Tinklalapio logotipas
Grįžti

Baigėsi Britų tarybos vykdomi projektai
event 2017-06-12 domain Ugdymo plėtotės centras

Baigėsi Britų tarybos vykdomi projektai
Britų taryba kartu su partneriais (asociacija „Kūrybinės jungtys“, VšĮ „Meno avilys“, Nacionaliniu socialinės integracijos institutu, NVO „Avilys“, VšĮ „Geri norai LT“) ir bendradarbiaudama su Ugdymo plėtotės centru nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 m. balandžio mėn. vykdė naujus projektus. Šie projektai yra Britų tarybos kultūrinių ryšių programos, vykdomos visose trijose Baltijos šalyse, dalis. Ugdymo plėtotės centras bendravo su projekte dalyvavusiomis mokyklomis, dalijosi aktualia informacija, rinko ir sistemino jų įžvalgas.

Informacija apie prasidedančius projektus buvo skelbta Ugdymo plėtotės centro interneto svetainės naujienose. Norintieji prisiminti ar sužinoti projektų tikslus, veiklas ir dalyvių atsiliepimus, gali paskaityti straipsnį.

„Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“ – kartu su asociacija „Kūrybinės jungtys“

Projektas skirtas kritiniam mąstymui, kūrybingumui ir kitoms XXI amžiaus kompetencijoms ugdyti. Jis pagrįstas programos „Kūrybinės partnerystės“, vykusios Lietuvos mokyklose, patirtimi ir principais.

Projektas vyko Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Visagino ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose. Mokiniai ir mokytojai kartu su kūrėjais ieškojo būdų, kaip būti kūrybiškiems šiuolaikinėje mokykloje, kaip mokytis kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, savarankiškai priimti sprendimus, aktyviai dalyvauti mokymosi ir tyrinėjimo procese.

Mokytojai mokėsi į ugdymo procesą įtraukti kūrybinę veiklą, skatinti mokinius smalsauti ir tyrinėti, reflektuoti. Kiekvienas mokytojas turėjo galimybę tiesiogiai savo pamokoje panaudoti įvairius metodus, bendradarbiaudamas su kuriančiais praktikais, pavyzdžiui, mokslininku, žurnaliste ar kino režisieriumi, perkelti pamokas į miestą, tyrinėti įvairius mokymosi dalykus per muzikos perspektyvą, pats kurti mąstymą skatinančius žaidimus. Su mokytojais planuojant ir įgyvendinat pamokas dirbo ne tik kūrėjai. Padedami kūrybos agentų, mokytojai įsteigė mokytojų klubus, juose tyrinėjo savo pačių nuostatas ir pedagogines praktikas, eksperimentavo, kaip pamokos gali tapti aktyvaus dalyvavimo, smalsumo, tyrinėjimo, vaizduotės erdvėmis, mokėsi dirbti kartu, integruoti skirtingus dalykus į nuoseklų mokymosi procesą. 

Daugelyje projekte dalyvavusių mokyklų jau projekto metu išryškėjo teigiami pokyčiai. Atmosfera kolektyve pasikeitė, tapo šiltesnė, draugiškesnė. Mokytojai išdrįso įsileisti kolegas į savo pamokas, dalijosi darbo patirtimi, ėmė drąsiau reikšti savo nuomonę, kritika tapo pozityvesnė, pamatė kolegas „naujomis spalvomis“. Mokytojų santykis su mokiniais tapo artimesnis, be to, mokytojai ėmė drąsiau išsakyti savo nuomonę, lengviau priėmė kitokią nuomonę. Kūrybiniai metodai pasiteisino: mokiniai daug labiau įsitraukė ir mokytojams buvo lengviau perteikti reikalingą ugdymo turinį. Pagilėjo supratimas, pagal kokius principus vyksta refleksija, kas yra refleksija, kuo ji naudinga mokytojui ir mokiniui. Kilo idėjų, kaip paskatinti mokinius tyrinėti, smalsauti, pasitelkiant įvairius visiems gerai žinomus metodus: piešimą, kūrimą, skaitymą, klausymą, vaidybą ir pan.

