomenės turtas ir pasaulinės gestų kalbų šeimos narė. Gimtosios ir valstybinės kalbos samprata.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]

C1.2.3. Gestų kalba perteikia (verčia) prozos bei dramos kūrinių ištraukas, padedamas pasirenka tinkamas raiškos priemones.
Kurčiųjų menas. [...] Drama ir proza, drama ir spektaklis. Vaidinama įvairiems adresatams.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...] Lietuvių gestų kalbos gestų leksinės ir gramatinės klasės, jų kaitymas, funkcijos tekste ir santykis su lietuvių kalbos dalimis. Vertimas iš lietuvių kalbos perteikiant pagrindinę mintį, skirtumų tarp lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos, tarp rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos formos aptarimas. [...]

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Įvairūs lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos variantai: dialektai, sociolektai, idiolektai, žargonas ir kt. [...] Kalbų ryšiai. Gestų ir žodžių skolinimasis kaip kalbos kitimo reiškinys. Kiti naujų gestų atsiradimo būdai, senų gestų nykimas. Lietuvių gestų kalbos ir kitų šalių gestų kalbų istorija, tarptautinė gestų kalba, gestuno. Įvairios pirštų abėcėlės (PA) ir jų istorija, gestai, padaryti su PA ženklais (daktilemomis). Tarptautinė PA. Lietuvių gestų kalbos ir kalkinės gestų kalbos skirtumai, šių kalbų vartojimo sritys. Kitos gestų kalbos formos (pavyzdžiui, taktilinė kalba (kurčneregiams), dirbtinės gestų kalbos).

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. Stebima ir tyrinėjama kalbos (pavyzdžiui, vaikų iš kurčiųjų ir girdinčiųjų šeimų, įvairių regionų atstovų, profesijų, kartų ar kt.) įvairovė. Konteksto (laikotarpio, vietos, situacijos, dalyvių) įtaka kalbai. Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas.
[...] Lietuvių gestų kalbos tekstų transkribavimas rašytine forma.
[...] Lietuvių gestų kalbos leksika: skoliniai, naujadarai.
[...] Lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos gramatinės raiškos lyginimas.
[...] Lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos sakinių sudarymo būdai.
[...] Vertimas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą tiksliai perteikiant mintį tinkamai pasirinktu stiliumi. Perkeltinės reikšmės žodžių vertimas.

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje.
[...] Įvairių gestų kalbų panašumai ir skirtumai. Kitų šalių gestų kalbų įtaka lietuvių gestų kalbai.

C1.2.3. Gestų kalba perteikia grožinės literatūros kūrinių ištraukas, savarankiškai pasirenka tinkamas raiškos priemones.
Kurčiųjų menas. Diskutuojama apie grožinius tekstus, aptariamos meninės raiškos priemonės ir kontekstai. Pristatomi ir interpretuojami poezijos tekstai. Teatro eksperimentai. Įvairių autorių ir savo sukurtų tekstų vaidinimas, inscenizavimas realioje ar įsivaizduojamoje scenoje, fiksavimas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.
[...] Pagrindinių gramatinių funkcijų raiška lietuvių gestų kalboje ir lietuvių kalboje.
[...] Vertimas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą ir atvirkščiai, tiksliai perteikiant reikšmę ir kitas teksto ypatybes.

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje.
Gestų kalba kaip kurčiųjų bendruomenės pagrindas. Lietuvių gestų kalbos variantai ir bendrinės lietuvių gestų kalbos kūrimasis. Lietuvių kalbos įtaka lietuvių gestų kalbai.

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. Nagrinėjama kurčiųjų istorija. Aptariama Lietuvos ir užsienio kurčiųjų bendruomenių, tarptautinių kurčiųjų organizacijų veikla, asmenybių vaidmuo.

Kurčiųjų menas. Įvairiais aspektais analizuojami, interpretuojami ir vertinami kurčiųjų meno reiškiniai, kūriniai. Plėtojami kultūrinės raiškos gebėjimai.

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje.
Jaunimo kalbos ypatumai ir vartojimo sritys.

Kurčiųjų bendruomenė ir jos veikla. Kurčiųjų istorija. Kurčneregiai. Aptariami kurčiųjų istorijos svarbiausi įvykiai, reiškiniai, siejant su kurčiųjų kultūriniais pasiekimais. Nusakomi kurčneregių komunikacijos ypatumai.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 

Potemės: šeimos šventės. Tautybės, šalys, asmenų kilmė.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

 Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan. 

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, besimokomos pirmoji ir antroji užsienio kalbos. Lietuvos kaimyninių šalių kalbos. Lietuvos etninių grupių kalbos. Daugiakalbystė Lietuvoje.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Potemės: įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė.

Potemės: įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas. 

Kultūros tradicijos ir dabartis.

Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.

[...] Kultūros paveldo, esančio artimoje aplinkoje, aplankymas ir aptarimas: maldos namai, dvaro sodyba, piliakalnis, kapinės ir kt. [...]

