Tinklalapio logotipas
Grįžti

Europos kalbų diena: kodėl neužtenka mokėti tik anglų kalbą?
event 2018-09-26 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Europos kalbų diena: kodėl neužtenka mokėti tik anglų kalbą?

Jau 18-tą kartą rugsėjo 26 d. visoje Europos Sąjungoje minima Europos kalbų diena. Šios dienos misija – pabrėžti daugiakalbystės svarbą, paskatinti žmones mokytis užsienio kalbų ir parodyti, kaip tai padaryti įdomiau. Lietuvoje Europos kalbų dienos proga vyksta įvairūs renginiai, skatinantys kalbų mokymąsi, ir kitos veiklos, priversiančios susimąstyti, kodėl reikia mokėti daugiau nei vieną užsienio kalbą.

Mokytis kalbų nėra taip sudėtinga, arba kaip išeiti iš „vienos kalbos kalėjimo“

Jau 12 metų Lietuvoje gyvenantis italų kalbos dėstytojas dr. Moreno Bonda teigia, kad naujų kalbų mokymasis yra nuolatinis procesas, kuris niekada nesibaigia. Jis mano, kad kiekviena kalba yra naudinga nepriklausomai nuo to, kur gyveni, kitaip tariant – kalbos padeda išeiti iš „vienos kalbos kalėjimo“.

„Kuo daugiau kalbų moki, tuo daugiau skirtingų šalių laikraščių gali skaityti ir nebūti priverstas „tikėti“, kas parašyta tik viena kalba. Kitų kalbų mokėjimas padeda į įvykius pažvelgti iš skirtingų pusių, todėl kalba, pirmiausia, yra nuostabi pažinimo priemonė, bet kartu ir mūsų kalėjimas: jei pažįstame pasaulį tik per vieną kalbą, ji mus privers viską matyti tik iš vienos, mūsų atveju, europocentriškos, perspektyvos“, – sako dr. Moreno Bonda

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vertimo ir kalbos reikalų koordinatorius bei Europos kalbų dienos renginių organizatorius dr. Egidijus Zaikauskas priduria, kad mokytis kalbų nėra taip sudėtinga, kaip dažniausiai gali atrodyti. Pasak jo, mokytis kalbų galima ir per smagius užsiėmimus, tokius kaip stalo žaidimas „Scrabble“.

„Nors  pasaulyje „Scrabble“ yra vienas populiariausių kalbos stalo žaidimų, Lietuvoje jis žaidžiamas retokai. O juk šis žaidimas – puiki priemonė tiek mokantis naujų kalbų, tiek lavinant savo gimtąją kalbą – prisimenant senus, retai naudojamus žodžius. Taip pat „Scrabble“ ugdo skaičiavimo, komunikacijos ir komandinio darbo gebėjimus“, – pasakoja pašnekovas.

E. Zaikausko teigimu, kalbų mokytis galima šimtais būdų: „Nuo paprasto gramatikos ir žodyno mokymosi atmintinai iki smagių grupinių pratybų ar kelionės į šalį, kurios kalbos mokomasi. Buvimas tos kalbos aplinkoje – turbūt vienas efektyviausių būdų. Tiems, kas į kitą šalį mokytis kalbos keliauti neturi galimybės, galima būtų pamėginti reikiamą kalbinę aplinką susikurti patiems: žiūrėti televizijos laidas ta kalba, klausyti radijo, skaityti knygas. Štai mokantis anglų kalbos praktiškai nė nereikia didelių pastangų susikurti anglakalbei aplinkai. Anglų kalbos pilna visur – televizijoje, internete, kompiuteriniuose žaidimuose, popkultūroje. Ji mus pasiekia tarsi savaime. Daugybė jaunuolių per tai anglų kalbos ir pramoksta – tarsi be jokių pastangų. Daugeliui kitų kalbų išmokti pastangų reikia kur kas daugiau. Svarbiausia sąlyga mokantis užsienio kalbų kaip tik ir yra noras ir ryžtas mokytis.“

Kalbų nauda – nuo pasaulio pažinimo iki sveikatos palaikymo

E. Zaikauskas, kalbėdamas apie kalbų naudą, pabrėžia, kad kalbos mūsų gyvenime užima labai svarbią vietą, nes jomis komunikuojame ir per jas suvokiame pasaulį.

Dėstytojas dr. Moreno Bonda priduria, kad yra ir pragmatiškesnių privalumų – kalbų mokymasis padeda išlaikyti smegenis jaunas ir sveikas: „Ypač vyresnio amžiaus žmonėms kalbos mokymasis gali būti net gydymosi arba sveikatos palaikymo priemonė“.

Anglų kalba – pasaulinė kalba, bet pasauliui pažinti ir jos negana

Jungtinės Karalystės ambasadorė Lietuvoje Claire Lawrence įvardija ir dar vieną kalbų mokymosi naudą. Tai svetimos šalies gilesnio pažinimo galimybė: kokia ji yra, kiek turi panašumų ar skirtumų su kitomis šalimis ir kokia jos istorija.

Ambasadorės teigimu, kalba yra įdomi pačios kultūros viduje: „Įdomu suprasti, kuriuos žodžius kalba turi, o kurių ne. Pavyzdžiui, mandarinų kalba neturi žodžio „išgydyti“. Jie paprasčiausiai neturi tokio koncepto. Tokie pavyzdžiai padeda suprasti pačią kultūrą ir kas jai svarbu. Svetimų kalbų mokėjimas išplečia asmens suvokimo ribas, leidžia geriau suprasti pašnekovus ir giliau patirti svečias kultūras“.

Ambasadorė priduria, kad nors šiuo metu pasaulyje anglų kalba yra tapusi globalia bendravimo kalba, kitas kalbas mokėti privaloma, ne tik dėl saviugdos, bet ir tam, kad geriau pažintume kitų tautų kultūrą bei jų ypatumus.