Tinklalapio logotipas
Grįžti

Gyvenimo kaita sparti – privalu su ja suspėti!
event 2018-02-20 domain Lyderių laikas

Gyvenimo kaita sparti – privalu su ja suspėti!

Lietuvos pakrašty, o gal pradžioje, – veikli švietimo bendruomenė. Tai Vilkaviškio rajono Gražiškių gimnazija su lyderiška direktore Grita Launikoniene. „Lyderių laiko“ ugdytine, projekto partnerio ISM universiteto švietimo lyderystės studijų magistre.

Galimybė pasigaminti moderniausių lyderystės kompetencijų sumuštinį

Gritos Launikonienės vadybinis stažas – 17 metų. Šioje gimnazijoje – šešti. Trokštanti žinių ir nuolat jaučianti naujovių alkį, ji vis ieško, kaip jį numalšinti. Beveik kas dešimt metų į naujas studijas neria. 1992 m. baigtas VU (matematika), 2002 m. – KTU (ekonomika ir verslas). 2012 m. įstojo į projekto „Lyderių laikas“ švietimo lyderystės magistrantūrą ISM ir sėkmingai ją baigė. „Visada buvau veikli – ramių laikų nelaukiau. Nenorėjau užkerpėti, todėl ir šia galimybe pasinaudojau. Gyvenimo kaita sparti – privalu su ja suspėti“, – tvirtina Grita. O studijos projekto magistrantūroje, jos žodžiais tariant, padėjo „pasigaminti moderniausių švietimo lyderystės kompetencijų sumuštinį“. „Akademinis griežtumas, pasirinkimo laisvė, gaivaus vėjo gūsį atnešantys profesionalai dėstytojai ir pati studijų forma – viskas man darė milžinišką įtaką. Mes, magistrantai – sąmoningi ir žinantys, ko norime, – dar ir mokėmės vieni iš kitų, dalijomės savo atradimais“, – taip ji vertina studijų įtaką. „Kai stojau mokytis, manęs klausdavo, kas man iš to (ar alga padidės, ar karjera pakis). Pasikeitė daug kas – išaugo mano pasitikėjimas savimi, savo jėgomis. Atsirado kasdienis noras sužinoti, suprasti. Išmokusi padrąsinti save, noriu drąsinti kitus“, – tvirtina direktorė.

Vilkaviskio graziskiu Grita Launikoniene

Nuo veiklos iki grįžtamojo ryšio

Kunkuliuojantis gyvenimas – tokia gimnazijos kasdienybė. Iniciatyva veja iniciatyvą, projektas – projektą, renginys – renginį. Ne dėl paukščiuko ataskaitoje ar statistikos. Visos gimnazijos bendruomenės kasdienio gyvenimo prasmingumui ir įdomumui. „Kas kam duoda pirmą impulsą?“ – teiraujuosi. „Visi. Vieni kitus paakindami“, – atsako direktorė. Veiklos įvairovės ir tokio spartaus gimnazijos gyvenimo tempo viena pati direktorė nesukurtų. Kiekvienoje veiklos srityje, sakė, turinti paramos ir palaikymo komandas.

Eini gimnazijos koridoriais, o sienos „kalba“ (informatyvūs nuolat kintantys stendai) apie įvairiopą veiklą. Erasmus+Comenius, eTwinning, People to PeoplePeer to Peer Volunteers, Mokomoji mokinių bendrovė… Sąrašas – tik dalinis. Vaikų kūryba – visose įmanomose erdvėse. Lankantis gimnazijoje prieš Kalėdas langus puošė neįtikėtino grožio karpiniai. „Čia mus visus džiuginanti vokiečių kalbos ir etikos mokytojos Redos Kulikauskienės bei jos ugdytinių kūryba“, – didžiuojasi Grita.

