Tinklalapio logotipas
Grįžti

Gyvename visuomenėje, kurioje sunku veikti vienam – reikalinga komanda
event 2018-07-02 domain Lyderių laikas

Gyvename visuomenėje, kurioje sunku veikti vienam – reikalinga komanda

Mūsų pašnekovė – projekto „Lyderių laikas 2“ Formaliųjų švietimo lyderystės studijų programos magistrė, Vilniaus „Žiburio“ pradinės mokyklos direktorė, Vilniaus kolegijos lektorė Lina Venskutė. Lina dėsto būsimiems pradinių klasių mokytojams matematikos didaktiką, veda seminarus apie organizacijų pokyčius, kuria skaitmenines matematikos mokymosi priemones 1–3 klasėms. Ji mano, kad lyderystėje svarbiausia visiškos atsakomybės prisiėmimas, pagarba sau ir kitų toleravimas. Apie tai ir kalbamės šiame interviu.

Prašytume trumpai papasakoti apie savo veiklą ir profesinę karjerą.

Dirbu mokykloje, galima sakyti, visą gyvenimą, nes esu iš pedagogų šeimos. Net ir nepradėjusi savo profesinio kelio jau įsivaizdavau, kas yra mokykla, ir visada ji buvo man miela. Turiu 18 metų pradinių klasių mokytojos patirtį. Didieji pokyčiai prasidėjo nuo projekto „Lyderių laikas 2“ Formaliųjų švietimo lyderystės magistrantūros studijų – tapau Vilniaus kolegijos lektore, o baigusi studijas ryžausi kandidatuoti į Vilniaus „Žiburio“ pradinės mokyklos direktorės pareigas ir laimėjau konkursą. Galbūt netradicinis dalykas yra tai, kad iki tol nebuvau dirbusi vadovaujamojo darbo – iš mokytojos tapau direktore.

Kokios įtakos projektas „Lyderių laikas 2“ turėjo Jūsų pasiektiems rezultatams profesinėje srityje?

Manau, kad įgytas švietimo lyderystės magistro laipsnis ir lėmė tai, kad gavau gerą kompetencijų vertinimą ir galėjau dalyvauti konkurse. Kitas aspektas, kad studijų metu į švietimo organizaciją pradėjau žiūrėti plačiau, sužinojau, kas yra svarbu ir švietimui, ir įvairioms įmonėms, įstaigoms apskritai, ir tai man leido veikti įvairiau.

Gal turite žinių, kaip sekasi Jūsų bendrakursiams?

Studijuojant buvo smagu tai, kad mūsų buvo daug – daugiau nei 60 žmonių, bet savaime suprantama, kad studijų metu ir jas baigus su visais negali bendrauti. Tačiau bendraujame viešuose švietimo forumuose, seminaruose ar konferencijose. Būna, kad susitikę fotografuojamės, prisimename studijų laikus, o maždaug su dešimčia žmonių vienaip ar kitaip ir toliau bendradarbiaujame. Pavyzdžiui, su viena mokytoja susipažinau per magistrantūros studijas ir dabar mes kartu mokykloje. Manau, kad savo pavyzdžiu ir pavaduotoją paskatinau rinktis projekto „Lyderių laikas 3“ magistrantūros studijas. Mano manymu, studijuoti buvo susirinkę tie, kuriems rūpi švietimas. Jautėsi, kad žmonės turi švietimo patirties, todėl studijų metu vykusios diskusijos buvo įdomios ir prasmingos. Keletas bendrakursių po studijų laimėjo konkursus ir tapo mokyklų vadovais ar pavaduotojais. Tikrai ne vienas gavo siūlymų eiti tam tikras pareigas – aš taip pat bestudijuodama gavau pasiūlymą dėstyti Vilniaus kolegijoje.

Kaip vertintumėte lyderystės idėjų sklaidą mokykloje?

Labai sudėtinga būti vadovu ir lyderiu, nes pozicinė jėga kai kuriems neimponuoja, o horizontaliojo lygmens lyderystė yra itin svarbi. Mokyklos strategijoje kaip vieną iš tikslų esame užsibrėžę stiprinti mokytojų lyderystę. Aš lyderystę suvokiu kaip visiškos atsakomybės prisiėmimą, pagarbą sau ir kitų toleravimą. Man buvo įdomiau, kai dar nebuvau direktorė – buvau mokytoja ir galėjau bendradarbiaudama su kolegomis įgyvendinti idėjas. Man patiko, kai reikėdavo kolegas įkvėpti, įtikinti nebijoti išbandymų. Dabar viskas kitaip, žmonės daro ir tai, ką nurodau, nes esu direktorė, bet vis tiek stengiuosi su darbuotojais kalbėtis, diskutuoti ir, manau, judame bendradarbiavimo link, ir tai yra smagu.

Su kokiais išbandymais susiduria lyderystės idėjos mokykloje?

