Tinklalapio logotipas
Grįžti

Edukaciniai užsiėmimai – būdas smagiai ir patraukliai vaikams perduoti žinias ir įgūdžius
event 2019-11-20 domain Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

Edukaciniai užsiėmimai – būdas smagiai ir patraukliai vaikams perduoti žinias ir įgūdžius

Kiek daugiau nei prieš metus, 2018 m. rudenį, buvo įdiegta nauja priemonė – kultūros pasas. Ja siekiama mokiniams suteikti galimybę dalyvauti įvairiuose kultūros renginiuose ir paįvairinti ugdymo procesą edukaciniais užsiėmimais. Tokių užsiėmimų svarba buvo įžvelgta jau prieš penkerius metus, kai pristatyta pirmoji „Debesų ganyklų“ edukacija. Prekių ženklas „Debesų ganyklos“ geriausiai pažįstamas iš įvairių pažintinių ir grožinių leidinių vaikams ir paaugliams. Kadangi nuo pažintinių leidinių tik vienas žingsnis iki edukacinių programų, kviečiame susipažinti, kokias edukacijas Lietuvos vaikams „Debesų ganyklos“ siūlo šiandien. O apie tai, kuo naudingos edukacinės programos, „Debesų ganyklos“ kalbasi su 2019 Metų mokytoja, neformaliojo vaikų švietimo (dailės) mokytoja eksperte Nijole Trinkūniene.

Kokie vaikų gebėjimai ugdomi ar įtvirtinami per edukacines programas?

Edukacinėmis programomis labiausiai ugdomas vaikų kūrybiškumas. Taip pat įtvirtinami bendrieji įgūdžiai, stiprinamos kompetencijos, plečiamas akiratis. Edukacinėse programose, kuriose taikomos praktinės užduotys, tokios kaip lipdymas, karpymas, piešimas, vaikai lavina smulkiąją pirštų motoriką. Mokinys ima gražiau rašyti, tiksliau piešti.

Kokio pobūdžio edukacines programas mokytojai dažniausiai pasirenka?

Dažniausiai pasirenkamos pažintinės edukacijos, kurių metu vaikai gali aktyviai praleisti laiką ar susipažinti su naujais dalykais, plėsti akiratį. Programos, kuriose taikomi įvairūs mokymosi metodai, žaidimai, yra patraukliausios rinkoje. Vaikai taip pat labai mėgsta išvykas, nes gali pakeisti savo mokymosi vietą.

Kokie edukacinių programų mokymo metodai, jūsų manymu, yra efektyviausi ir patraukliausi vaikams?

Patrauklus ir visada prikaustantis dėmesį mokymo metodas jauniausiems mokiniams yra žaidimas. Tai skatina jų norą dalyvauti, įsitraukti į užduotį, taip jiems lengviau išlaikyti dėmesį. Šiuolaikiniams vaikams geriau nepateikti ilgos tekstinės informacijos ir pasakoti kuo mažiau teorijos. Informaciją jiems reikia pateikti trumpai ir įdomiai. Edukacijų metu svarbu rinktis skirtingas medžiagos pateikimo formas: filmuotą, vaizdinę medžiagą, praktines užduotis, per kurias mokiniai geriausiai įsimena informaciją ir įgytas žinias vėliau pritaiko.

Kodėl, jūsų manymu, vaikams ir jaunimui reikia edukacinių programų?

Edukacinės programos plečia akiratį, turtina asmenybę; jų metu mokiniai įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, įgyja žinių, ugdo kūrybiškumą.

Šaukšto Šmaukšto stalo akademija – kad pamačius padengtą stalą iš jaudulio nedingtų apetitas

Kaip gražiai padengti stalą namuose? O kaip taisyklingai laikyti šakutę ir peilį? Kaip elgtis nuėjus į svečius, jeigu jūsų lėkštėje – spagečiai ar žuvis, o šalia – ne viena, o keletas šakučių? Nežinote, jaučiatės neužtikrintai? Ne bėda! Į pagalbą skuba Šaukšto Šmaukšto stalo akademija. Joje sužinosite naudingų dalykų, kuriuos turėtų išmanyti kiekvienas šių laikų ponaitis, panelė ar tiesiog kultūringas žmogus!

