Tinklalapio logotipas
Grįžti

„Mes esame įvairūs ir mums reikia įvairių veiklų!..“
event 2018-09-03 domain Lyderių laikas

„Mes esame įvairūs ir mums reikia įvairių veiklų!..“

Taip prisistatė Klaipėdos miesto bendruomenei projekto „Lyderių laikas 3“ kūrybinė komanda, pabrėždama įvairovę kaip esminę komandos savybę, drąsiai išreikšdama mintis, kurios turbūt nėra svetimos dažnam švietimo darbuotojui. Ekrane baltas laivas vėjo greitumu skraidino žinią: „Svarbu svajoti, tikėti ir veikti svajonės link...“, „Išlaisvinti ir tobulinti mokyklą!“, „Geras pokyčio projektas, kuris palengvina kasdienį mokytojo darbą“.
Klaipėdos miesto projekto kūrybinės komandos vadovė Raimonda Stirbienė yra miesto Pedagogų švietimo ir kultūros centro direktorė. Vadovavimas kūrybinei komandai peržengia švietimo skyriaus ribas. Mums atrodo, kad tai yra nauja, o Klaipėda moka stebinti!

Bet Klaipėda stebina ne tik tuo. Papasakokite, kaip čia atsitiko, kad dar nedalyvaudami projekte jau atlikote tam tikrus namų darbus. Ir – kokius?

Istorija gan įdomi! Miesto švietimo įstaigų vadovai drauge su savivaldybės Švietimo skyriaus specialiste Danguole Andrijauskiene dar prieš keletą metų išsakė mintį, kad reikia kurti lyderių klubą, kuris inicijuotų įvairias naujas veiklas miesto švietimo įstaigose. Todėl „Lyderių klubo“ atsiradimas Klaipėdos miesto švietimo sistemoje – tai kolektyvinės kūrybos ir darnaus komandinio darbo vaisius. Sukurto klubo narių gretas papildė nacionalinio projekto „Lyderių laikas 2“ išugdyti konsultantai: Daiva Marozienė, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos direktorė, Ilona Balsienė, Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, ir Vytautas Dumčius, Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius. Jie atnešė naujų idėjų „Lyderių klubo“ veiklai plėtoti. Klubo nariams rūpėjo keli esminiai kasdienio švietimo darbo klausimai: kaip suartinti mokytoją ir šiuolaikinį mokinį, šeimą ir mokyklą; kaip švietimo sistemai prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės poreikių; kurios efektyvių mokyklų sėkmės istorijos galėtų įkvėpti kitas mokyklas ir parodyti veiklos kryptį ir, žinoma, skatinti žinių, nuostatų, gebėjimų, bendruomenės komunikacijos pokytį. Buvo būtina ieškoti atsakymų į juos, taip kilo mintis pakviesti visas Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklas dalyvauti švietimo pokytyje. Tad veiklų idėjos, minėti ir kiti klausimai 2016 m. buvo aptarti klubo organizuotame mokyklų vadovų, mokytojų, mokinių ir tėvų forume, kuriuo siekėme suvienyti jėgas ir sukurti sąveikos modelį, pagrįstą bendromis nuostatomis, tarpusavio pasitikėjimu ir veikiantį visose mokyklose. Jau tada, vadovaujami trijų puikių konsultantų, diskutavome, dirbome grupėmis, kūrėme ir plėtojome idėjas, kokie sisteminiai pokyčiai būtini miesto švietimui šiuo metu, kokius mokyklų darbo aspektus būtina tobulinti. Į klubo organizuojamas veiklas pasidalinti patirtimi buvo kviečiami ir kitų savivaldybių projekto „Lyderių laikas 2“ dalyviai. „Lyderių klubo“ organizuojamose veiklose savo patirtimi ir įžvalgomis dalinosi Natalija Kaunickienė, „Lyderių laiko 2“ ugdyta konsultantė, Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė, Tomas Ubartas, Telšių „Džiugo“ gimnazijos geografijos mokytojas, projekto „Lyderių laikas 2“ Formaliųjų švietimo lyderystės studijų ISM Vadybos ir ekonomikos universitete magistras, projekto „Lyderių laikas“ pirmo etapo metu sukurtos švietimo lyderystės konsultantų rengimo programos dalyvis, projekto „Lyderių laikas 2“ ugdytas konsultantas. Pasibaigus organizuotoms veikloms „Lyderių klubo“ nariai aptardavo, kas pavyko, ką reikėtų kitą kartą daryti kitaip. Tačiau gauti atsiliepimai visuomet pranokdavo visų lūkesčius. Neslėpsiu, kad tada su sveiku pavydu žvelgėme į Lietuvos rytų regioną, kur jau buvo įgyvendinamas nacionalinis projektas „Lyderių laikas 2“: jo dalyviai turėdavo aibes mokymų, magistrantūros ir neformaliąsias studijas, įvairių stažuočių, konsultantų paslaugas ir, žinoma, finansavimą šioms veikloms. Na, o mes? Tik savamoksliai, gerų ketinimų kupini...