Pagrindine vertybe mokykloje tampa atsakingumas. Aš manau, kad pirmiausia kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo darbą, o antras dalykas – šiais laikais nebegalima likti vienam, reikalinga komanda, kad padėtų siekti išsikeltų tikslų. Svarbu yra suvokti, kad turi bendradarbiauti, bendrauti su kolegomis, nes tik taip turėsi maksimalią naudą. Galiu pasidžiaugti, nes mano vadovaujamoje mokykloje mokytojai tikrai dalinasi savo žiniomis, mintimis, idėjomis, todėl manau, kad lyderystė įmanoma tik pasitelkus komandą. Džiugu, kad yra nemažai žmonių, kurie nori eiti tobulėjimo keliu, tačiau yra sunku tiems darbuotojams, kurie nenori keistis, kurie mano, kad patogiau, kai kitas atsakingas, nes tada nebūsi kaltas, jei kas nors nepasiseks. Taigi, pasitikėjimas, pagarba, dalinimasis darbais, atsakomybės prisiėmimas už tai, ką darai, man yra svarbiausios darbuotojų savybės.

Kaip pritaikote lyderystės mokymų metu įgytas žinias dirbdama su mokiniais, bendradarbiaudama su kolegomis?

Pakeisti kitą žmogų yra labai sunku – tik pats žmogus, jei nori, gali keistis. Lyderystės esmė yra ta, kad lyderis gali formuoti naują bendradarbiavimo, bendravimo kultūrą mokykloje, gali savo vertybes perteikti kitiems kolegoms. Tik nuo savęs pradėdamas gali ką nors keisti aplinkui. Kai tiki savo idėjomis, vertybėmis, tada ir kiti pradeda tavimi tikėti. Man yra priimtina, kad galime diskutuoti, priimti bendrus sprendimus, nes pasakius, ką ir kaip daryti, dažnai galima likti nesuprastam – žmonės gali manyti, kad atsakomybę prisiima tas žmogus, kuris davė nurodymus, ir taip lyderystė jau nebeskatinama. Aš manau, kad kiekvienas žmogus turi surasti savo kelią, žinoti savo silpnąsias ir stipriąsias vietas. Man patinka, kad aš žinau, kurie kolegos yra stiprūs, su kuriais galiu dirbti kaip su tvirta komanda. Dabar turiu naujos patirties, įgytos vedant seminarus apie organizacijų pokyčius. Smagu susitikti su kitų mokyklų mokytojais!

Kaip manote, kiek nuo mokytojo priklauso mokinių domėjimasis konkrečiu dalyku ir geresni ugdymo(si) rezultatai?

Kiekvienas mokytojas turi mylėti savo darbą ir džiaugtis į jį eidamas, nes tik tada atskleidžiamos profesinės savybės ir santykis su vaiku. Tai yra svarbiausi mūsų siekiai, kurie ir lemia, kad mokytojai yra geri savo srities specialistai. Dirbame su pačiais mažiausiais, pradinukais, ir tikrai matau mokytojų užsidegimą, norą dalintis savo žiniomis, tobulinti ugdymą ir siekti geresnių rezultatų. Vaikai labai jaučia, kai mokytojui patinka būti su jais, juos mokyti, todėl, manau, kiekvienas mokytojas turėtų profesionaliau žvelgti į savo darbą ir taip stiprinti teigiamas vaikų nuostatas mokymosi atžvilgiu.

Kaip po projekto „Lyderių laikas 2“ dalinatės įgytomis žiniomis ir patirtimi su kitų mokyklų vadovais, pedagogais?

Didžiausia patirtis buvo Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje per kompetencijų vertinimą, kur galėjau pasitikrinti, ar tai, ką sužinojau studijų metu, yra veiksminga. Nors neturėjau vadovavimo patirties, bet turėjau nemažai teorinių žinių, praktinių pavyzdžių iš savo mamos patirties šioje srityje (ji yra buvusi mokyklos direktore), todėl įsivaizdavau, kaip turėtų dirbti vadovas. Praėjus dvejiems metams nuo to, kai tapau mokyklos vadove, matau pokytį – jau galiu papasakoti apie savo patirtį ir tai naujas mano bendravimo su kitais kolegomis aspektas. Kaip minėjau, šiuo metu vedu mokymus „Organizacijos pokyčiai“ ir turiu progos daug kuo dalintis.

Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti mokykla, kad kiekvienas vaikas joje jaustųsi puikiai?

Aš manau, kad mokykloje visi turi jaustis puikiai – mokyklos mokytojai, aptarnaujantis personalas, administracija, vaikai ir jų tėvai. Kuriant darnią kultūrą, turint savo kryptį, turint tvirtą, atsakingą komandą, žinant, ko siekiama, galima pasiekti, kad vaikai jaustųsi laisvi, atsakingi ir kartu besimokantys su visais. Aš manau, kad visi turime norėti ne tik išugdyti dorus, protingus, atsakingus vaikus, bet ir patys stengtis tobulėti, mokytis ir tobulinti savo kompetencijas. Jeigu stengsimės ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, tada visi mokykloje jausis puikiai.

Ačiū už pokalbį.

Interviu parengė Ingrida Blažienė,
projekto „Lyderių laikas 3“ švietimo specialistė

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.