Tinklalapio logotipas
Grįžti

Europos Komisijos tyrimas dėl inovatyvių mokymo metodų ir mokyklų organizavimo praktikų sklaidos
event 2018-05-10 domain Lyderių laikas

Europos Komisijos tyrimas dėl inovatyvių mokymo metodų ir mokyklų organizavimo praktikų sklaidos

Europos Komisija ką tik paskelbė „School Education Gateway“ platformoje Viešosios politikos ir vadybos instituto (Public Policy and Management Institute) atlikto Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato (DG EAC) užsakymu tyrimo ataskaitą „Study on supporting school innovation across Europe“ apie inovatyvių mokymo metodų ir mokyklų organizavimo praktikų sklaidą 39 pasaulio šalyse.

Projekto, kurio trukmė – nuo 2015 m. iki 2017 m. gruodžio mėn., apimtis – 39 pasaulio šalys: 28 ES narės ir Australija, Brazilija, Indija, JAV, Japonija, Kanada, Kinija, Pietų Afrika, Rusija, Singapūras ir Šveicarija.

Pagrindinis tikslas – geriau suprasti, kaip politikos formuotojai gali prisidėti prie bendrojo ugdymo tobulinimo, skatinti tvarias inovacijas ir jų sklaidą mokyklose. Kaip institucionalizuoti inovacijas? Kaip sukurti aplinką, kuri būtų atvira ir palanki inovacijoms? Kaip ugdyti inovacijas skatinančią kultūrą sisteminiu ir mokyklų lygmeniu?

Europos švietimo politikų pagrindinis uždavinys – pasirūpinti, kad kiekvienas vaikas atskleistų visas turimas galimybes. Kad šį tikslą pasiektų, švietimo sistemos turėtų tapti lankstesnės, dinamiškesnės, gebančios skatinti ir remti naujoviškus mokymo ir mokymosi metodus, kurie, taikomi šiose švietimo sistemose, suteiktų galimybių mokykloms žengti koja kojon su sparčiais socialiniais ir ekonominiais pokyčiais gyvenime, taip pat užtikrintų visiems prieinamą kokybišką švietimą.

Daugelyje Europos šalių mokyklų išsivaduojama nuo tradicinio požiūrio į mokymą(si), išdrįstama peržengti įsišaknijusias mokymo(si) laiko ir erdvių, taip pat įprastines mokymo ir mokymosi procesų ribas. Naujoviškų metodų įvairovė atsiskleidžia įvairiomis formomis ir būdais, kuriuos įdiegus kinta ne tik ugdymo turinys, bet ir tai, kaip vaikai mokosi.

Tyrime inovacija yra laikoma tokia veikla, kurios naujumas pirmiausia matomas tame kontekste, kur tuo metu yra kuriamos inovacijos. Inovacijos apima įvairias sritis, pavyzdžiui: ugdymo turinį, mokinių mokymosi pažangos vertinimo būdus, mokymo ir mokymosi praktikas, ugdymo proceso organizavimo būdus, veiklos įsivertinimo priemones, bendruomenės kūrimą, įsitraukimą ir sampratos plėtimą ir t.t.

Nacionaliniai ekspertai parengė atvejo analizes (angl. case studies) dvylikos ES šalių socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamuose regionuose (NUTS-2 lygmeniu).

Viena iš tyrime taikytų metodologinių inovacijų – surengti seminarai, kuriuose dalyvavo 12 regionų suinteresuotieji švietimo praktikai ir švietimo politikos formuotojai, patvirtinę atvejų analizės rezultatus ir skatinę burtis į partnerystės tinklus bei palaikyti dialogą siekiant pokyčių.

Juose detaliai analizei buvo pasirinktos 24 mokyklos, turinčios tvarių inovacijų diegimo bei jų sklaidos patirties. Tarp jų – dvi Lietuvos mokyklos: Panevėžio Vyturio progimnazija ir Šiaulių Salduvės progimnazija.

Tyrimo ataskaitą jau teigiamai įvertino visos ES švietimo ekspertai ir švietimo politikos formuotojai. Jos duomenimis ir išvadomis remtasi Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato Mokyklų politikos darbo grupės diskusijoje „Švietimo valdymo tobulinimas“ (angl. Improving education governance).

Tyrimo ataskaita „Study on supporting school innovation across Europe“ prisegta apačioje.

Kviečiame domėtis!

„Studijos apie inovacijų diegimą ir sklaidą mokyklose: pagrindinės kliūtys ir sprendimai (Europos Komisija, 2015–2017)“ pristatymo medžiaga

 

Atsisiųsti dokumentą:
Parsisiųsti šį dokumentą (Innovation Study.pdf)Innovation Study.pdf [ ] 1955 Kb