Tad esate viena iš nedaugelio savivaldybių, drąsiai pareiškusių: „Laukėme projekto „Lyderių laikas 3“. Su kokiais lūkesčiais siejote projektą?

O taip! Iš tiesų apsidžiaugėme. Sakyčiau, atsivėrė akys, nes supratome, kad mūsų Klaipėdos mieste suburta ir puikiai besidarbuojanti komanda turės daugiau galimybių. Pirmasis susitikimas su savivaldybių kuratore Olivija Saraniene ir Mokyklų tobulinimo centro steigėja, „Lyderių lako 3“ savivaldybių veiklos vadove Egle Pranckūniene tai patvirtino. Visos „Lyderių lako 3“ veiklos išties apgalvotos, nuosekliai ir sistemingai sudėliotos: magistrantūros studijose jau mokosi 13 klaipėdiečių, neformaliosiose studijose – 23, o kuriant ir įgyvendinant pokyčio projektą teikiama profesionali konsultacinė pagalba kūrybinei komandai, organizuojami mokymai kūrybinės komandos vadovui. Svarbu pažymėti, kad švietimo bendruomenei, socialiniams partneriams ir kūrybinei komandai kuriamos individualizuotos mokymosi programos, teikiama tyrėjų pagalba renkant, analizuojant ir interpretuojant aktualius kuriamo projekto duomenis. Be to, žinome, kad įsivertinant projekto pažangą ir įtaką mokymuisi bus rengiamos stažuotės, sudaromos galimybės bendradarbiauti su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, užsienio lietuvių bendruomenėmis ir pan. Tokia kompleksinė pagalba visai miesto švietimo bendruomenei – argi ne prasmingai sugalvota? O kalbant apie lūkesčius, matyt, geriausiai tiktų Klaipėdos miesto „Lyderių laiko 3“ kūrybinės komandos šūkis: „Įkvėpkime tobulėjimo drąsos ant klaipėdietiškos švietimo bangos!“ Išties esame įkvėpti tokios paramos siekiant keistis ir tobulėti, tad, manau, nepristigsime drąsos viską įgyvendinti.

Supažindinkite su kūrybinės komandos nariais. Buvo sakyta, kad tai patyrę, aukštų siekių ir kūrybingi švietimo žmonės. Kam jie atstovauja ir kuo jie unikalūs?