„Projektą rašėme klasei, kurioje vaikai pasyvūs, nuobodžiaujantys, kurių, jei neišvesi „už ausų“, tai niekur ir neis. Tad norėjome atskleisti kiekvieno vaiko tam tikras savybes, juos pamatyti kitaip. Džiaugėmės, kad komandoje buvo Andrius, teatro srities profesionalas, atnešęs į mokyklą naujų vėjų. Kai ruošėmės pamokai naktį, patys stengėmės kuo mažiau prisidėti mokiniams palikdami kuo didesnę laisvę. Visą naktį nemiegojome! Vaikai labai pavargo, bet norėtų dar kartą.
Kartu klasė, na, sudėtinga pasirodė… Jie gabūs, bet jau tokie tinginiai! Vaikams buvau žadėjusi: jeigu pakils jūsų mokymosi rezultatai, rengsime kūrybišką pamoką naktį. Mūsų mokymosi kokybė siekė vos 16 proc., o po projekto šoko iki 26 proc.! Tačiau gerieji vaikai parodė daug neigiamų savybių, elgėsi arogantiškai. Teko galvoti, kaip apmalšinti tuos geruosius. Taip nutinka, kai būnant lyderiu nebesiseka juo išlikti kitoje veikloje ir tenka „perlipti“ per save.
Tęsime mokytojų forumo veiklą: pamatėme, kad mums iš tikrųjų to reikia. Atradome kolegas, su kuriais net nebendraudavome. Mes netgi išlydėję Andrių toliau dar kartą viską aptardavome, imdavomės žaidimų, kurių nespėjome kartu įgyvendinti. Tokie tie mūsų ketvirtadieniai!“ 
(dalyvavusios mokyklos kuruojanti mokytoja)

„Dideli maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“ – kartu su VšĮ „Meno avilys“
Projekto „Dideli maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“ metu mokytojų profesiniam tobulėjimui medijų raštingumo srityje padėjo susitikimai su įvairiose medijų srityse dirbančiais žmonėmis (lektoriais, dirbtuvių vedėjais, „Meno avilio“ komanda ir kt.), mokytojų mokymai, per kuriuos netrūko praktinių užsiėmimų ir galimybių patiems išbandyti tam tikras veiklas, išmokti naujų techninių įgūdžių. Svarbiausias projekto poveikis mokytojams – tai pasitikėjimo savimi skatinimas. Dalyvavimas projekto veiklose formavo supratimą, kad medijų raštingumas yra tikslingai ugdoma kompetencija, kuri neatsiranda vien aktyviai naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. Projekto veiklos suteikė galimybių užmegzti lygiavertiškesnį santykį su mokiniais, geriau juos pažinti ir pamatyti iki tol neatskleistus jų gebėjimus.

Projekto rengėjai paruošė išsamią ir kokybišką metodinę medžiagą, skirtą mokytojams. Šią medžiagą išbandė ir padėjo tobulinti projekte dalyvavę mokytojai. Visa sukurta metodinė medžiaga yra laisvai prieinama internete kitiems Lietuvos mokytojams.

„Projekto komanda surengė susitikimą su medijų kūrėju ir kūrybingumo dėstytoju Tomu Ramanausku. Renginyje dalyvavo apie šimtą 2–3 klasių gimnazistų ir mokytojai. Pokalbį apie sparčiai augantį medijų vaidmenį šiuolaikinio žmogaus gyvenime svečias pradėjo nuo klausimų mokiniams apie medijas, kurias jie naudoja. Savo kalbą, pavadintą „Nepamesk savęs“, jis parėmė pavyzdžiais iš žinomų mokslinės fantastikos filmų, kurių idėjos laikui bėgant buvo įgyvendintos ir tapo tikrove.
Lektorius įrodė auditorijai, kad medijos siejamos ne tik su progresu ir patogumu, bet naujos technologijos atnešė daug grėsmių, tokių kaip privatumo praradimas, ir priėjo išvados, kad vienintelis būdas nepasiklysti informacijos jūroje yra kritiškas mąstymas, suvokimas, kaip medijos veikia, ir jų kūrimas. Tai mes ir vadiname medijų raštingumu. Charizmatiška Tomo Ramanausko asmenybė ir įkvepianti kalba salėje nepaliko abejingų. Dėkojame ponui Tomui ir projekto komandai!“ 
(Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija)