Susipažįstama su Vilniumi – jo daugiakultūriškumo istorija. [...]

Nagrinėjama Jėzaus Kristaus istorija, krikščionybės atsiradimas ir plėtra. Susipažįstama su skirtingomis krikščioniškomis konfesijomis ir jų maldos namais Lietuvoje ar artimoje aplinkoje. Aptariama Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvai. [...]

Nagrinėjama judaizmo Lietuvoje istorija ir žydų kultūros paveldas artimoje aplinkoje: maldos namai, kultūros ir prekybos vietos, švietimo įstaigos. Aptariamas Lietuvos totorių islamas ir Lietuvos karaimų karaizmas: religijos, kultūros ir vietos papročių dermė. Susipažįstama su romais Lietuvoje: bendruomenės istorija ir skirtingais religiniais pasirinkimais. [...]

[...] Susipažįstama su skirtingų etninių grupių virtuvėmis Lietuvoje.

[...] Tyrinėjama krikščionybės ir islamo sąveika. [...]

[...] Nagrinėjama viduramžių Europos ir LDK visuomenė: luomai ir konfesinės bendruomenės, vienuolių ordinai, miestai (gildijos ir cechai, Hanzos miestų prekybos sąjunga). [...]

[...] Aptariamas daugiakultūrės visuomenės susiformavimas Naujajame pasaulyje. [...]

[...] Analizuojama reformacija Europoje ir LDK: religinė reforma ir mokymas. Susipažįstama su liuteronizmu, kalvinizmu, anglikonizmu. [...] Analizuojama religinė pakanta ir religinės priešpriešos Europoje ir LDK. Susipažįstama su katalikiška ir stačiatikiška LDK. [...]

Nagrinėjamos etninės skirtybės ir kultūros bei meno kalbos universalumas. Aptariamas lietuviakalbės kultūros vaidmuo modernios tautos kūrimo procese. [...]

[...] Įvertinama Toros ir Korano reikšmė tikinčiojo gyvenime: etiniai imperatyvai ir jų įtaka. [...]Nagrinėjamas islamo religijos susikūrimui VII a. reikšmingas įvykis: Mahometo pasitraukimas iš Mekos į Mediną (hidžra) (622 m.). 

[...] Nagrinėjamas tikėjimo tiesų ir Bažnyčios doktrinos formavimasis. Analizuojamos bažnytinės reformos X–XIII a. ir jų įtaka katalikams. [...] Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ankstyvajai krikščionybei ir viduramžių katalikybei: Milano ediktas (313 m.), Laterano IV susirinkimas (1215?m.). 

Analizuojamos popiežiaus ir patriarcho ambicijos bei iškilusios katalikų ir ortodoksų (stačiatikių) skirtys. Nagrinėjama Katalikų Bažnyčios krizė, jos įveika ir protestantiškasis tikėjimo racionalizavimas. [...] Analizuojami reikšmingi įvykiai ikimoderniųjų laikų krikščionybės raidai: Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma) (1054 m.), Martyno Liuterio tezių paskelbimas (1517 m.), Tridento susirinkimas (XVI a.). 

Laisvamanybė, sekuliarizacija ir ateizmas XVIII–XX a. Aptariamas XVIII a. apsišvietusio proto sukilimas prieš prietarus ir Bažnyčios galią. Analizuojamas mokslo ir religijos santykis XIX a.: tarp „Pradžios knygos“ ir „Rūšių atsiradimo“. Nagrinėjama ateizmo ir Bažnyčios kova XIX–XX a. [...]

Analizuojamas krikšto priėmimo problematiškumas: naujas Dievas, svetimi ritualai, kitoks gyvenimo būdas. Aiškinamasi krikščioniškų institucijų plėtra ir problemos: lenkiškumas, parapijų kūrimas, privilegijos. Nagrinėjamas individo santykis su krikščionybe: tarp valdovų ir diduomenės fundacijų ir valstietiškojo sinkretizmo. [...] Nagrinėjami Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimui viduramžiais reikšmingi įvykiai: Šv. Brunono misija (1009 m.), Mindaugo krikštas (1251 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.), Žemaitijos krikštas (1417 m.). 

Nagrinėjamas oficialus ir (ar) valstybės požiūris į religines grupes: stačiatikius, etnokonfesines LDK mažumas. Analizuojamos krikščionybės skilimo ir krikščioniškų konfesijų suartėjimo problemos: protestantizmas ir unitai. Lyginami gyvenimo būdo ir kasdienybės skirtumai tarp įvairių konfesijų. [...] Aptariami tokie LDK konfesinį pliuralizmą reprezentuojantys reikšmingi įvykiai kaip Varšuvos konfederacijos aktas (XVI a.), Brastos bažnytinė unija (1596?m.). 