Kūrybinę komandą sudaro 17 narių: 8 švietimo įstaigų vadovai, 1 progimnazijos direktoriaus pavaduotojas, 4 Švietimo skyriaus specialistai, 1 pedagogų švietimo ir kultūros centro metodininkas, 1 verslo atstovas, 1 savivaldybės tarybos narys, 1 Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovas. Nepatikėsit, bet išties visi jie – ne tik patyrę, kūrybingi ir išmanantys savo sritį profesionalai, bet ir labai unikalūs savo darbais mokyklose, mieste, respublikoje, taip pat žinomi ir tarptautinėje padangėje: Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius Vytautas Dumčius, projekto „Lyderių laikas 2“ konsultantų programos alumnas, verčia iš japonų kalbos haiku ir pats kuria, jis yra kaligrafijos meno žinovas ir praktikas. Už nuopelnus, skleidžiant japonų kultūrą ir kalbą Lietuvoje, plėtojant žinias apie Japoniją ir skatinant tarpusavio supratimą tarp šios šalies ir Lietuvos, jam įteiktas garbingas, paties Japonijos imperatoriaus skirtas apdovanojimas – Tekančios Saulės ordinas su aukso ir sidabro spinduliais. Simono Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė yra viena iš trijų inovatyviausių Lietuvos mokyklų vadovų, projekto „Lyderių laikas 2“ konsultantų programos alumnė, programos „Renkuosi mokyti“ jaunųjų mokytojų mentorė, projekto „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ dalyvė. Projekto tikslas – sukurti prielaidas mokykloje 5–8 klasių mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti, remiantis gamtamokslinės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokėjimo mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais. Diana Čedavičienė, Liudviko Stulpino progimnazijos direktorė, dar žinoma kaip mokomosios kompiuterinės priemonės „Dešimtukas“, skirtos 6–7 metų vaikų matematikos įgūdžiams lavinti, autorė, buvusi VšĮ Šiuolaikinių didaktikų centro sudarytos ekspertų grupės narė, diegiamos Lietuvoje „Lions Quest“ programos komandos narė ir metodinės priemonės „Inovatyvių mokymo metodų ir IKT diegimo pradiniame ugdyme organizavimo metodika“ kūrėja, apdovanota padėkos raštais už jūrinių tradicijų puoselėjimą. Ilona Balsienė, Gedminų progimnazijos direktoriaus pavaduotoja, projekto „Lyderių laikas 2“ konsultantų programos alumnė, turi didelę konsultavimo švietimo klausimais patirtį: penkerius metus dalyvavusi Mokyklų tobulinimo programoje, tapo švietimo vadybos konsultante, padedančia diegti Klaipėdos švietimo sistemoje naujausius mokymo metodus ir naują vertinimo sampratą. Ji ir lietuvių kalbos vadovėlių, rengiamų pagal atnaujintas bendrąsias programas („Šok“ serija), konsultantė, respublikinio projekto „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimo“ konsultantė, yra dirbusi besimokančių mokyklų tinklų konsultantų-vertintojų darbo grupėje. Lygija Virkšienė, Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos direktorė, yra žinoma švietimo konsultantė, vadybos ekspertė, miesto darbo grupių įvairiais švietimo klausimais narė, miesto mokytojų praktinės veiklos vertintoja, vadovauja Klaipėdos universiteto studentų praktikai, organizuoja tęstinio tarptautinio „EMILE klasės“ dvikalbystės projekto įgyvendinimą gimnazijoje. Inga Kurlavičienė, Gabijos progimnazijos direktorė, yra švietimo kokybės vadybos magistrė, socialinių pedagogų veiklos vertinimo konsultantė, nevyriausybinės organizacijos „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“ valdybos narė, skatina darbuotojų iniciatyvas rengiant įvairius tarptautinius, respublikinius ir miesto projektus. Violeta Petrušienė, Klaipėdos technologijų mokymo centro direktorė, yra Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos tarybos narė, Klaipėdos miesto akademinių reikalų tarybos narė. Ji yra įgijusi vadybos eksperto, vidurinio ugdymo programos akreditavimo eksperto kompetencijas. Violetai Petrušienei vadovaujant centrui, sėkmingai įgyvendinti ES struktūrinių fondų finansuojami projektai. Įgyvendindamas šiuos projektus centras bendradarbiauja su Latvijos, Lenkijos, Estijos, Prancūzijos, Suomijos, Slovakijos, Maltos, Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Portugalijos, Turkijos profesinėmis mokyklomis. Violeta Petrušienė skatina darbuotojų iniciatyvas rengiant Mokymosi visą gyvenimą programos projektus, yra viena iš Klaipėdos apskrities pedagoginių šeimų sambūrio renginių „Auginkime Lietuvą“, „Knyga šeimoje“ organizatorių. Violeta Petrušienė apdovanota Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro padėkos raštu už asmeninį indėlį užtikrinant Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityje sėkmę, už bendradarbiavimą ir bendrų projektų vykdymą. Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili dėsto Klaipėdos universitete, atstovauja Vakarų Lietuvos tėvų forumui ir yra Klaipėdos savivaldybės švietimo tarybos narė. Lina Skrupskelienė, aktyviai dalyvaudama politinėje veikloje (miesto Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininko pavaduotoja), nepamiršta ir visuomeninės veiklos: buvo VšĮ „Atvira visuomenė ir jos draugai“ vadovė, vėliau pradėjo vadovauti VO „Liberalios reformos“ ir VšĮ „E akademija“ darbui. Jolanta Girdvainė, 2016 m. Rotary klubo „Karalienė Luizė“ prezidentė, yra Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdančioji direktorė. Edgaras Gervaitis – jauniausias komandos narys, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos bakalauras, ten pat baigęs universitetinių studijų rinkodaros krypties tarptautinės rinkodaros ir vadybos programą ir įgijęs tarptautinės rinkodaros magistro kvalifikacinį laipsnį, savo gyvenimo kelią renkasi švietimo srityje: pernai Lietuvos edukologijos universitete baigė laipsnio nesuteikiančią pedagogikos studijų programą ir įgijęs pedagogo kvalifikaciją jau antrus metus dirba miesto Pedagogų švietimo ir kultūros centre metodininku, kur stengiasi sudaryti palankias sąlygas pedagogams ugdytis profesines kompetencijas ir skatina juos tapti reflektuojančiais praktikais.

