Tinklalapio logotipas
Grįžti

Agnė Baltrūnaitė: Švietimo reforma: kodėl moksleiviai daro namų darbus, o valdininkai – ne?
event 2018-09-04 domain 15min.lt

Agnė Baltrūnaitė: Švietimo reforma: kodėl moksleiviai daro namų darbus, o valdininkai – ne?

Kartais man, kaip moksleivei, susidaro įspūdis, kad švietimo reformos Lietuvoje – lyg bandymas statyti namą iš skirtingų „lego“ kaladėlių, kurios simbolizuoja kitų valstybių praktikas. Asmeninė patirtis mokyklos suole tik patvirtina, kad, realybėje, priešingai nei vaikiškame žaidime, skirtingi modeliai nebūtinai veikia. Paanalizuokime, kodėl.

Jauni žmonės pirmieji pastebi švietimo problemas. Ne tik pastebi. Jie gali ir nori kalbėti bei siūlyti sprendimo būdus. Visgi, to neužtenka, nes tik Švietimo ir mokslo ministerija turi esminį vaidmenį švietimo politikos srityje.

Ko gero, kiekviena nauja valdžia išsikelia sau tikslą gerinti švietimo sistemą. Deja, ne visi valdančiųjų sprendimai pasiteisina ir į tai reiktų žiūrėti atsakingiau. Juk būtent mokyklose jauni žmonės priima svarbiausius sprendimus dėl savo ateities ir neretas, pamatęs lietuvišką švietimo tvarką, renkasi emigraciją. Vien per nepriklausomybės metus emigravo bene kas trečias tautietis, o per 2016 m. Lietuvą paliko tiek, kiek gyvena Marijampolėje – 50 000 Lietuvos gyventojų.

Europos migracijos tinklo duomenimis net 55,2 proc. Lietuvos emigrantų sudaro asmenys nuo 15 m. iki 35 m – jaunimas, vos išėjęs iš lietuviškos švietimo sistemos. O juk mokykla turėtų būti patraukli vieta, skatinanti ateitį kurti čia, Lietuvoje. Su valdančiaisias sutinkame, kad norint situaciją keisti, reikalingi pokyčiai. Tačiau ar dabar jie tikslingi?

Daugiau skaitykite čia.