Analizuojama caro valdžios kova su katalikybe kaip naujos tapatybės kūrimo priemone. Aiškinamasi Lietuvos žydų padėtis: tarp religingumo ir pasaulietiškumo. Įvertinamas lietuviškosios inteligentijos santykis su religija. [...] Aptariami tokie svarbūs analizuojamos temos įvykiai kaip represijos prieš vyrų vienuolynus (1832 m.), Kražių skerdynės (1893?m.), Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) įkūrimas Vilniuje. 

[...] Susipažįstama su didžiausiomis pasaulio salomis ir pusiasaliais.

Aiškinamasi, kaip šilumos pasiskirstymas daro įtaką žmonių gyvenimui skirtingose Žemės vietose.

[...] Susipažįstama su Lietuvos tautine sudėtimi, pabėgėliais ir jiems teikiama pagalba.

Aiškinamasi, kas yra Europos kultūra, nagrinėjami jos pavyzdžiai. Apibūdinama Europos geografinė padėtis, nusakomos jos ribos, susipažįstama su Europos šalių užjūrio teritorijomis, įvairiuose kontekstuose orientuojamasi Europos politiniame žemėlapyje. Analizuojamas Europoje gyvenančių tautų, kalbų ir religijų paplitimas. Susipažįstama su Europos gyventojų tankiu. Aiškinamasi Europos Sąjungos reikšmė Lietuvai ir valstybėms narėms.

Nagrinėjamos valstybės pagal jų politinius požymius.

  A2.2.3. Dalijasi žiniomis apie kitų tautų iš artimos aplinkos (klasės, mokyklos) tradicinę kultūrą. 

 24.1.1. Bendruomenių įvairovė, regioninė ir tautinė savimonė. Mokiniai nagrinėja bendruomenių įvairovę (klasės, mokyklos, kaimo ar miestelio, mikrorajono ir kt.), aptaria bendruomeninio gyvenimo tradicijas, palygina jas praeityje ir dabar. Priskiria save tam tikrai bendruomenei, svarsto jos tradicijų tęstinumo ar plėtros galimybes. Pateikia skirtingų šalių bendruomeninių tradicijų pavyzdžių. Remdamiesi tyrimais ir pavyzdžiais aiškinasi, kas yra regioninė ir tautinė savimonė, išreiškia savo pastebėjimus šiuo klausimu. Pasitelkdami tautosaką ir kitus šaltinius, nagrinėja įvairias tautos kilmės istorijas. Apibūdina Lietuvos tautines bendrijas ir kaimynines tautas.

25.1.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. Mokiniai nagrinėja kalendorinių švenčių ir skirtingų sezonų tradicinį valgiaraštį, aptaria jį sveikos gyvensenos požiūriu. Pasidalindami sukaupta informacija ir savo patirtimi, apibūdina ir palygina mitybos tradicijas seniau ir dabar. Vertina kitų šalių kulinarinio paveldo ypatybes, svarsto jo paplitimą Lietuvoje. 

25.2.2. Tradicinė architektūra ir papročiai. Renka medžiagą apie Lietuvos tradicinių kaimų ir vienkiemių įvairovę, palygina su kitų šalių tradicinės kaimo architektūros pavyzdžiais. Diskutuoja dėl tradicinės architektūros tęstinumo šiandienos architektūriniame kraštovaizdyje svarbos.

25.3.2. Kalendoriniai papročiai ir tradiciniai darbai.  Tyrinėja Rasos (Joninių, Kupolių) šventės kilmę, raidą. Aptaria latvių Lyguo ir Janių šventes. 

25.4.1. Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras. Gilinasi į tradicinių šokių klubų veiklą Lietuvoje ir kitose šalyse. Atpažįsta tradicinių šokių atspindžius šiuolaikiniuose jaunimo šokiuose. Aptaria tradicines muzikos kapelas, jų šokių repertuarą.

26.1.1. Tradicijos „savo“ ir „kito“ kontekste. Remdamiesi tyrinėtojų darbais, mokiniai nagrinėja savo ir kito sampratą šeimos ir bendruomeniniuose papročiuose bei apeigose. Palygina savo tautos ir kitų tautų tradicines šeimos apeigas – vestuves, laidotuves, krikštynų papročius. Tyrinėja tautiečių bendruomenes ir jų tradicijas kitose šalyse. Diskutuoja apie baltų kilmę, lietuvių tautos kultūrinius ryšius su kitomis tautomis, pateikia pavyzdžių.

26.1.2. Paprotinė teisė ir elgesys.  Apibūdina, vertina savo ir kitų tautų paprotinio elgesio normas, palygina su šiuolaikiniu gyvenimu.

26.2.1. Tautinis kostiumas. Remdamiesi tyrinėtojų darbais, mokiniai nagrinėja tautinio kostiumo susiformavimo aplinkybes, madų įtaką jo raidai. Įvardija regioninius ir skirtingos socialinės padėties žmonių tautinio kostiumo skirtumus. Palygina lietuvišką tautinį kostiumą su Lietuvos tautinių bendrijų ir kaimyninių tautų nacionaliniais kostiumais. Diskutuoja apie tautinio kostiumo reikšmę šiuolaikinio žmogaus gyvenime Lietuvoje bei kitose šalyse.