Ši literatūrinė edukacinė pamoka rekomenduojama 1–4 klasių mokiniams, parengta pagal rašytojos Danguolės Kandrotienės knygą „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“. Užsiėmimo metu moksleiviai, skaitydami eiliuotą šmaikštų tekstą įžengia į ypatingą akademiją. Joje vaikai išgirsta daug įdomių dalykų apie stalo etiketą, stalo įrankių istoriją: išmoksta ne tik pagrindines stalo etiketo taisykles, bet ir sužino jų taikymo priežastis, mokosi atskirti tinkamą elgesį prie stalo nuo netinkamo, padengti stalą bei taisyklingai naudotis stalo įrankiais.

Prakalbintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys atskleis daug įdomybių

LDK pilys – Lietuvos valstybingumo ženklai, mūsų tautos istorijos liudytojos. Kiek daug jos papasakotų, jei tik prabiltų! Tiesa, prakalbinti storas mūrines sienas (anot Maironio, griūvančias ir apleistas) nėra paprasta. Tam reikia išmonės ir modernių mokymo metodų.

Kultūrinės edukacijos, rekomenduojamos 1–4 klasių mokiniams, metu su pilių statyba ir gynyba supažindinama interaktyviai. Būtent tokia forma yra priimtiniausia moksleiviams – taip pateiktą informaciją jie įsimena geriausiai. Vaikai mokosi dirbti grupėmis, iš modelino stato aptvarinės pilies kompleksą, susipažįsta su pilių gynyba ir ginklais. Edukaciją veda personažas – pilies raštininkas.

Knygos anatomija – išmanyti nesunku ir labai naudinga

Ši edukacinė pamoka moksleivių žinias apie knygas kilsteli į kitą lygmenį. Įpratę tiesiog atsiversti knygą, šį kartą vaikai atveria visą pasaulį ir tai daro žaismingai, kartu su profesore Filomena Knygmanyte.

Žaisdami gydytojus vaikai susipažįsta su knygos kūnu, supranta jo struktūrą, sužino apie knygos metriką – bibliografinius duomenis (knygos autoriai, aprašai ir kt.), išmoksta aprašyti perskaitytas knygas. Vaikai edukacijos, rekomenduojamos 2–6 klasių mokiniams, metu taip pat gydo „sergančią“ (suplėšytą, pripaišytą) knygą ir, pritaikydami įgytas žinias, nustato diagnozę, pateikia rekomendacijas, kaip toliau rūpintis knyga.

Slaptas pinigų gyvenimas – viskas, ką apie finansus reikia sužinoti kuo anksčiau

Tai kūrybiška finansinio raštingumo pamoka, kurios metu vaikai yra mokomi suprasti pinigų judėjimą ir juos sąmoningai taupyti. Edukacinės pamokos metu moksleiviams pasakojama apie senuosius pinigus, monetas, popierinius pinigus, elektronines banko korteles. Jie sužino, kas yra balansas, kaip lengviau taupyti ir kodėl reikia turėti santaupų.

Edukacinė pamoka rekomenduojama 2–6 klasių moksleiviams. Vaikams ji suteikia pamatinių finansinio raštingumo žinių, padėsiančių suvokti pinigų vertę ir jų racionalaus panaudojimo svarbą. Edukacinės pamokos metu vaikai ne tik įgyja pagrindinių teorinių žinių apie pinigus, bet ir leidžiasi į kelionę po finansų pasaulį.

Kvapų vaistinė išlaisvins vaikų kūrybiškumą ir vaizduotę

Skaitydami knygas mes dažniausiai naudojamės rega, klausydami skaitančiojo – klausa, o šį kartą skaitymą susiesime su uosle. Uoslė – vienas iš penkių žmogaus pojūčių, leidusių jam išlikti žemėje. Ji – labai svarbi, nes be uoslės negalėtume pajusti ir skonio, rizikuotume apsinuodyti maistu.

Literatūrinė edukacinė pamoka „Kvapų vaistinė“ skirta moksleivių vaizduotei ir kūrybiškumui, skaitymo įgūdžiams lavinti. Per pamoką, rekomenduojamą 2–6 klasių mokiniams, vaikai klausosi knygos ištraukos, susipažįsta su vaistinių augalų kvapais, sužino apie žmogaus uoslės galimybes ir svarbą, varžosi grupėse bandydami atspėti kvapus, patys juos kuria. Kultūrinės edukacijos metu mokiniai atranda skaitymo malonumą, yra skatinami geriau pažinti ir vertinti (pajusti) kultūros objektus (knygą) naudodamiesi ne tik regėjimu, bet ir kitais pojūčiais, o būtent uosle. Tai ypač gali būti naudinga mokiniams, ne itin mėgstantiems skaityti.