Stabtelėjau prie neįprasto stendo su žodžiu AČIŪ. „Jis skirtas visiems, kurie ką nors esminga padarė, sukūrė, laimėjo. Šio stendo turinys kinta nuolatos. Juk kasdien yra kam pasakyti AČIŪ“, – įsitikinusi direktorė. „Ar kas nors Jums, Grita, pasako AČIŪ?“ – smalsauju. „Gavau iš mokytojų dovanų BATĄ – kad visi kartu eitume toliau. Esu ir gimnazijos Metų lyderės nominaciją gavusi“, – patenkina mano smalsumą Grita. Pasak direktorės, gimnazijos mokiniai dosnūs meilės: tai pribėga apsikabinti, tai žinutę parašo, kai kas nors pasiseka. O tvirtam grįžtamajam ryšiui iš mokinių gauti gimnazijoje sukurta įdomi tradicija. Sausio 28-ąją – gimnazijos gimimo dieną – visi mokiniai rašo „Laišką gimnazijai“. „Tai savotiška SSGG analizė. Mokiniai išvardija, jų manymu, reikšmingus pokyčius gimnazijoje, teikia siūlymų ką nors tobulinti. Laiškai anoniminiai, bet, jei kas nori, gali pasirašyti. Skaitau aš, mokyklos psichologė, kartais – ir lietuvių kalbos mokytoja. Norų daug ir visokių. Taip atsirado veidrodžiai mergaičių tualetuose, žaidimų koridorius. Būna ir tokių: lifto, fontano, kebabinės. Randu laiškuose ir pasakymų, kad esu jiems kaip mama – ir pagirianti, ir sudraudžianti“, – pasakoja Grita. Su mokytojais vyksta diskusijos prie kavos puodelio. Tokia šioje gimnazijoje idėjų, nuomonių, vertinimų apykaita.

Bendradarbiavimo ir drąsinimo kultūra

„Yra nemaža vaikų, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir įvairių asmeninių bėdų. Čia turime ypatingą komandą: specialiąją pedagogę Daivą Čiegienę, logopedę Vilmą Valavičienę, psichologę Jolantą Lekavičienę ir socialinę pedagogę Romeną Viliušienę. Į jų kabinetus vaikai eina pasikalbėti. Jei kurio nors akademiniai pasiekimai žemesni, skatiname veiklumą kitose srityse“, – sako Grita.

Ji didžiuojasi, kad gimnaziją baigusieji randa savo vietą gyvenime ir grįžę pasako direktorei, jog jaučiasi nė kiek ne prastesni už didmiesčių vaikus. Direktorė prisimena išorės vertinimą, kai aukščiausiu balu mokykla buvo įvertinta už ryšius su bendruomene. „Pas mus mokytojai, mokiniai, jų tėvai, seniūnija, kaimo bendruomenė, bažnyčia – vieninga jėga. Tai per Užgavėnes kepam kartu blynus prie parduotuvės, tai kaimo bendruomenė Mokytojų dienos proga mums padovanoja koncertą, tai klebonas savo noru eina į išorės vertintojų pokalbį apie vaiko gerovės komisijos veiklą, nes turi ką pasakyti.“

„Esu dėkinga pirmajai savo vadovei, tuometinės „Žiburio“ mokyklos direktorei Dalytei Šileikytei (dabar veikliai Vilkaviškio Trečiojo amžiaus universiteto studentei) – ji mane drąsino, davė man puikų vadybinį užtaisą visam gyvenimui. Tada būdama jos pavaduotoja mačiau, kaip ji kuria nuoširdaus bendravimo atmosferą mokykloje. Aš siekiu to paties. Visą dieną bendrauju su mokytojais, mokiniais, o visiems išėjus namo tvarkau formalius dalykus“, – sako Grita.

Ir dar. Net ir per šventines dienas gyvenimas gimnazijoje verda. Nuo vasario 17 d. ryto iki vasario 18 d. ryto vyksta tradicinis renginys „Para gimnazijoje“. Lygiai parą norintieji gyvena gimnazijoje – gamina valgį, organizuoja renginius, diskutuoja. O svarbiausia – vieną parą gyvena be mobiliųjų telefonų ir interneto. „Tik šiemet siūlome iššūkį – miegoti kareiviškose palapinėse“, – priduria Grita.

Projekto komanda