26.3.2. Kalendoriniai papročiai ir tradicinė ūkinė veikla. Mokiniai tyrinėja kalendorinių švenčių sąsajas su tradiciniais ūkio darbais ir religija. Aiškinasi derliaus švenčių ryšį su protėvių kultu. Nagrinėja mirusiųjų minėjimo ir kapų lankymo papročius Lietuvoje, palygina su įvairių tautinių bendrijų, kaimyninių ir tolimesnių tautų tradicijomis. Išskiria lietuviškų advento, Kūčių ir Kalėdų papročių savitumą kitų tautų kontekste. Susipažįsta su įvairių religinių konfesijų kalėdinėmis tradicijomis. Apibūdina baltų ir krikščioniškų tradicijų persipynimą lietuviškose velykinio laikotarpio apeigose, palygina skirtingų religinių konfesijų velykinius papročius. Rasos (Joninių, Kupolių) šventės tradicijas sugretina su kitų šalių vidurvasario šventės tradicijomis. Remdamiesi šaltiniais, nagrinėja Žolinių šventės kilmę, papročius, tradicijas, palygina su kaimyninių ir kitų šalių tradicijomis. 

27.1.4. Mityba ir sveikatos tausojimas baltų kultūroje.  Apibūdina archajiškos baltiškos pirties sąsajas su finougrų ir slavų pirtimis, palygina su Romos ir kitų senovės civilizacijų pirties kultūra.

27.2.1. Archeologinis kostiumas. Tyrinėja baltų aprangos elementų simboliką, sąsajas su apeigomis ir papročiais.  Palygina baltų ir kitų kraštų (skandinavų, keltų ir kt.) archeologinio kostiumo rekonstrukcijas. 

27.2.2. Baltų palikimas kultūriniame kraštovaizdyje.  Nagrinėja senąsias baltų šventvietes, palygina su kitų pasaulio kultūrų senosiomis šventyklomis. Svarsto piliakalnių ir kitų baltų palikimo objektų reikšmę šių dienų kultūrai.

27.3.1. Pasaulėžiūra, mitologija ir religija.  Palygina baltų pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją su kitų senovės kultūrų palikimu.

[...] Analizuojama ir apibūdinama darbo priemonių (atsižvelgiant į atliekamus technologinius procesus įrankių ar įrangos) kilmė, charakteristikos, priežiūra.

[...] Aptariamos stalo estetikos, kultūros ištakos, įdomioji istorija, tradicijos.

[...] Natūralūs pluoštai palyginami, apibūdinami ir klasifikuojami pagal kilmę [...] aptariama pluoštų apdirbimo raida ir pritaikymas, paplitimas, perdirbimas skirtingais laikotarpiais.

[...] Aptariama audinių, drabužių asortimento, paskirties kaita ir tam didžiausią įtaką turėjusios asmenybės, išradimai (medžiagų, įrankių, įrangos, sistemų).

[...] Analizuojama siuvinėjimo ar audinių marginimo atsiradimo istorija, jos kaitai įtaką turėjusios asmenybės, išradimai, kitos aplinkybės

[...] Analizuojamas tekstilės gaminių furnitūros asortimentas, inovacijos, jas pasiūlę kūrėjai, tai paskatinę išradimai, numatomos ir įvertinamos galimos alternatyvos, paskirtis įvairiuose kontekstuose.

[...] Palyginami svečių priėmimo, aptarnavimo ir svečiavimosi kultūros, panašumai ir skirtumai įvairiose šalyse. 

[...] Lietuvos ir pasaulio virtuvės patiekalų gaminimas pasirenkant sveikatai palankesnius produktus, gaminimo būdus.

[...] Analizuojami žinomiausi tradiciniai megzti gaminiai, įtraukti į tautinio paveldo gaminių sąrašą ir jų kūrėjai, šiuolaikinio trikotažo gaminiai ir gamintojai (asmenys ar firmos) Lietuvoje ir pasaulyje, verslo kūrimo galimybės.

[...] Palyginami ir vertinami inovatyvaus dizaino produktų, paslaugų Lietuvoje ir pasaulyje pavyzdžiai. 

A2.3. Pasako atliekamą kūrinį. Kūrinį atlieka ritmingai, siekia intonuoti. Muzikuodamas grupėje derinasi prie kitų. Paskatintas išvardija muzikavimo sėkmes ir sunkumus.

Pasaulio dainos ir žaidimai. Atlieka [...] kitų kultūrų muzikos pavyzdžius, susipažįsta su pasaulio tautų, įvairių kultūrų dainų [...] muzikos įvairove.

D2.3. Susipažįsta su pasaulio kultūrų įvairove, dalijasi mintimis apie kitų tautų muzikos tradicines vertybes.