Tai sužinojus netapti EKOkariu – neįmanoma

Ar žinote, kas yra EKOkariai? Jie kovoja už gražesnę, sveikesnę aplinką ir švaresnę Žemę. Už geresnį kiekvieno iš mūsų gyvenimą – šiandien, rytoj ir net po kelių dešimtmečių. Ši kova būtina, nes veiksmai, kuriuos atliekame šiandien, turės įtakos tam, kokioje aplinkoje gyvensime ateityje.

Edukacinė pamoka „Aš – EKOkarys“ skirta moksleivių žinioms apie klimato kaitą pagilinti ir jų vartojimo įpročiams keisti. 2–6 klasių moksleiviams rekomenduojamos edukacijos metu vaikai sužino, kas atsitinka atliekoms, kurios nėra rūšiuojamos, kaip jos gali patekti į mūsų organizmą; kaip reikia tinkamai rūšiuoti atliekas, kas yra saikingas vartojimas, kaip gyvena žmonės, kurie beveik nieko neišmeta; kaip panaudotus daiktus prikelti antram gyvenimui. Mokiniai žinių įgauna žaisdami komandomis.

Rimtas pilietinio ugdymo spragas naikiname... žaisdami!

2016 m. Didžiosios Britanijos referendumas (dėl Brexit) parodė, kad vaikų ir jaunimo pilietinio ugdymo spragos gali tapti rimtu išbandymu visuomenei. Lietuva – maža šalis greta didelių kaimynių, todėl kiekvieno sąmoningo ir aktyvaus piliečio balsas mums gali būti lemtingas.

Edukacinė pamoka „Žaidžiame valstybę“ yra parengta pagal pilietiškumo ugdymo programą, remiantis Kanados, JAV ir Suomijos vaikų ir jaunimo pilietiškumo ugdymo gerąja patirtimi ir pritaikant ją 2–6  klasių Lietuvos vaikams. Pamokos metu vaikai susipažįsta su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis – Seimu, Vyriausybe ir Prezidentu, jų veiklos sritimis, sužino, kas yra partijos, kaip vyksta rinkimai. Klasėje jie patys imituoja rinkimus: balsuoja, renka prezidentą, teikia svarstymui ir priima įstatymus.

 

Kaip veikia reklama ir ką daryti, jei tu (ne)nori būti paveiktas?

Nors reklama veikia visų amžiaus grupių žmones, jautriausia tikslinė vartotojų grupė yra paaugliai ir vaikai. O juos rinkodara pasiekia labai lengvai – visi kišenėje nešiojasi po elektroninę parduotuvę mobiliojo telefono pavidalu. Todėl svarbu, kad kiekvienas vaikas ir paauglys kuo anksčiau suprastų reklamos veikimo principus.

Edukacija „Kaip veikia reklama“ yra paruošta 5–12 klasių mokiniams pasitelkiant mokinių mėgstamų produktų reklamas. Jaunimas susipažins su reklamos poveikio priemonėmis, reklamos istorija, socialine reklama tam, kad paskatintume atsakingą vartojimą, pagerintume mokinių sprendimų priėmimo įgūdžius. Žinioms įtvirtinti parengtos net dvi praktinės užduotys: socialinės reklamos plakato maketavimas ir viktorina.

 

Pirk dramblį! arba kaip išvengti rimtų finansinių problemų dabar ir ateityje

Daugelis yra girdėję smagų vaikišką juokelį, kuriuo siūloma pirkti dramblį. Bet ar žinome, kiek iš tiesų kainuoja dramblys? Ir ar kiekvienas panorėjęs galėtų jį nusipirkti?

Finansinio raštingumo pamoka „Pirk dramblį!“ – puiki proga įgyti naujų žinių apie taupymą, skolas, protingo pirkėjo įpročius. Nors viskas skamba labai linksmai ir yra pateikiama žaisminga forma, iš tikrųjų edukacijos, kuri rekomenduojama 7–12 klasių moksleiviams, metu kalbama apie labai svarbius dalykus. 2015 metais pirmą kartą Lietuvoje tarp kitų raštingumo dalykų (skaitymo, matematikos, gamtos mokslų ir problemų sprendimo) buvo vertinamas moksleivių finansinis raštingumas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos moksleivių finansinės žinios yra nepakankamos – jų gerokai mažiau už pasaulio šalių vidurkį. Tarp europiečių lietuviai atsidūrė priešpaskutinėje vietoje.