„Bendraamžių švietėjų kritinis mąstymas, medijų ir informacinis raštingumas“ – kartu su Nacionalinio socialinės integracijos institutu ir VšĮ „Meno avilys“

Bendraamžių švietėjų mokymai skirti ugdyti gebėjimus kritiškai vertinti medijas ir viešojoje erdvėje vyraujančias tendencijas, išmaniau naudotis žiniasklaidos priemonėmis, perprasti socialinių tinklų pagrindinius principus ir saugumo juose svarbą. Tautinių bendrijų mokiniai buvo mokomi dekonstruoti dirbtinai kuriamą „mes“ ir „jie“ atskirtį. Projekte dalyvavo norintieji praturtinti neformalųjį ugdymą ir tie, kurie siekia suprasti, kaip veikia žiniasklaida ir socialiniai tinklai, kaip galima tuo pat metu būti ir kritiškam, ir pozityviam.

Per vasarį vykusius mokymus ugdytasi gebėjimus atskirti propagandos technikas, pagrindinius žiniasklaidos ir socialinių tinklų veikimo principus, gilintasi į viešųjų ryšių ir reklamos kūrimo subtilybes, dalyviai mokyti rašyti etiškus ir socialiniai atsakingus žurnalistinius tekstus. 20 mokymų dalyvių pagal kritinio mąstymo ir informacinio raštingumo metodologiją turi suorganizuoti po 10 užsiėmimų šiomis temomis, į juos įtraukdami bendraamžius iš savo bendruomenių.

„Vasario mėnesį vyko mokymai Antalieptės miestelyje Zarasų rajone, kur su švietėjais dirbo ne tik mokymų vadovai, bet ir žymūs Lietuvos žurnalistai, politikai bei kultūros veikėjai. Buvo kalbama tokiomis temomis kaip propaganda, reklama, stereotipai, žiniasklaida ir t. t. Tuo pačiu metu buvo gana daug neformalios veiklos: žaidimų, kūrybinių užduočių ir tiesiog laisvo laiko. Iš šių mokymų mokiniai grįžo ne tik kupini naujų žinių, bet ir susiradę naujų draugų bei pasipildę gerų emocijų. Be to, visi švietėjai gavo užduočių: vesti bent 10 užsiėmimų savo mokykloje ar bendruomenėje su motyvuotais paaugliais, kurie taip pat norėtų pasisemti naujų žinių ar tiesiog gerai praleisti laiką su savo bendraamžiais. Mūsų mokyklos mokinės Ana ir Anastasija jau pradėjo aktyviai rengti šiuos užsiėmimus tokiomis įdomiomis ir aktualiomis temomis kaip stereotipai, tolerancija ir lygybė. Ateityje visų švietėjų laukia dar viena kelionė į Zarasų rajoną, į vasaros stovyklą, kurią, beje, visi mokymų dalyviai rengia patys.“ (Vilniaus „Santaros“ gimnazija)

„SOCIFACTION socialinio verslo regionuose skatinimas“ – kartu su NVO „Avilys“ ir VšĮ „Geri norai LT“

Įgyvendinant projektą, pirmą kartą Lietuvoje 10 Lietuvos mokyklų per verslo ir ekonomikos pamokas buvo pradėtos mokyti apie socialinį verslą. Vyko susitikimai, socialinio verslo mokymų metodikos pristatymas ir aptarimas, vedamos socialinio verslo pamokos. Į pažintinį vizitą Jungtinėje Karalystėje vyko 10 projekte dalyvaujančių ekonomikos mokytojų. Vizito tikslas buvo pamatyti, kaip praktiškai veikia socialiniai verslai, kaip mokyklose mokoma apie socialinį verslą, kaip vyksta skirtingų šalių bendradarbiavimas tarp vietos bendruomenių, socialinių verslų, valstybės institucijų, mokyklų, savivaldybių.