Muzikos instrumentų rūšys. Nagrinėjama muzikos instrumentų įvairovė (apeiginiai ir signaliniai instrumentai, šokių muzikos instrumentai, piemenų instrumentai ir kt.), jų paskirtis; susipažįstama su lietuvių liaudies instrumentais (pvz., kanklės, skudučiai, lamzdelis, birbynė, kleketai, skrabalai ir kt.), aptariami ir kitų pasaulio tautų muzikos instrumentai bei jų raida.  Išskiriami instrumentų panašumai ir skirtumai. 

A1.3. Apibūdina atliekamus kūrinius; parodo muzikos kalbos ir išraiškos priemonių (pvz., ritmas ir metras, melodija ir dermė, dinamika) ir struktūrų supratimą.

Pasaulio dainos. Supažįstama su Lietuvos tautų (pvz., lenkų, karaimų), Europos ir kitų
pasaulio kultūrų (pvz., japonų, turkų) dainų pavyzdžiais.

 D2.3. Apibūdina kitų tautų muzikos tradicijų ir papročių pavyzdžių panašumus ir skirtumus, aptaria kultūrinės įvairovės vertę.

Muzikos instrumentai. Susipažįstama su Lietuvių liaudies ir jiems giminingi kitų tautų, kultūrų muzikos instrumentais [...]. Aptariami kultūriniai panašumai ir skirtumai.

A2.3. Pristato ir apibūdina kūrinio atlikimą. Atlieka kūrinį tiksliai ir išraiškingai, atsižvelgdamas į
kūrinio pobūdį ir žanro ypatumus. Muzikuodamas grupėje derinasi prie kitų, atlieka pritarimo partijas (pvz., ostinato, burdonas ar akordai). Į(si)vertina atlikimo kokybę, taikydamas aptartus kriterijus.

Europos tautų, kitų žemynų dainos. Mokomasi kitų tautų ir kultūrų dainų (pvz., latvių, lenkų, žydų, kt.). Muzikuojant grupėje, mokomasi derintis prie kitų. Aptariama kultūrų įvairovės, daugiakalbystės tema.

A1.3. Nagrinėja atliekamus skirtingo pobūdžio ir žanrų kūrinius. Paaiškina, kaip muzikinės kalbos ir išraiškos priemonės (pvz., ritmas ir metras, melodija ir dermė, harmonija, dinamika) ir struktūros naudojami kūrinio sumanymui atskleisti. 

Lietuvių liaudies dainos. Mokomasi liaudies dainų, sutartinių; tyrinėjama, kaip šiandieną folkloras derinamas su kitų žanrų muzika. Nagrinėjamos muzikos kalbos ir išraiškos priemonės.

C1.3. Nusako įvairių žanrų kūrinių muzikinės kalbos panašumus ir skirtumus.

Ritmo piešinys ir metras. Pateikus muzikinius pavyzdžius su mokiniais išbandoma ir aptariama ritmo piešinių įvairovė (paprastieji, mišrieji); susipažįstama su įvairių žanrų ir kultūrų ritmais.

D2.3. Išreiškia savo požiūrį į įvairių tautų muzikos tradicinių vertybių savitumą, kultūrinę įvairovę, diskutuoja dėl jos vertės, supranta ryšius su kitais menais ir kitais dalykais.

Europos ir pasaulio šokių muzika. Pristatomas ir apibūdinamas šokio ryšys su muzika (pvz., sceninis šokis, socialinis šokis). Palyginamos pagrindinės muzikos išraiškos priemonės bei mokomasi jas suprasti (pvz., ispanų flamenco, airių stepas, Brazilijos samba, Indijos klasikinis).

D2.3. Išreiškia savo požiūrį į įvairių tautų muzikos tradicinių vertybių savitumą, kultūrinę įvairovę, diskutuoja dėl jos vertės, supranta ryšius su kitais menais ir kitais dalykais.

Instrumentų rūšys ir klasifikavimas. [...]. Apibrėžiamas ir paaiškinamas pasaulio kultūrų poveikis muzikos instrumentų atsiradimui ir jų įvairovei (pvz., airių arfa, škotų dūdmaišis, suomių kantele, rusų balalaika).

A1.3. Nagrinėja ir palygina atliekamus kūrinius. Paaiškina kaip muzikos kalbos ir išraiškos priemonės bei struktūros supratimas veikia skirtingų žanrų, kultūrų ir subkultūrų kūrinių interpretavimą.

Pasaulio tautų muzika. Atliekami ir nagrinėjami įvairių tautų ir kultūrų, kitų žemynų muzikos pavyzdžiai jų gretinimas su lietuvių muzika [...]. 

C1.3. Pagal muzikinės kalbos ir išraiškos savybes kūrinius priskiria žanrui, stiliui, subkultūrai. Paaiškina, kaip naudojami muzikos elementai ir išraiškos priemonės.