Šaukšto Šmaukšto stalo akademija DIDELIEMS – kaip valgyti, kad nei jums, nei aplinkiniams nebūtų gėda

Kaip gražiai padengti stalą namuose ir kaip elgtis restorane? O kaip elgtis kavinėje ar užkandinėje, jeigu jūsų lėkštėje – mėsainiai, sušiai, spagečiai ar pica?

„Šaukšto Šmaukšto stalo akademijos DIDELIEMS“ edukacijoje 5–12 klasių mokiniai supažindinami su stalo etiketu: stalo įrankių naudojimu, tinkamu elgesiu prie stalo. Pamokos metu mokoma taisyklingai valgyti jaunimo mėgstamus patiekalus pagal virtuvės šefo Pauliaus Strasevičiaus rekomendacijas, mokiniams demonstruojami specialūs, Lietuvoje retai naudojami stalo įrankiai.

Pagal drabužį sutinka, pagal protą išlydi: kaip nesuklysti?

„Spintos istorijos“ – edukacija apie madą, kostiumo istoriją ir sėkmingą jauno žmogaus įvaizdį. Edukacijos metu mokiniai susipažįsta su dalykine apranga, kostiumo detalėmis ir priežastimis, dėl kurių jos atsirado. Jei mokiniai dėvi dalykinio stiliaus mokyklines uniformas, ši edukacija – puiki proga susipažinti su uniforma detaliau. Galbūt žinant aprangos subtilybes kasdienį privalomą rūbą dėvėti bus lengviau, nes ir kitų šalių mokiniai privalo paisyti aprangos taisyklių?

Edukacijos medžiaga pritaikyta 2 amžiaus grupėms: 6–8 ir 9–12 klasių mokiniams. Nors iš pirmo žvilgsnio edukacija atrodo patrauklesnė mergaitėms, bet tai tik stereotipas – dalykinė mada paremta vyriško kostiumo mada ir struktūra. O štai sėkmingą įvaizdį susikurti ir gerai išlaikyti egzaminą reikia visiems. Kad įvaizdis gali daug, įrodo edukacijos metu užmenama detektyvinė mįslė.

Žinojimas keičia įpročius: nuo neatsakingo vartojimo iki reikšmingų pokyčių inicijavimo

Klimato kaita – kaip niekada aktuali problema. Mokslininkų teigimu, turime vienuolika metų šiai ekologinei krizei išspręsti, o tada kelio atgal jau nebebus – plano B tiesiog nėra. Dėl to labai svarbu keisti jaunosios kartos požiūrį į besaikį vartojimą, skatinti mokytis naujų, gamtai palankių įpročių – kad viso pasaulio neištiktų tokia katastrofa, kokia ištiko vietos gyventojus sprogus Černobylio elektrinei.

„Planas B“ – edukacija ekologijos tema vyresniųjų, 7–12 klasių mokiniams. Jos metu mokiniai ne tik susipažįsta su žmogaus daroma žala (stebi vandenynų užterštumo pasekmes), bet ir susipažįsta su jaunimo iniciatyvomis, naujais ekologijos šalininkų judėjimais, gyvenimo be atliekų filosofija.

Kvapų akademija – kūrybiškų ir laisvų jaunuolių kalvė

Kvapų akademija skirta vyresniojo amžiaus vaikams (7–12 klasės) ir skiriasi nuo edukacijos „Kvapų vaistinė“ skaitoma kūrinio ištrauka, pažintinės informacijos kiekiu ir pateikimo metodais.

Kultūrinė edukacija „Kvapų akademija“ susieta su literatūra. Ji lavina mokinių literatūros pažinimą ir su tuo susijusius įgūdžius: gerina teksto suvokimo, interpretacijos gebėjimus, skatina įdomesnę teksto analizę ir pan. Tikimės, kad šiuolaikiškas tarpdisciplininis edukacijos formatas pačius mokinius skatina ieškoti naujų ir netikėtų informacijos pristatymų būdų, padeda jiems rengiant teminius pranešimus, veiklų pristatymus. Edukacija turi ir pažintinį turinį: mokinius supažindina su kvapais, moko etiketo bei kvepinimosi protokolo.

„Debesų ganyklos“ inf.