Tinklalapio logotipas
Grįžti

„Education Talks“ interviu apie mokyklinio ugdymo sistemų pokyčius
event 2018-08-31 domain Lyderių laikas

„Education Talks“ interviu apie mokyklinio ugdymo sistemų pokyčius

2018 m. gegužės mėn. Briuselyje įvyko konferencija „Inspiring Change“. „Education Talks" portalo specialistai kalbino Glazgo universiteto garbės profesorių Grahamą Donaldsoną, kuriam buvo pavesta parengti naują Velso mokyklinio mokymo ir vertinimo programą. Jūsų dėmesiui pateikiamame interviu jis dalijasi mintimis apie tvarius ugdymo sistemos pokyčius.

Kas skatina švietimo sistemą pradėti keistis?

Manau, kad dabartinė pokyčių varomoji jėga – vis geresnis supratimas, kad turime permąstyti švietimo tikslus, t. y. naujai apmąstyti, kaip bandome ugdyti vaikus. Per pastaruosius 15–20 metų apie švietimo tikslus buvo pernelyg mažai diskutuojama. Ugdymo tikslus buvome linkę laikyti savaime suprantamu dalyku ir daugiausia dėmesio skyrėme mokyklų gerinimui bei mokymo veiksmingumo didinimui. Mąstėme, kaip geriau ir geriau daryti tam tikrus dalykus, kuriuos laikėme teisingais. Visgi dabar turėtume paklausti savęs, ar tai, ką darėme XX a., tinka XXI a. gyvensiantiems jauniems žmonėms? Į šį klausimą ne taip lengva atsakyti, tačiau, manau, tai yra vienas iš reformos atspirties taškų, apibūdinantis diskusijas, kurios šiuo metu vyksta visose Europos šalyse ir visame pasaulyje.

Ar galima kalbėti apie „tinkamą metą“ mokyklinio ugdymo politikai keisti?

Egzistuoja tam tikras aplinkybių derinys, lemiantis didesnę ar mažesnę tikimybę, kad pokyčiai įsišaknys ir bus sėkmingai pritaikyti ugdymo sistemoje. Kartais tai lemia iškilusios problemos, kurios skatina abejoti ugdymo sistemos veiksmingumu ir žadina norą keistis, tačiau lygiai taip pat labai sėkmingai veikianti sistema gali stengtis suvokti, kas laukia ateityje, o ne tiesiog pasitenkinti esama padėtimi. Manau, kad pasaulio, kuriame dabar gyvename, prigimtis, ir, apskritai, visuomenės pokyčių mastas ir tempas reiškia, kad mums reikia daug natūralesnių pokyčių, nei buvo iki šiol.

Taigi nemanau, kad būtų galima kalbėti apie pokyčiams tinkamą metą. Tikiu, kad tai ištisa kultūra, procesas ir būdas mąstyti, kaip galėtume jaunuoliams suteikti tinkamiausią ir aukščiausios kokybės ugdymą, koks galbūt prieinamas šiandien. Pokyčiai yra nuolatinis, o ne konkrečiu laiko momentu vykstantis procesas.

Ar galėtumėte įvardyti šalį, sėkmingai įgyvendinančią tokį naują tvarų požiūrį į reformas?

Kol kas nežinau nė vienos šalies, į kurią galėtume rodyti tvirtindami, kad ji yra puikus ilgalaikių ir tvarių pokyčių pavyzdys. Be kita ko, tvariems pokyčiams įvertinti reikia tam tikros perspektyvos, kurios dar neturime. Pavyzdys, kurį galiu paminėti ir su kuriuo šiuo metu esu geriausiai susipažinęs, yra tai, kas dabar vyksta didelio masto švietimo reformą įgyvendinančiame Velse. Velse vykdoma mokymo programų reforma grindžiama tikslų apibrėžimu – tai skiriasi nuo ankstesnės praktikos, kai mokymo programa buvo susijusi tik su tam tikru mokymo dalykų rinkiniu. Vykdant reformą Velse tikima, kad visi dalykai gali būti svarbūs, tačiau mokymo programa turi tarnauti platesniems tikslams, o ne tik mokyti konkrečių dalykų. Norint tai pasiekti, buvo iškelti keturi vadinamieji įgalinantys tikslai. Visi šie tikslai susiję su mokytojų ir kitų su vaikais dirbančių specialistų gebėjimų ugdymu tobulinant lyderystę bei sprendžiant aktualius teisingumo ir atskaitomybės klausimus.

Ypač įdomu tai, kad naująją mokymo programą kuria ne darbo grupė arba ministerija – ją rengia daugiau negu 170 projekte dalyvaujančių Velso mokyklų. Taigi buvo parengtas „CoRe“ programos rengimo metodas, skirtas užtikrinti, kad mokytojai, būtent mokytojai, jaustųsi atsakingi už mokymo programos sudarymą, o ne laikytų ją tiesiog kažkuo, ką privalo įgyvendinti. Su kolegomis iš ministerijos nuolat diskutuojame apie tai, kaip mokytojai vartoja žodžius „įgyvendinti“ arba „pateikti“. Sakau, kad tai galima palyginti su taupykle, į kurią jie turi mesti monetas. Priešingu atveju mokyklos tiesiog turi daryti tai, ko nori kiti. Aš noriu, kad mokyklų atstovai pamėgintų atsakyti į klausimus, kaip jūs kuriate mokymo programas? Kaip naujosios plataus užmojo Velso mokyklinio mokymo programos tikslus įgyvendinate kiekvienoje Velso mokykloje, kiekvienoje klasėje ir kiekvienam vaikui?

Mes esame šalies, kuri pradėjo šį procesą, pavyzdys. Nors dar laukia ilgas kelias, pradedame taikyti sistemingą „CoRe“ metodą, kuris suteikia vilčių, kad pavyks įgyvendinti tai, ko nepavyko pasiekti ankstesnėmis švietimo reformomis.

Kviečiame žiūrėti interviu su Glazgo universiteto garbės profesoriumi Grahamu Donaldsonu vaizdo įrašą.

ŠaltinisSchoolEducationGateway