Lietuvos gyventojai retai geba įvairius dalykus vertinti pasitelkdami ekonominį mąstymą, tad pernelyg dažnai pralaimi tiek priimdami asmeninius sprendimus, tiek vertindami, kiek jų interesus atitinka bendruomenės ar valstybiniai politiniai sprendimai. Taip LRT.lt sako buvusi ekonomikos mokytoja ir dėstytoja, dabar Seimo narė Aušra Maldeikienė. Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad ekonomiškai raštingesni piliečiai būtų ir geresni rinkėjai.
Prastai arba vidutiniškai – taip dauguma (net 81 proc.) šalies gyventojų vertina savo ekonomikos žinias. Sritį, kuri lydi kiekviename žingsnyje, žmonės sako išmanantys panašiai kaip fiziką ar politologiją, gerokai prasčiau nei kompiuterinį raštingumą ar matematiką. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa.
Nesiremdami ekonominiu mąstymu dažnai pralaimime
Pasak A. Maldeikienės, ekonominis ir finansinis raštingumas, kurį reikėtų vadinti ekonominiu mąstymu, reiškia gebėjimą vertinti savo pasirinkimus – kokia veikla užsiimti; kiek laiko skirti darbui, o kiek laisvalaikiui; kaip leisti savo pinigus; netgi kaip vertinti savo ateities perspektyvas, atsižvelgiant į šalies įstatymus.
„Tai reiškia, kad žmogus turi būti išmokytas kritiškai įvertinti naudos, kurią gauna, santykį su tuo, kiek teks sumokėti ir kas bus prarasta pasirinkus. Tarkime, vaikas renkasi mokytojo profesiją, tad, tikėtina, renkasi vidutiniškai apmokamą profesiją, tačiau ji išliks ir po 30 metų. Jeigu jaunuolis renkasi programuotojo kelią, jis gali tikėtis didesnių nei vidutinių pajamų artimiausi metu, bet perspektyvoje jo darbas, labai tikėtina, bus automatizuotas ir jam teks keisti profesiją. Tokių ir panašių pavyzdžių galima pateikti begalę, vis dėlto esminis dalykas čia – sugebėjimas laiko perspektyvoje pasverti, ar ne per didelė pasirinkimo kaina“, – kalba A. Maldeikienė.
Daugiau skaitykite čia.
