Tinklalapio logotipas
Grįžti

Europos Komisijos komunikatas „Europos tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“
event 2017-11-20 domain Lyderių laikas

Europos Komisijos komunikatas „Europos tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“

Europos Komisija 2017 m. lapkričio 14 d. priėmė komunikatą „Europos tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ (angl. Strengthening European Identity through Education and Culture), kuriame pateiktos idėjos, skirtos 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge (Švedija) vykusiam socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimui. Jame ES vadovai aptarė švietimo ir kultūros ateitį.

Europos Komisija mano, kad visos valstybės narės suinteresuotos visapusiškai išnaudoti švietimo ir kultūros potencialą skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir socialinį teisingumą bei jų užtikrinamą galimybę išgyventi įvairius Europos tapatybės aspektus.

Europos švietimo erdvė turėtų aprėpti šiuos dalykus:

• Judumas paverčiamas visiems pasiekiama tikrove: toliau plėtojant teigiamą programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso patirtį, plečiant jų dalyvių gretas ir įsteigiant ES studento kortelę, kad būtų patogiau saugoti informaciją apie asmens akademinius pasiekimus.

• Abipusis diplomų pripažinimas: pradedant naują „Sorbonos procesą“, remiantis „Bolonijos proceso“ rezultatais, padedant abipusio aukštojo mokslo ir vidurinio ugdymo diplomų pripažinimo pagrindą.

• Glaudesnis bendradarbiavimas rengiant mokymo programas: kuriant rekomendacijas užtikrinti, kad švietimo sistemos suteiktų visas šiuolaikiniame pasaulyje laikomas būtinomis žinias, įgūdžius ir kompetenciją.

• Geresnis kalbų mokymas: nustatant naują standartą - kad visi aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą turintys jauni europiečiai iki 2025 m. be savo gimtosios kalbos gerai mokėtų dvi užsienio kalbas.

• Mokymosi visą gyvenimą skatinimas: siekiant onvergencijos ir didinant skaičių asmenų, kurie mokosi visą gyvenimą, siekiant jų skaičių padidinti iki 25 proc. 2025 m.

• Pirmenybė inovacijoms ir skaitmeniniams įgūdžiame švietime: skatinant naujovišką ir skaitmeninį mokymą ir parengiant naują veiksmų skaitmeninio švietimo srityje planą.

• Parama mokytojams: gausinant mokytojų, dalyvaujančių programoje „Erasmus“, naudojančių iniciatyvos „eTwinning“ tinklą ir teikiant mokytojų ir mokyklos vadovų profesinio tobulėjimo strategines konsultacijas.

• Europos universitetų tinklo sukūrimas, kad pasaulinio lygio Europos universitetai galėtų sklandžiai bendradarbiauti tarptautiniu mastu, taip pat teikti paramą Europos ir tarptautinio valdymo mokyklosįkūrimui.

• Investicijos į švietimą: Naudojantis Europos semestru teikti paramą struktūrinėms reformoms švietimo politikai gerinti, naudoti ES finansavimą ir ES investicijų priemones švietimui finansuoti, nustatant valstybėms narėms lyginamąjį standartą: investuoti 5 proc. BVP į švietimą.

• Kultūros paveldo išsaugojimas ir Europos tapatybės bei kultūros suvokimo skatinimas: Pasinaudojant 2018 m. kaip Europos kultūros paveldo metų įdirbiu išplėtoti veiksmingą Europos kultūros darbotvarkę ir parengti Tarybos rekomendacijas dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir mokymo europietiškojo aspekto.

• Stiprinti žinių kanalo „Euronews“, kurį 1993 m. įkūrė Europos visuomeniniai transliuotojai, siekdami sukurti europietišką žiniasklaidos kanalą, kuriame būtų galima gauti visos Europos požiūriu pateikiamos nepriklausomos, kokybiškos informacijos, europinę dimensiją.

Pagrindiniai faktai

2017 m. kovo mėn. Romoje susitikę Europos vadovai įsipareigojo sukurti „Sąjungą, kurioje jauni žmonės įgyja geriausią išsilavinimą bei gauna geriausią mokymą ir gali studijuoti bei rasti darbą visame žemyne“. Komisija mano, kad švietimas ir kultūra gali reikšmingai prisidėti sprendžiant tokias problemas, kaip darbo jėgos senėjimas, tolesnis skaitmeninimas, ateities įgūdžių poreikiai, būtinumas skatinti kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis tokiais laikais, kai internete gausu „alternatyvių faktų“ ir dezinformacijos, taip pat poreikį skatinti stipresnį priklausymo bendruomenei jausmą ir priešintis populizmui ir ksenofobijai.

Nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis pagrindinė atsakomybė už švietimo ir kultūros politiką tenka valstybėms narėms. Tačiau Europos Sąjunga jau seniai atlieka svarbų papildomą vaidmenį. Ypač tai akivaizdu tarptautinės veiklos srityse. Pavyzdžiui, 30 metų vykdant programą „Erasmus“ (nuo 2014 m. programą „Erasmus+“) 9 milijonai žmonių studijavo, mokėsi, mokėsi ar vykdė savanorišką veiklą kitoje šalyje.

Pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjunga taip pat sukūrė įvairių „švelniosios politikos“ priemonių, kuriomis padeda valstybėms narėms kurti nacionalinę švietimo politiką. Nuo 2000 m. valstybės narės bendradarbiauja pagal Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programą, kurioje nustatyti bendri tikslai ir lyginamieji standartai.

2010 m. ES nustatė sau du švietimo tikslus pagal strategiją „Europa 2020“, ir šioje srityje jau pasiekta realios pažangos. Mokyklos nebaigusių asmenų skaičius sumažėjo nuo 13,9 proc. 2010 m. iki 10,7 proc. 2016 m., siekiant 2020 m. jį sumažinti iki 10 proc. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius padidėjo iki 39,1 proc. 2016 m. nuo 34 proc. 2010 m.; 2020 m. jų turėtų būti 40 proc.

Komisija mano, kad dabar pats laikas suaktyvinti siekius, pasinaudojant šiais pagrindais.

Europos Komisijos komunikatas „Strengthening European Identity through Education and Culture“ 
Europos Komisijos komunikatas „Europos tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“

Taip pat šį Komunikatą galite rasti anglų ir lietuvių kalbomis „Lyderių laiko 3“ tinklalapyje.

EKEK atstovybės Lietuvoje inf.