Pasaulio ritmų įvairovė. Analizuojami ir išbandomi charakteringi įvairių kultūrų muzikos ritmai (pvz., Afrikos, Lotynų Amerikos, arabų ritmai, džiazo sinkopės ir svingas; paprastieji ir mišrieji metrai).

D3.3. Nagrinėja aktualius Lietuvos, Europos ir pasaulio muzikos įvykius ir reiškinius, juos vertina, remiasi klasėje aptartais kriterijais. Nusako ir argumentuotai pagrindžia savo muzikinius pasirinkimus ir pomėgius. 

Žemynų muzika. Pristatoma žemynų (Australija ir Okeanija, Afrika, Azija, Lotynų Amerika, Šiaurės Amerika.) kultūrų muzika. Įvardijami būdingiausi bruožai, specifiniai kultūriniai ypatumai ir įvertinamas globalizacijos poveikis.

D3.3. Nagrinėja aktualius Lietuvos, Europos ir pasaulio muzikos įvykius ir reiškinius, juos vertina, remiasi klasėje aptartais kriterijais. Nusako ir argumentuotai pagrindžia savo muzikinius pasirinkimus ir pomėgius. 

Kitų kultūrų muzikos instrumentai. Supažindinama su kitų kultūrų muzikos
instrumentais, jų sandara ir kilmės istorija. Klausomasi muzikos instrumentų įrašų fragmentų,
atkreipiamas dėmesys į jų skambesį ir giminystę (pvz., Europos liutnė ir arabų ūdas, kinų pipa, japonų
biva).

C1.3. Pagal muzikos kalbos ir išraiškos savybes muzikos kūrinius priskiria konkrečiam stiliui, žanrui ar kultūrai. Nagrinėja ir palygina, kaip muzikos elementai ir išraiškos priemonės atsiskleidžia įvairių
stilių ir kultūrų muzikoje.

Muziką kaip garsinės raiškos forma. [...] Apibrėžiamas ir paaiškinamas pasaulio kultūrų poveikis muzikos įvairovei ir jos vertei.

A2.3. Padainuoja ar pagroja galimybes ir polinkius atitinkantį paskirtą ar pasirinktą kūrinį ir (ar) partiją kūrinyje. Demonstruoja atlikimo technikos įgūdžius, vokalinę (instrumentinę) laisvę, taiko išraiškos priemones. Atlieka kūrinį įtaigiai, emocionaliai. Į(si)vertina ir įvertina kitų pasirodymus remiantis sutartais kriterijais.

Muzikos atlikimas. [...] Siekiama, kad repertuaras apimtų vokalinę ir instrumentinę muziką, stilių ir žanrų įvairovę; muzikuoja po vieną ir grupėmis, vienu ir (ar) keliais balsais. Nagrinėja atliekamų kūrinių natas (partitūras).

D1.3. Apibūdina Lietuvos muzikinį gyvenimą ir kultūrinį kontekstą. Reiškia kritiniu mąstymu grįstą nuomonę apie etninės kultūros tradicijas, kūrėjų, atlikėjų veiklą, koncertines erdves, muzikinę publicistiką. Aptaria santykį su Europos ir pasaulio kultūra. 

Europos muzikinių kultūrų pažinimas, lyginimas ir vertinimas santykyje su Lietuvos kultūra. Gilinamos žinios apie Europos muzikines kultūras, lyginamos ir vertinamos Europos tautų muzikinės tradicijos su Lietuvos kultūra.

A2.3. Padainuoja ar pagroja galimybes ir polinkius atitinkantį paskirtą ar pasirinktą kūrinį ir (ar) partiją kūrinyje. Demonstruoja atlikimo technikos įgūdžius, vokalinę (instrumentinę) laisvę, taiko išraiškos priemones. Atlieka kūrinį įtaigiai, emocionaliai. Į(si)vertina ir įvertina kitų pasirodymus remiantis sutartais kriterijais. 

Pasaulio tautų liaudies dainos ir (ar) instrumentinė muzika. Atliekama ir analizuojama pasirinktos pasaulio tautų etninė muzika. [...]. 

D2.3. Tyrinėja įvairių muzikinių kultūrų reiškinius – juos atpažįsta, lygina ir vertina. Demonstruoja estetinį skonį, pagarbą ir toleranciją. 

Lietuvių muzikinės kultūros sąsajos su kitomis kultūromis: tautinių mažumų – žydų, rusų, lenkų, karaimų – muzika Lietuvoje. Gilinamos žinios apie Lietuvoje gyvenančių kitų tautų muziką, jos įvairovę bei įtaką Lietuvos muzikos kultūrai. Analizuojami ir lyginami muzikos pavyzdžiai, tradicijos.

Kultūrinis paveldas.

Susipažįsta su dailės kūriniais artimiausioje aplinkoje (mokykloje, namuose, knygose, muziejuose, parodose, televizijoje, gatvėse).

Kultūrų įvairovė.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų įvairove.

Dailės žanrai. 

