Tinklalapio logotipas
Grįžti

Giedrius Viliūnas. Kaip turėtų būti finansuojamas aukštasis išsilavinimas. Atsakymas prof. Šarūnui Liekiui
event 2018-09-21 domain Delfi.lt

Giedrius Viliūnas. Kaip turėtų būti finansuojamas aukštasis išsilavinimas. Atsakymas prof. Šarūnui Liekiui
Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad valstybės finansuojamų studentų skaičius ir jų pasiskirstymas šiais metais labai žymiai nepasikeitė. Pernai į valstybės finansuojamas studijų vietas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas su studijų stipendija buvo priimta 13 886 studentai, o 2018 m. – 12 112 studentų.

Profesorių Liekį gąsdinantis kontrastas tarp likusių neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų ir padidėjusio valstybės nefinansuojamų studentų skaičiaus atsirado dėl dviejų priežasčių. Viena, priėmimo į studijas minimalių reikalavimų netenkino apie 8 tūkst. į aukštąsias mokyklas stojusių asmenų. Dalis jų buvo priimta į valstybės nefinansuojamas studijų vietas keliose aukštosiose mokyklose, kurios nesilaikė susitarimo taikyti vienodus priėmimo reikalavimus tiek valstybės finansuojamiems, tiek nefinansuojamiems studentams, todėl valstybės nefinansuojamų studentų skaičius išaugo.

Antroji priežastis – Vyriausybė 2018 m. padidino valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių 2490 vietų (2017 m. valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų studijų su studijų stipendija buvo skirta 14 476, o 2018 m. – 16 966), siekdama pagerinti aukštojo mokslo prieinamumą valstybei svarbiose studijų kryptyse.
 
Ši politika iš dalies pasiteisino – valstybės finansuojamų studentų skaičius išaugo matematikos, informatikos, fizinių, gyvybės, veterinarijos, inžinerijos, technologijos, ugdymo, humanitarinių, socialinių mokslų krypčių grupėse, slaugos ir akušerijos studijų kryptyje. Kitose kryptyse, kuriose ypač trūksta aukštojo išsilavinimo absolventų, dalis šių papildomų vietų liko neužpildytos. Tai visų pirma informatikos, fizinių, inžinerijos, technologijos mokslų krypčių grupės koleginėse studijose.
 
Daugiau skaitykite čia.