Tinklalapio logotipas
Grįžti

Europos Komisijos tyrimas dėl valdymo ir vadybos politikos mokyklinio ugdymo sistemose
event 2017-12-19 domain Lyderių laikas

Europos Komisijos tyrimas dėl valdymo ir vadybos politikos mokyklinio ugdymo sistemose

Europos Komisijos naujai parengtame tyrime „Study on governance and management policies in school education systems“ nagrinėjami kokybės užtikrinimo, vadybos mokykloje, įtraukimo ir kitų švietimo vadybos sričių politikos ir praktikos, darančių įtaką mokyklinio ugdymo kokybei, įtraukčiai ir efektyvumui, klausimai.

Tyrimas pradėtas rengti esant jau silpnesnei centrinės valdžios institucijų kontrolei ir didesniam mokyklų savarankiškumui priimant sprendimus.

Tyrimas buvo atliktas remiantis turimais faktais apie skirtingą Europos valstybių ir Europos Sąjungai nepriklausančių šalių švietimo sistemose vykdomą valdymo ir vadybos politiką ir vykstančią praktiką, taip pat naujai surinktais šios srities duomenimis.

Study ongovernance2017

 

1 pav. Valdymo ir vadybos politika ir praktika mokyklinio ugdymo sistemose

Atlikus tyrimą, daroma išvada, kad, keisdami švietimo valdymo ir vadybos politiką ir praktiką, politikai privalo atsižvelgti į esamus valdymo ir vadybos politikos ir praktikos efektyvumo įrodymus, visų pirma:

• ar veikia įvairūs kokybę užtikrinantys veiksniai ir ar didesnė atskaitomybė švietimo sistemose turi teigiamo poveikio ugdymo kokybei;

• ar didesnis mokyklų savarankiškumas personalo valdymo, mokymo programų rengimo ir įgyvendinimo srityse yra susijęs su geresne kokybe, ypač jei jis derinamas su taikomomis atskaitomybės priemonėmis ir stipresne švietimo lyderyste;

• ar efektyvus papildomo finansavimo, skiriamo mokykloms, kuriose mokosi daugiau socialiai pažeidžiamoms grupėms priskiriamų mokinių, panaudojimo efektyvumas priklauso nuo to, kaip paskirtos lėšos yra naudojamos (atitinkamai tai priklauso nuo mokyklų savarankiškumo laipsnio ir mokyklose įgyvendinamos kokybės užtikrinimo politikos);

• ar tęstinis profesinis mokyklų vadovų, mokytojų ir kitų mokyklų bendruomenės narių tobulinimas turi teigiamo poveikio kokybei, jeigu jis yra 1) grindžiamas poreikiais, 2) vyksta bendradarbiaujant, 3) jame siejama teorija ir praktika, 4) įgyvendinamas pasinaudojant išorės ekspertų patirtimi ir 5) yra nuolatos nuosekliai vykstantis procesas?

Politikos formuotojai taip pat turėtų atsižvelgti į pagrindinius veiksnius, lemiančius veiksmingus valdymo ir vadybos politikos ir praktikos pokyčius, visų pirma užtikrindami, kad:

• susitarimai valdymo klausimais nebūtų dviprasmiški, kad būtų aiškiai nubrėžtos įgaliojimų ir atskaitomybės ribos;

• valdymo ir vadybos politikos ir praktikos reformos būtų įgyvendinamos drauge vykstant mokyklų darbuotojų ir vadovybės profesiniam tobulinimui; • reformų poveikį patiriantys suinteresuotieji dalyviai būtų kuo anksčiau įtraukti į pertvarkų kūrimo ir įgyvendinimo procesus;

• būtų galima pakankamai lanksčiai įgyvendinti reformas pritaikant jas prie vietos sąlygų ir poreikių.

Be to, švietimo politikos formuotojai turėtų investuoti į sistemingą inicijuotų reformų efektyvumo ir veiksmingumo, įskaitant ir jų konkretų poveikį įvairioms socialiai remtinoms mokinių grupėms, kontrolę ir vertinimą.

Europos Komisijos parengtos ataskaitos išvados padės švietimo politikos formuotojams spręsti bendras su mokyklinio ugdymo kokybe susijusias problemas, visų pirma susijusias su socialiai pažeidžiamų grupių ir joms nepriskiriamų mokinių mokymosi pasiekimų skirtumų mažinimu.

„Study on governance and management policies in school education systems“ galite skaityti čia.

EKSchoolEducationGateway inf.