Tinklalapio logotipas
Grįžti

Apvertusi disleksijos pasaulį aukštyn kojomis
event 2017-11-21 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Apvertusi disleksijos pasaulį aukštyn kojomis

Skandinaviško stiliaus šviesiose ir kūrybiškumu alsuojančiose patalpose susitinkame su geriausių Pasaulio mokytojų penkiasdešimtuke (Global Teacher Prize) dukart atsidūrusia graike Aggeliki Pappa. Įspūdinga erdvė nėra bendradarbystės centras ar biuras, tai – jos mokykla vaikams ir suaugusiems, pavadinta „I love dyslexia“. Inovatore vadinama pedagogė įkūrė vakarinę anglų kalbos mokyklą gimtojoje Graikijoje, Atėnuose. Šiemet išrinkta viena iš IT korporacijos „Microsoft“ inovatyvių pedagogų ekspertų, ji pati sako, kad viskas prasidėjo draugų namuose, nenaudojamame žaidimų kambaryje, o galbūt ir dar anksčiau – kai, būdama devyniolikametė, pajuto nenumaldomą norą būti mokytoja ir padėti turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams. Dabar apie ją kalba ir iš jos mokosi naujovėms atviri švietimo pasaulio milžinai, „Microsoft“ kuria mokymosi platformą, o jos mokiniai, kuriems diagnozuota disleksija, Jungtinių Tautų posėdžiuose skaito pranešimus.

Sutrikimą turi penktadalis žmonių

Vienos „TEDx Patras“ pranešimų konferencijos metu A. Pappa yra prisipažinusi, kad  įsteigti savo mokyklą ir sukurti mokymosi metodologiją patiriantiems sunkumų mokantis paskatino naujovių trūkumas švietimo įstaigose, kuriose ji iš pradžių dirbo. „Į mane mokiniai žvelgė su viltimi – sakė, kad mes su jumis, mokytoja, išties išmokstame naujų dalykų, nepalikite mūsų“, – prisimena graikė. Tačiau inovatyvius mokymosi metodus bandžiusi mokytoja buvo kelis kartus atleista iš darbo. Mokyklose dirbę senbuviai tiesiog nenorėjo pokyčių. Jauna pedagogė troško išjudinti disleksijos pasaulį ir įrodyti, kad, diegiant naujoves ir taikant holistinį mokymąsi galima įnešti teigiamų pokyčių į penktadalio visos žmonijos gyvenimus.

Penktadalis! Tarptautinės disleksijos asociacijos duomenimis, 15-20 proc. populiacijos turi disleksiją arba kalbinį sutrikimą, todėl patiria sunkumų mokydamiesi kalbų ir apskritai kitų disciplinų. Užsienio kalbų mokymasis kelia dar daugiau iššūkių, ypač, jei tų kalbų žodžiai, kaip, pavyzdžiui, anglų, skirtingai rašomi ir tariami.  Vaikas, kuriam diagnozuota disleksija, gali painioti panašaus skambėjimo ar panašios grafinės formos  raides, netiksliai suprasti raidžių eiliškumą žodyje ar skaitymo kryptį, pamesti skaitomus žodžius, sunkiai suprasti tekste esančių atskirų minčių ryšius, sakinių reikšmes, netaisyklingai rašyti. Disleksija nėra išaugama – su ja gyventi turi išmokti ir suaugę, patiriantys žodžių skaitymo, sklandaus skaitymo, teksto supratimo sunkumų.  Nors sutrikimas yra neurobiologinės kilmės, siejamas su dviejų galvos smegenų pusrutulių darbu, kai tam tikros galvos smegenų zonos yra neaktyvuotos, vaikų intelektas atitinka amžiui būdingus reikalavimus. „Šie vaikai yra nepaprastai kūrybiški – jų dėka išmokau be galo daug apie tai, kaip priimame naują informaciją, ją apdorojame ir išsaugome. Tai leido atrasti veikiančius metodus ir pažvelgti į mokymosi procesą kitu kampu“, -–sako A. Pappa.

Priimti trūkumus paverčiant juos privalumais

Ateitis priklauso tiems, kurie ruošiasi jai – tiki inovatorė. Ji pati troško mokytis ir atrasti geriausius mokymosi būdus savo mokiniams. Po studijų Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje kartu su drauge įkūrusi užsiėmimų klasę žaidimų kambaryje, šiandien pedagogė turi anglų kalbos mokytojų ir išorės ekspertų komandą, su kuria dirba atskirose klasėse. Jos mokykla vaikams ir suaugusiems siūlo naujovišką holistinę edukacinę patirtį atrandant savo išskirtinumą, stipriąsias kūrybiškumo puses ir brandinant pasitikėjimą savimi. Mokydamiesi anglų kalbos vaikai ir paaugliai ugdo asmeninius, socialinius ir psichokognityvinius gebėjimus, mokosi organizuotumo, atsakingumo, ugdo kritinį mąstymą.

Vaikai taip pat lanko jogos ir aikido užsiėmimus, kad išlaisvintų fizinę ir kognityvinę energiją, sumažintų įtampą ir stresą. „Todėl mes mylime disleksiją – nesistengiame jos „pataisyti“ ar pašalinti, nes ji nėra problema. Priešingai – priimame protų sudėtingumą ir išskirtinumą, atsirandantį dominuojant dešiniajam smegenų pusrutuliui, susitelkiame į naujas galimybes ir mokomės įveikti iššūkius. Ir, svarbiausia, priimti ir mylėti disleksiją kaip įvairovę“,– teigia A. Pappa. Iš įvairiausių pasaulio kampelių atkeliavusios mokymosi priemonės, patrauklios interjero detalės ir interaktyvios lentos, planšetės, kompiuteriai nepalieka abejingų kviečia prieiti, išbandyti ir taip užpildo mokymosi klases.