Kūrybinėje komandoje yra ir Klaipėdos miesto Švietimo skyriaus darbuotojų: Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė, jos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė, specialistės Audronė Andrašūnienė, Danguolė Andrijauskienė. Jos atsakingos už visą švietimo politikos įgyvendinimą Klaipėdos mieste, vykdo švietimo stebėseną, įstaigų priežiūrą, koordinuoja jų veiklą, rūpinasi, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ir suaugusiųjų ugdymui. Kadangi švietimas yra labai dinamiška sritis, Švietimo skyriaus darbuotojai nuolat tariasi su įstaigų vadovais ir Švietimo taryba, o sudėtingesnėms problemoms spręsti sudaromos darbo grupės arba komisijos. Klaipėdos miestui dėl minėtų kūrybinės komandos narių ir kitų švietimo vadybininkų, politikų, mokytojų, mokinių ir jų tėvų nuveiktų darbų buvo suteiktas Šviesiausios savivaldybės titulas.

Preliminari pokyčio projekto tema – „Kuriant bendradarbiavimo kultūrą Klaipėdos miesto švietimo sistemoje, plėtoti mokinių, mokytojų ir tėvų patirtinį mokymą(si), motyvuojantį asmeniniam augimui“. Kodėl svarbi ši tema ir ar daug diskutuota ją renkantis?

Įgyvendinant pokyčius būtina susitelkti į tai, kas svarbu miesto švietimui ir ką tikrai būtina keisti. Labai svarbu, kad pasirinkta tema atitiktų viso miesto švietimo lūkesčius, tik taip atsiras tarpusavio sutarimas dėl bendrų veiksmų, dalyvių ryžtas įgyvendinti pokyčius. Todėl kūrybinė komanda turėjo ir turi puikią galimybę drauge mokytis ir vis dar tikslinti aktualią miesto švietimui temą. Kiekvienas komandos narys, dalyvaudamas įvairių mokymų veiklose, „daigino“ mintis ir iniciatyvas, kurios turėtų padėti sukurti pridėtinę vertę. Pasitikdami vasarą ir prieš išeidami atostogų, diskutavome: kiekvienas išsakė savo poziciją dėl švietimo aktualijų ir išsiskyrėme apibrėžę preliminarią temą, kuri, manau, vasaros metu turėjo susigulėti. Kad būtum visiškai tikras, jog eini teisingu keliu, būtina stabtelėti, susigyventi su mintimi ir pamąstyti, ką dar galėtum koreguoti.

Kiekvieno projekto sėkmę lemia ne tik kūrybingas, nepailstantis vykdytojų branduolys, bet ir tai, kaip komandai sekasi įtraukti ir uždegti visą bendruomenę. Ar jau galima klausti, kaip Jums sekasi tai daryti?

