Tinklalapio logotipas
Grįžti

100-čio laukiantis Vilnius
event 2018-02-12 domain Lituanistų sambūris

100-čio laukiantis Vilnius

Vilnius trispalve apšvietė 10 vietų, kuriose buvo kelta Lietuvos valstybės idėja ir vyko jos atkūrimo darbai. Pirmąkart trijų tiltų trispalvė apjuosė ir Nerį.
Visi Vilniaus miestelėnai, visi valstybės piliečiai ir svečiai kviečiami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį minėti senajame Gedimino mieste – keliauti po amžinąją Lietuvos sostinę, patirti jos gatvėmis srūvančią istoriją, čia per amžius kurtą mūsų valstybę, užaugintą Lietuvos Respubliką.

Sudarėme ir tokį Valstybės atkūrimo taką.

Vakarais šias vietas nuo vasario 9-osios iki kovo 11-osios nušviečia trispalvė.

1. Vilniaus Rotušė
Šie rūmai simboliškai sujungia senąją Lietuvos valstybę ir XX amžiaus pradžioje atkurtąją.
Čia 1794-aisiais dirbo Lietuvių Tautos Aukščiausioji Taryba, siekusi išgelbėti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir sutelkti visų luomų krašto gyventojus į vieną modernią tautą. Į Lietuvos žmones Taryba kreipėsi lenkų ir lietuvių kalbomis.
Čia 1906-ųjų gegužės 6-ąją buvo suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis – Marcelino Šikšnio tragedija “Pilėnų kunigaikštis”. Vyko kultūrinis ir visuomeninis lietuvių gyvenimas, 1918-1919 m. vaidino Juozo Vaičkaus “Skrajojantis teatras”.

2. Mokytojų namai, Vilniaus g. 39.
Čia 1904-aisiais Petro Vileišio lėšomis pradėtas leisti pirmasis lietuviškas dienraštis Lietuvoje – „Vilniaus žinios“, telkėsi lietuvių politikai ir kultūrininkai. Čia 1905-aisiais Jono Basanavičiaus vadovaujamas dirbo „Vilniaus lietuvių organizacijos biuras“, rūpinęsis „lietuvių reikalais“ ir rengęs būsimą Didįjį Vilniaus seimą.

3. Nacionalinė filharmonija, Aušros Vartų g. 5.
Čia Jono Basanavičiaus 1905-aisiais sukviestas Didysis Vilniaus seimas iškėlė Lietuvos ir lietuvių tautos savarankiškumo idėją. Veikė Petro Vileišio lietuviškas knygynas. 1906-ųjų lapkričio 6-ąją pastatyta pirmoji lietuviška opera „Birutė“.

4. Rusų dramos teatras, J. Basanavičiaus g. 13.
Čia Vilniaus konferencija 1917 m. rugsėjį išrinko Lietuvos Tarybą ir paskelbė siekį atkurti Lietuvos valstybę.

5. Pranciškonų vienuolynas, Lydos g. 3.
Čia Lietuvių mokslo draugijos patalpose 1917 m. rugsėjį Lietuvos Taryba susirinko į pirmąjį posėdį. Čia gyveno Jonas Basanavičius. Čia nuo 1908-ųjų veikė pirmoji lietuviška pradinė mokykla. Greta esančioje šv. Mikalojaus bažnyčioje lietuviai aukojo mišias lietuviškai nuo 1901 m.

6. Signatarų namai, Pilies g. 26.
Čia Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose 1918-ųjų vasario 16-ąją Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

7. Namas, Totorių g. 20.
Čia veikusioje Martyno Kuktos spaustuvėje 1918-aisiais atspausdintas Vasario 16-osios Aktas.

8. Aikštelė priešais pastatą, Gedimino pr. 13.
Čia stovėjusiuose rūmuose 1918-aisiais dirbo Lietuvos Taryba ir dvi pirmosios – Augustino Voldemaro ir Mykolo Sleževičiaus – vyriausybės. Čia Lietuvos Taryba nutarė pasivadinti Lietuvos Valstybės Taryba, čia patvirtino Vytį – Lietuvos valstybės herbą.

