Tinklalapio logotipas
Grįžti

Daina Urbonaitė: Kalbos mokymas mokykloje – XIX ar XXI amžius?
event 2018-10-04 domain 15min.lt

Daina Urbonaitė: Kalbos mokymas mokykloje – XIX ar XXI amžius?

Ko per lietuvių kalbos pamokas mokėmės mes patys ir ko vis dar mokosi Lietuvos vaikai? Lietuvių kalbos pamokas priimame kaip savaime suprantamą tiesą, kaip vienintelį įmanomą ir teisingą kalbos mokymo būdą. Įrašinėjame praleistas raides į žodžius sakiniuose, kurie dažnai visiškai bereikšmiai, dirbtinai sukurti tam, kad būtų kur pritaikyti taisyklę. Kalame kalbos klaidų sąrašą – žodžius, kuriuos draudžiama vartoti, išmokstame, kaip „teisingai“ sakyti. Tarsi nemokėtume savo kalbos.

Bet visa tai nuolankiai priimame, nes galbūt neįsivaizduojame, kad kalbos pamokos gali būti kitokios. Ne tik gali, bet ir yra, pavyzdžiui Danijoje. Esu doktorantė, švietimo tyrėja, nagrinėju gimnazijos lygio kalbos mokymo programas ir vadovėlius Danijoje ir Lietuvoje. Tad ką gi tokio turi danai, ko neturime mes, ir ką ypatingo turime mes – ko neturi danai, kai mokome savo kalbos mokykloje? Kalbos mokymas – pa(si)rengimas studijoms Toks yra vienas iš pagrindinių danų kalbos mokymo tikslų gimnazijoje – pa(si)rengimas universitetinėms studijoms. Be abejo, danų gimnazistai turi išmokti aiškiai reikšti mintis, rašyti pagal rašybos taisykles, bet taip pat jie turi išmokti naudoti kalbos mokslo sąvokas, kritiškai, moksliniais metodais analizuoti ir interpretuoti bet kokius jiems pateiktus tekstus. Danų kalbos dalykas mokykloje yra paremtas moksliniais tyrimais ir žiniomis, taikomomis universitete. Šis požiūris į kalbą iš mokslinės perspektyvos labiausiai ir skiria mokyklinį danų ir lietuvių kalbos švietimą. Danų kalbos pamokose naudojami kalbos, literatūros, medijų mokslinės analizės metodai. Dar gimnazijoje moksleiviai supažindinami su tokiomis šiuolaikinėmis lingvistikos teorijomis kaip pragmatika, sociolingvistika, kalbos aktų teorija, diskurso analizė. Mokiniai gauna labai konkrečius mokslinius įrankius, kaip dirbti su bet kokiu tekstu. Tai gebėjimai, būtini studijuojant universitete, o danų kalbos dalykas padeda tam pasirengti.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/daina-urbonaite-kalbos-mokymas-mokykloje-xix-ar-xxi-amzius-500-1037958?c=500&copied
Bet visa tai nuolankiai priimame, nes galbūt neįsivaizduojame, kad kalbos pamokos gali būti kitokios. Ne tik gali, bet ir yra, pavyzdžiui Danijoje. Esu doktorantė, švietimo tyrėja, nagrinėju gimnazijos lygio kalbos mokymo programas ir vadovėlius Danijoje ir Lietuvoje. Tad ką gi tokio turi danai, ko neturime mes, ir ką ypatingo turime mes – ko neturi danai, kai mokome savo kalbos mokykloje? Kalbos mokymas – pa(si)rengimas studijoms Toks yra vienas iš pagrindinių danų kalbos mokymo tikslų gimnazijoje – pa(si)rengimas universitetinėms studijoms. Be abejo, danų gimnazistai turi išmokti aiškiai reikšti mintis, rašyti pagal rašybos taisykles, bet taip pat jie turi išmokti naudoti kalbos mokslo sąvokas, kritiškai, moksliniais metodais analizuoti ir interpretuoti bet kokius jiems pateiktus tekstus. Danų kalbos dalykas mokykloje yra paremtas moksliniais tyrimais ir žiniomis, taikomomis universitete. Šis požiūris į kalbą iš mokslinės perspektyvos labiausiai ir skiria mokyklinį danų ir lietuvių kalbos švietimą. Danų kalbos pamokose naudojami kalbos, literatūros, medijų mokslinės analizės metodai. Dar gimnazijoje moksleiviai supažindinami su tokiomis šiuolaikinėmis lingvistikos teorijomis kaip pragmatika, sociolingvistika, kalbos aktų teorija, diskurso analizė. Mokiniai gauna labai konkrečius mokslinius įrankius, kaip dirbti su bet kokiu tekstu. Tai gebėjimai, būtini studijuojant universitete, o danų kalbos dalykas padeda tam pasirengti.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/daina-urbonaite-kalbos-mokymas-mokykloje-xix-ar-xxi-amzius-500-1037958?c=500&copied

Bet visa tai nuolankiai priimame, nes galbūt neįsivaizduojame, kad kalbos pamokos gali būti kitokios. Ne tik gali, bet ir yra, pavyzdžiui Danijoje. Esu doktorantė, švietimo tyrėja, nagrinėju gimnazijos lygio kalbos mokymo programas ir vadovėlius Danijoje ir Lietuvoje. Tad ką gi tokio turi danai, ko neturime mes, ir ką ypatingo turime mes – ko neturi danai, kai mokome savo kalbos mokykloje?

Kalbos mokymas – pa(si)rengimas studijoms

Toks yra vienas iš pagrindinių danų kalbos mokymo tikslų gimnazijoje – pa(si)rengimas universitetinėms studijoms. Be abejo, danų gimnazistai turi išmokti aiškiai reikšti mintis, rašyti pagal rašybos taisykles, bet taip pat jie turi išmokti naudoti kalbos mokslo sąvokas, kritiškai, moksliniais metodais analizuoti ir interpretuoti bet kokius jiems pateiktus tekstus.

Danų kalbos dalykas mokykloje yra paremtas moksliniais tyrimais ir žiniomis, taikomomis universitete. Šis požiūris į kalbą iš mokslinės perspektyvos labiausiai ir skiria mokyklinį danų ir lietuvių kalbos švietimą. Danų kalbos pamokose naudojami kalbos, literatūros, medijų mokslinės analizės metodai. Dar gimnazijoje moksleiviai supažindinami su tokiomis šiuolaikinėmis lingvistikos teorijomis kaip pragmatika, sociolingvistika, kalbos aktų teorija, diskurso analizė. Mokiniai gauna labai konkrečius mokslinius įrankius, kaip dirbti su bet kokiu tekstu. Tai gebėjimai, būtini studijuojant universitete, o danų kalbos dalykas padeda tam pasirengti.

Daugiau skaitykite čia.