Tinklalapio logotipas
Grįžti

Įvairūs požiūriai į švietimo sistemą
event 2018-01-18 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Įvairūs požiūriai į švietimo sistemą

„Mokykla, kaip ugdymosi įstaiga, privalo veikti supermarketo principu, kuriame klientas gauna visą paketą kompleksinių paslaugų“, - sako Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius, psichologas Tomas Lagūnavičius.

Šiandieninė Lietuvos švietimo sistema prašyte prašosi peržiūrima iš „kito kampo“, naujo mąstymo ir kompleksinio problemų sprendimo. Ilgai ir pakankamai nevaisingai diskutuojame. Realiai pozityvių pokyčių per maža. Ką ir kaip keisti mokyklose?  

Dviračio išradinėti neverta - turėtume pasimokyti iš Europos Sąjungos valstybių švietimo sistemų mokymo metodų ir patirčių. Ir juos pritaikius dirbti inovatyviai. Taigi, kaip galima mokyti kitaip?

Į problemą orientuotas mokymas. Jau nuo pirmos klasės su mokiniais  pamokoje dirba 2-3 mokytojai. Iš pradžių iškeliama viena problema, ji aptariama, analizuojama (pagal vaikų brandos lygį), ieškoma sprendimo būdų ir mokoma, kaip ją spręsti. Nėra tiesioginės orientacijos į vieną dalyką. Iškelta problema sprendžiama mokantis integruotai, pasitelkiant kompleksinį kelių sričių mokymąsi. Problemos sprendžiamos palaipsniui - nuo paprastesnių užduočių pereinama prie sudėtingesnių ir t.t. Tada iškeliama nauja problema ir sprendžiama naudojant tuos pačius metodus. Viena tema išeinama mokantis 2 - dalykų vienu metu palaipsniui sprendžiant po vieną problemą.

Mokymo sistema, lavinanti 10 intelektų. Kiekvieną savaitę 3-4 pamokos per dieną yra skirtos intelektų lavinimui. Pamokos turinys parenkamas ir uždaviniai suformuluojami taip, kad lavintų tam tikrą intelektą. Pamokos dalykas tampa priemone, kuri padeda lavinti vieną ar kitą mokinių intelektą.

Mokymasis pagal žmogaus veiklos sritis (politika, socialinis gyvenimas, šeimos santykiai ir t.t.). Žmogus gyvenime veikia įvairiose srityse. Todėl mokiniams yra sukurta sistema, pagal kurią jie yra mokomi efektyviai veikti ir būti sėkmingais ateityje. Pagal atitinkamus dėsnius, principus ir metodus vaikai mokosi dalykų, kurie padės praktiškai realizuoti savo gebėjimus ir įgūdžius. Paaiškinami dėsniai, kurie funkcionuoja konkrečioje veikloje, Žinodamas būdus, kaip tikslingai veikti, mokinys ir namuose atlieka užduotis. Svarbiausia, jam reikia išaiškinti, ko iš jo norima, ką jis turi atlikti ir išmokyti, kaip teisingai tą reikia padaryti. Nuo pirmos klasės vaikai mokosi pagal sistemą, kurios tikslas -  įgytas žinias paversti praktiniais įgūdžiais. Parodomos įvairios formos, kuriomis galima realizuoti konkrečias veiklas. Mokiniai nuolat skatinami veikti, kad taptų sėkmingais įvairių sričių specialistais. Vaikai mokomi, kaip keisti veiklos sąlygas, kad naudodami tuos pačius metodus pasiektų optimaliausią rezultatą. Didelis dėmesys skiriamas mokytis  valdyti laiką. Mokoma laikytis teisinių ir socialinių normų. Formuojami socialiniai ir kultūriniai įgūdžiai, kuriuos mokiniai turi išmokti lavinti savarankiškai. Akcentuojamas gebėjimas už savo veiksmus prisiimti atsakomybę.

„Svarbiausia, vaikai yra mokomi, ugdomi ir lavinami taip, kad tapę paaugliais nebesukeltų problemų nei tėvams, nei visuomenei. Šitokie švietimo principai nuo mažų dienų jiems padeda integruotis į sociumą ir tapti atsakingais, lygiaverčiais tos tautos ir visuomenės nariais“,- teigia psichologas T. Lagūnavičius.

Rita Kaučikienė