9. Gedimino pr. 9.
Čia 1918 m. dirbo Lietuvos Taryba ir pirmoji Krašto apsaugos ministerija.

10. Rasų kapinės
Čia ilsisi Vasario 16-osios Akto signatarai Jonas Basanavičius ir Jonas Vileišis, už Lietuvos laisvę žuvę savanoriai, Lietuvos valstybę kūrę politikai ir kultūrininkai.

Labai kviestume Lietuvos istorijos mokytojus, lituanistus su moksleiviais praeiti šiuo Valstybės atkūrimo taku.

Vienas kertinis pastatas liko neapšviestas. Apie jį – kiek vėliau.

Dr. Dariaus Kuolio FB paskyros įrašas
FB-logo

Papildymas

Namai, kuriuos šiandien vadintume Signatarų namais, jei 1918-ųjų vasarį Jonui Basanavičiui nebūtų pritrūkę malkų.

Išstudijavęs Lietuvos Tarybos protokolus ir senuosius vadovus po Vilnių, dar pasikonsultavęs su kolegomis istorikais Antanas TylaVykintas Vaitkevičius, Vytautu Jogėla, sostinės gatvių ekspertu Gyčiu Ladyga pagaliau atradau visas vietas, kuriose Lietuvos Tarybos 1917-1918 metais posėdžiauta. Pagrindines jų pasiūliau miestui trispalve apšviesti.

Taigi dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje, Teatro salėje, 1917-ųjų rugsėjo 21-ąją išrinkta Lietuvos Taryba į pirmąjį posėdį susirinko rugsėjo 24-ąją Lietuvių mokslo draugijos patalpose Pranciškonų vienuolyne, Lydos gatvėje.

1917-ųjų spalį — gruodį Lietuvos Taryba posėdžiavo būsimo signataro Jono Vileišio bute, dabartinio Gedimino prospekto, tuo metu šv. Jurgio gatvės, 24 name.

1918-ųjų vasario 11-ąją Lietuvos Taryba dirbo naujose Lietuvių mokslo draugijos patalpose, dabartiniame Aušros Vartų gatvės 19 name. Čia, tuo metų buvusiuose „Popų namuose“ Lietuvių mokslo draugijai patalpas buvo skyrusi okupacinė vokiečių administracija. Čia buvo apsigyvenęs ir Jonas Basanavičius.
Čia, prie pat Aušros vartų, būtų Lietuvos Taryba darbą tęsusi ir kitomis dienomis, čia būtų pasirašiusi ir Vasario 16-osios Aktą, jei ne malkų stygius ir šaltis.

Vasario 12-ąją Lietuvos Taryba perėjo posėdžiauti į šiltesnes Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpas, buvusias virš „Baltojo Štralio“ kavinės tuometinėje Didžiojoje gatvėje, į dabartinius Signatarų namu. Čia ir dirbo iki vasario 16-osios.

Taigi Vilnius jubiliejiniais Lietuvos valstybės atkūrimo metais turėtų atminimo lentelėmis pažymėti visas Lietuvos Tarybos darbo vietas.

Jau Nepriklausomybę paskelbusi, Lietuvos Taryba 1918-ųjų pavasarį posėdžiavo pastate šv. Jurgio 11. Dabartinis šių rūmų adresas – Gedimino pr. 9.

Vokietijai pripažinus Lietuvos Respubliką, okupacinė vokiečių administracija suremontavo ir Lietuvos Tarybai suteikė buvusius Karo teismo rūmus – šv. Jurgio g. 13. Būtent šiuose rūmuose buvo priimti svarbiausi Lietuvos Respubliką įtvirtinę Tarybos sprendimai: suformuota pirmoji Vyriausybė, nuspręsta atkurti Vilniaus universitetą. Čia abi pirmosios Lietuvos vyriausybės ir dirbo. Deja, po karo šie rūmai buvo nugriauti. Šiandien jų vietoje – aikštelė priešais sovietmetį pastatytus namus Gedimino pr. 13.

Nuotraukoje – „Popų namai“ šiandien. Rusvas namas – Aušros Vartų 19.
popu namas