Portretas: savitai vaizduoja žmogų. Kuria savo, draugų, šeimos narių portretus ir apibūdina jų nuotaiką.

Kultūrų įvairovė.

Susipažįstama su įvairių pasaulio tautų kostiumais, aprangos ir gyvensenos tradicijomis.

Etninė kultūra.

 Susipažįsta su lietuvių liaudies grafika, tapyba, skulptūra, mažąja architektūra (koplytėlė, koplytstulpis), krikštais ir su šiuolaikinės tautodailės kūriniais, [...] .

Kultūrų įvairovė. 

[...]  susipažįstama su ikikrikščioniškos Lietuvos ir neeuropietiškų kultūrų daile: Azijos, maorių ir Australijos aborigenų tapyba. Ikikolumbinės Amerikos indėnų (majų, inkų, actekų) piramidės, kalendoriai, freskos, keramika, tekstilė, ornamentai, knygų iliustracijos. Senosios Afrikos kaukės, skulptūros, tekstilė, keramika, namų apyvokos reikmenys.

Švenčių puošimo tradicijos. 

Apibūdina skirtingų šalių ir įvairių švenčių dekoravimo tradicijas.

Kultūrų įvairovė.

Lyginami ir vertinami didžiųjų pasaulio religijų atspindžiai dailėje ir architektūroje.

Projektai. Integruota veikla. 

[...]. Susipažįstama su gatvės, žemės menu, grafiti istorija. [...].

Kultūrų įvairovė.

 Aptariama dailės funkcijų įvairovė, analizuojamos sąsajos su kitais menais. Šiuolaikinis pasaulio menas. Įvairių krypčių ir judėjimų meniniai bruožai.

Kultūrinis paveldas.

Muziejų (šalies, regiono, artimiausios aplinkos; virtualių užsienio, Lietuvos) ekspozicijų lankymas. Tradicinės ir šiuolaikinės dailės ekspozicijų, meninių akcijų socialinės kultūrinės reikšmės įvertinimas.

 Dailės istorija.

Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.

 Etninė kultūra.

Tautodailės ir skirtingų šalių paveldo įtaka šiuolaikinei dailei.

Kultūrų įvairovė.

 Įvairių istorinių epochų, skirtingų pasaulio kultūrų ir kūrybinių stilių palyginimas įvairiais pjūviais (geografiniu, etniniu, istoriniu, socialiniu, vertybiniu). Susipažinimas su Lietuvos ir Europos Sąjungos kultūrų įvairove.

Vaizdavimo būdai ir galimybės. 

Įvairios stilistikos, vaizdavimo būdų pasirinkimas ir savitas interpretavimas.

Kultūrų įvairovė.

 Susipažinimas su [...] Lietuvos menininkų pasiekimais nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

A3.3. Parodo nesudėtingą porinį ar grupinį etiudą pamokoje, artimoje aplinkoje, bendraamžiams (pvz., baigus pamokų ciklą). 

Vaidybos pojūčiai. Aptardami etiudus mokosi nusakyti vaidybos pojūčius, įvardyti, kas labiausiai pavyko. Apibrėžiamas ir paaiškinamas kultūros poveikis meno įvairovei.

A2.3. Kuria trumpą etiudą ir personažą pagal savo pasiūlytą temą, pasirenka teatrinės raiškos priemones (pvz., scenografijos, kostiumo detales). 

Etiudo kūrimas. Mokiniai kuria ir atlieka etiudą grupėje, poroje ar individualiai (gyvai arba naudodami kaukes, atskleisdami pasaulio kultūrų įvairovę) pagal savarankiškai pasirinktą temą, derindami prie jos verbalines ir neverbalines raiškos priemones.

C2.3. Pagal sutartus kriterijus išskiria būdingiausius teatrinių renginių, švenčių teatralizacijos elementus.

Kultūrinė įvairovė. [...] atkreipiamas dėmesys į pasaulio kultūrų įvairovę; pasigaminamos nesudėtingos (pvz., Venecijos karnavalo) kaukės, su jomis kuriami nesudėtingi etiudai.

C1.3. Palygina klasikinio ir šiuolaikinio teatro pavyzdžius, aptaria žiūrovo vaidmenį juose. 

Žiūrovas – spektaklio kūrėjas. Pasitelkus pavyzdžius aptariamas ir palyginamas skirtingų teatro epochų žiūrovas, išsiaiškinama žiūrovo reikšmė teatro kūrybai. Aptariamos kultūrų įvairovės, globalizacijos temos.

Šokio supratimas ir vertinimas.

Mokiniai, stebėdami įvairių žanrų (pvz., folklorinio šokio, baleto, šiuolaikinio šokio, gatvės šokio) šokius gyvai ar skaitmeninėje erdvėje, mokosi apibūdinti juos, įvardydami nuotaiką, temą ar pagrindinę mintį, nurodydami panašumus ir skirtumus (judesių, tempo, nuotaikos, atlikėjų skaičiaus, kostiumų). [...].