Papildyta realybė mylintiems disleksiją

„Beje, bendradarbiaujame su verslo įmonėmis – štai vieni baldų gamintojai sukūrė inovatyvaus dizaino kėdę hiperaktyviems vaikams. Sėdėdamas joje ir supdamasis, vietoje nenustygstantis vaikas nesusižalos ir tuo pačiu metu „įdarbins“ savo energiją“,– rodydama į minimalistinio dizaino kėdę laukiamajame mokyklos fojė kalba mokytoja. Besimokantys naudojasi papildytos realybės įrankiais ir skaitmeninėmis knygos, padedančiomis sukurti 3D žodžių pasaulį, apčiuopti ir pamatyti tekstus bei pačią kalbą. Pavyzdžiui, pamokų metu naudojama „Bricks Augmented Reality ABC“ programėlė parodo abėcėlę 3D erdvėje, leidžia išgirsti kaip skamba raidės ir mokytis rašyti. Kita mobilioji aplikacija vaikų nupieštus piešinius paverčia atgijusiais herojais – drakonai spjaudosi ir sklando, o užburiantis mergaitės kambarys pavirsta jos svajonių ir sumanymų erdve.

Šios priemonės tėra įrankis pažinimo procesui – pedagogės parengti mokymosi metodai sukurti remiantis tarptautiniais pedagoginiais standartais, H. Gardner, M. Wolf, M. Hardiman ir kitų JAV ir Europos mokslininkų tyrimais disleksijos, neuromokslų srityje. Anglų kalbos vaikai ir suaugusieji mokosi pasitelkdami projektinio mokymosi praktiką, piešia ir analizuoja minčių žemėlapius, ugdo dizainu grįstą mąstymą, lanko dramos teatrą ir kai kurias pamokas (arba, tiksliau, kūrybines dirbtuves) atlieka už mokyklos ribų – savanoriauja ir patys moko anglų kalbos pabėgelių vaikus, sodina ir augina žalumynus. Tai iš pirmo žvilgsnio primena kūrybinį chaosą, tačiau būtent tokioje aplinkoje „ištinka“ pasaulio ir kalbos pažinimas.

Misija – pristatyti virtualią mokymosi platformą

Aggeliki Pappa paruošta mokymo medžiaga, paversta įtraukiančiais vaizdo įrašais, interaktyviais minčių žemėlapiais ir sužaidybintomis užduotimis susidomėjo „Microsoft“ korporacija, palaikanti iniciatyvą sukurti internetu pasiekiamą mokymosi platformą. Nors ir pritaikyta turintiems kalbėjimo ir rašymo sutrikimų, tokia platforma įtrauktų į kūrybišką mokymąsi visus vaikus. Lietuvos švietimo ekspertė – konsultantė, mokyklų išorės vertintoja Renata Dudzinskienė, pati dirbanti su specialiųjų poreikių vaikais ir visoje Lietuvoje konsultuojanti mokytojus bei vaikų tėvelius, sako, kad toks mokymosi būdas būtų lengvai pritaikomas Europos šalyse.

„Tiesą pasakius, mokymasis taptų įtraukesniu ir įdomesniu visiems. Turintys disleksiją imlesni apčiuopti pasaulį, matyti erdvinį garsų vaizdą, įsitraukti į kintančią, nepastovią aplinką. Tačiau to paties nori visa „Z“ karta, todėl A. Pappa taikomi mokymosi metodai, kai kuriuos Lietuvoje, beje, taip pat taiko specialieji pedagogai, inovatyvioje švietimo sistemoje turėtų būti universalūs, naudojami ir neturintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Remdamiesi kitokiais pedagoginiais principais sukurtume edukacines sąlygas, kuriose kiekvienas atsiskleistų, tikėtų ir pasitikėtų, pamiltų mokymąsi, o mes, mokytojai, pasiektume daugiau kurdami mokymosi džiaugsmą, paveikią pedagogiką“,– pastebi R. Dudzinskienė.

Vieną iš mokymosi priemonių – interaktyvų Aggeliki Pappa parengtą anglų kalbos Present Simple laiko mokymosi minčių žemėlapį išbandė Kauno Simono Daukanto progimnazijos anglų kalbos mokytoja Alma Rimkevičė. Penktokai  susipažino su naujo laiko gramatika susiedami ją su superžmogaus įvaizdžiu. „Rezultatai nustebino – mokiniams tai buvo geriausia pamokos dalis. Puikiai atpažįstamas filmų herojus, taip pat su garsais, populiariomis dainomis susiejamos rašybos ypatybės ir vaizdų rinkinys patiko mokiniams. Manau, jie būtų imlūs ir kitoms panašiu būdu parengtoms temoms“, - sako naujoves pamokų metu taikanti A. Rimkevičė. Mokytoja viliasi, kad tokia mokymosi priemonė bus palankiai sutikta ir mokytojų bendruomenėje.

Su nemokamu pilotiniu minčių žemėlapiu galite susipažinti Google Play parduotuvėje: https://goo.gl/wM9hpJ

Lapkričio 9-11 dienomis Kauno mokslo ir technologijų parko tarptautinių projektų komanda, Švedijos Upsalos Folkuniversitetet universiteto, Kauno Simono Daukanto progimnazijos ir Lietuvos specialiųjų pedagogų atstovai lankėsi Atėnuose, kur susipažino su naujoves švietime diegiančiais inovatoriais.

Nuotraukose - susitikimas su anglų kalbos mokytoja Aggeliki Pappa Graikijoje, jos mokykloje.

Kauno mokslo ir technologijų parkas