Projekto metu su socialiniu verslu buvo supažindinta per 600 jaunų žmonių ir parengta socialinio verslo pamokų ciklo ekonomikos ir verslumo kurse metodika, skirta mokytojams. Pamokų scenarijai parengti profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų 9–10 klasių mokinių pamokoms. Laisvai prieinamas mokymo gaires sudaro 7 pamokos. Metodika (pamokų scenarijai).

Ačiū Jums už nuostabų projektą – metodiką šiemet išbandžiau aš viena su dviem smulkaus verslo organizatorių grupėmis (58 mokiniai). Mokiniams labai patiko, iš tikrųjų net nesitikėjau tokių reakcijų – kad tai yra ateities verslas, kad visas verslas turėtų būti toks, kad tai verslas su prasme, kad tai visoms pusėms naudingas verslas ir t. t. Mokymo centre nusprendėme, jog nuo kitų mokslo metų šią metodiką taikys ir kiti mokytojai. Taip pat savo turimą mokomąją kavinę (kurioje šiuo metu mokomąją praktiką atlieka mokiniai) paversime socialiniu verslu – kad mokiniai galėtų praktikos metu ne tik įgyti prekybinių, bet ir socialinio verslo įgūdžių.“(Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras)

Stažuotė Jungtinėje Karalystėje – kartu su Ugdymo plėtotės centru

Projekto metu dalyviai vyko į Jungtinės Karalystės mokyklas, dalyvavo susitikimuose su šių mokyklų administracijos atstovais, turėjo galimybę bendrauti su kolegomis, apžiūrėti mokyklų patalpas. Dar prieš vykdami vizito projekto dalyviai susipažino su Jungtinės Karalystės švietimo sistema, kaip organizuojamas, diferencijuojamas ir individualizuojamas ugdymas, kaip paskirstomos pareigos tarp mokytojų ir administracijos atstovų, kaip dirbama su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais. Projekto dalyviai supažindinti su labai gerus pasiekimus turinčios mokyklos modeliu: pamokų pavyzdžiais, mokytojų metodine-darbine veikla, mokytojų, mokinių ir administracijos bendra veikla, skirta pasiekimams gerinti.

„Esame pagrindinė mokykla, didžioji dalis mokinių yra pradinukai, turime ir priešmokyklinę grupę, tad labai įdomu buvo pamatyti, kaip organizuojamas priešmokyklinis ir pradinis ugdymas. Patiko tai, kad vaikai gali ateiti į mokyklą anksčiau, yra atsakingas darbuotojas, kuris juos priima ir prižiūri. Įvairioms veikloms organizuoti pritraukiami tėvai savanoriai. Yra mokytojų pagalbininkų, kurie padeda organizuoti veiklą pamokoje, dirbti su specialiųjų poreikių mokiniais.

Įdomi mokytojų rengimo sistema, pedagoginė priežiūra, į kurią įtraukiami kolegos, kiti mokytojai. Mokykloms suteikta daug laisvės rinktis ugdymo strategijas, panaudoti aplinką ugdymo ir buities tikslais. Jų nevaržo sveikatos ir higienos normos, kurios nurodo, kiek kabinete gali būti kompiuterių, kokios privalomos pertraukos, kad rūbai, avalynė turi būti rūbinėje ir kt. Pamoka gali trukti valandą. „O kam ta pertrauka? Spėji pereiti iš vieno kabineto į kitą ir viskas,“ – sako jie.“ (Klaipėdos Maksimo Gorkio pagrindinė mokykla)

Marija Načaitė,
Informacinių technologijų skyriaus metodininkė