Klausti gal kiek ir ankstoka, nes visa kūrybinė komanda dar mokosi. Be to, mūsų laukia susitikimas ir su tyrėjų komanda, kuomet jau atlikto profesinio kapitalo tyrimo rezultatai padės apsispręsti, ar vykusiai pasirinkta preliminari pokyčio projekto tema, ar reikiamu keliu einama. Tada bus galima vertinti išsamiau. Tačiau, pažinodama šią nenuilstančią komandą, galiu teigti, kad vykdytojų branduolys savo sumanymais, energija ir entuziazmu netrukus „išsprogdins“ jau įgytas žinias ir nuveiktais bei atliekamais darbais uždegs daugumą miesto švietimo darbuotojų.

Jūsų asmeninis ryšys su „Lyderių laiko“ projektu užsimezgė, regis, 2011 m., per edukacinių knygų pristatymą. Su kokiomis projekto veiklomis teko per šiuos metus susipažinti iš arčiau? Ką Jums tai davė?

Išties projektas man žinomas seniai. Apie jį teko daug girdėti iš kolegų, besidarbuojančių įvairiuose Lietuvos miestuose, o ypač iš „Lyderių laikas 2“ išugdytų konsultantų klaipėdiečių. Teko pačiai dalyvauti „Lyderių laiko“ organizuojamuose forumuose, mokymuose ir, žinoma, labai daug informacijos teko analizuoti „Lyderių laiko“ interneto svetainėje. Nemaža žinių apie įvairias „Lyderių laiko“ veiklas galima rasti ir „Švietimo naujienose“. Per šiuos metus neišdildomą įspūdį paliko ketvirtasis nacionalinis švietimo lyderystės forumas „Lietuvos mokykla – atvira pasauliui“ ir jame dalyvavę įdomūs diskusijos dalyviai, pašnekovai, moderatoriai. Įkvėpė Švietimo ateities forumo diskusijos „Kas yra geras mokytojas?“, „Mokytojo profesijos iššūkiai Europos švietimo erdvės kontekste“, neformaliosios švietimo lyderystės programos mokymai, kūrybinių dirbtuvių ciklas „Mokykla 2030“, savivaldybės kūrybinės komandos mokymai su konsultantu Aurimu Juozaičiu, taip pat kūrybinių komandų vadovų dviejų dienų mokymai su švietimo eksperte iš Didžiosios Britanijos dr. Coleen Jackson ir daugelis kitų šaltinių – būtų galima vardinti tikrai ilgai.

Ką tai man davė? Tarsi atvėrė langą ir praplėtė žinias apie švietimo lyderystę ir profesinį rengimą, išaugantį į profesionalų mokymąsi, t. y. suteikė galimybę ne tik susipažinti su daugybe knygų, analizuojančių lyderystės esmę ir taikymą praktikoje, bet ir patirti nuoširdų, paprastą bendravimą, kuris leido patikėti, kad, kai šauki SOS, visada sulauki kelrodžio. Tai pažadino didelį norą tobulėti ir pačiai, ir, sudarant sąlygas visiems, dirbantiems švietime, pozityviai keisti, tobulinti švietimą.

Kaip apibūdintumėte projekto „Lyderių laikas 3“ kūrybinės komandos vadovo veiklos ypatumus? Ir kokie, tarkim, trys dalykai gali trukdyti vadovo lyderystei?

Pabrėžčiau organizuotumą, veiklumą ir strategijos kūrimą, t. y. žingsnių į priekį numatymą. O pakišti koją, manau, gali tik blogai susiplanuotas laikas. Kai kada trikdyti gali palaikymo stoka nesuprantant, kad pokyčiai reikalingi ne man, kaip konkrečiam asmeniui, o būtini mums visiems, dirbantiems švietime, išgyvenantiems visuomenės kaitos procesus ir siekiantiems įgyvendinti išties dėmesio vertas pažangos idėjas.

Nuoširdžiai dėkojame už mums skirtą laiką ir mintis.

Zina Rimgailienė
Projekto „Lyderių laikas 3“ žurnalistė