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Mokiniai gyvai arba vaizdo įrašuose, naudodami skaitmenines technologijas, stebi ir iš pavyzdžių mokosi atpažinti lietuvių ir kitų tautų tradicinius šokamuosius žaidimus, ratelius ar šokius. [...].

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 

Aptaria įvairių tautų tradicinio šokio funkcijas ir jų ryšį su to krašto istorija (pvz., lietuvių apeigų šokiai, Šiaurės Amerikos indėnų ritualiniai šokiai) [...]. 

Šokio atlikimas.

 Mokosi šiuolaikinių šokio stilių (pvz., gatvės šokis, breikas, hiphopas, šiuolaikinis šokis) ar Europos istorinių kultūrinių epochų šokių ar jų fragmentų (pvz., Renesanso – branlis, pavana, baroko – kontradansas, romantizmo – valsas, polka ir kt.), natūralių judesių autorinių šokių.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Aiškinasi šiandienos šokio kultūros mados (pvz., populiariosios muzikos dainininkų šokėjų grupės, naujausi jaunimo šokio stiliai) ir akademinio šokio (sceninis liaudies šokis, šiuolaikinis baletas, šiuolaikinis šokis) sąsajas su jų kultūriniu kontekstu ir tradiciniu šokiu. [...].

Šokio atlikimas.

 Tyrinėdami šokio elementų (erdvės, laiko, energijos, dinamikos) raiškos ypatumus mokosi įvairių šokio žanrų ir stilių (pvz., lietuvių folklorinių ir sceninių liaudies šokių, Europos klasikinių (standartinių) ir Lotynų Amerikos pramoginių šokių, lindihopo ir džiazo, breiko ir hiphopo) šokių judesių, jų derinių, šokių ar jų fragmentų.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Nagrinėja stilistinę Lietuvos ir pasaulio šokio įvairovę (pvz., Lietuvos tradicinių ir sceninių liaudies šokių kultūra, Lietuvos sportinių šokių kultūra, šokio teatras „Aura“, gatvės šokio teatras „LowAir“, indų tradiciniai šokiai ir Bolivudas, Brazilijos sambos karnavalai, žmonių su negalia šokio kultūra ir Candoco trupė), mokydamiesi suprasti šokio istorinę raidą. [...].

Šokio raiškos pristatymas.

Susipažįsta su meno (šokio) vadybos pagrindiniais principais ir žymių Lietuvos ir Europos šokio vadybininkų (pvz., Gintarė Masteikaitė, Audronis Imbrasas) bei organizacijų (pvz., Lietuvos šokio informacijos centras, Menų agentūra „Artscape“, Tanzhaus NRW (Vokietija), Centre national de la danse (Prancūzija) ir kt.) veikla. 

B3.3. Išreiškia palaikymą įvairioms grupėms, apibūdina, kaip domėjimasis, bendravimas su skirtingų kultūrų asmenimis praturtina gyvenimą.
Mokosi išreikšti palaikymą ir domėjimąsi kito asmens interesais, analizuoti ir argumentuoti, kaip gyvenimas su skirtingų kultūrų asmenimis praturtina gyvenimą. 

B3.3. [...] pasakoja apie skirtingų kultūrų bendravimo ypatumus, argumentuoja, kaip skirtingų kultūrų žmonės praturtina vieni kitų gyvenimą.
[...] mokosi nagrinėti skirtingų kultūrų bendravimo ypatumus, diskutuoja, kaip skirtingų kultūrų žmonės praturtina vieni kitų gyvenimą. 

B3.3. [...] pateikia konkrečių, asmenį palaikančių teiginių pavyzdžių.
[...]mokosi argumentuoti, kada žmonių skirtumai vaizduojami netinkamai (pvz., seksualinė orientacija, stereotipai, socialinių-ekonominių ar kultūrinių mažumų diskriminacija, nesusipratimais paremti išankstiniai nusistatymai).

B3.3. Paaiškina, kaip kultūrų įvairovė daro įtaką sveikatą tausojančiam elgesiui [...].
Analizuoja, kaip kultūrų įvairovė gali paveikti su sveikata susijusį elgesį (pvz., valgymo įpročius, psichologinį spaudimą, paremtą skirtingomis kultūrinėmis normomis), kaip asmeniniai tikslai, įgūdžiai, vertybės padeda priimti sprendimus dėl šio poveikio ar išvengti ir (arba) suvaldyti konfliktines situacijas. 

B3.3. Atpažįsta ir įvardija subjektyvumą, stereotipus ir nusistatymą prieš vieną ar kitą grupę, oponuoja netolerancijai ir stereotipams.
[...] kaip pažinimas ir darbas su skirtingų socialinių ir kultūrinių grupių žmonėmis gali daryti įtaką šių grupių supratimui, praplėsti žinojimą apie jas, gerinti tarpkultūrinę komunikaciją.