Tinklalapio logotipas
Grįžti

Jaunųjų tyrėjų projektai – nuo ekologiškų pakuočių iki gyvybės paieškų Marse
event 2019-11-25 domain Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

Jaunųjų tyrėjų projektai – nuo ekologiškų pakuočių iki gyvybės paieškų Marse

Lapkričio 22 d. jaunieji tyrėjai rinkosi į parodų ir konferencijų centrą Litexpo – čia parodos „Mokykla 2019“ metu vyko mokinių tiriamųjų darbų idėjų mugė. Šis jau tradiciniu tapęs renginys – puiki galimybė pasitikrinti savo mokslinės idėjos perspektyvumą ir gauti naudingų patarimų, kaip ją plėtoti, įgyti patirties pristatant savo projektą viešai, taip pat – susipažinti su bendraamžių atliekamais tyrimais. Idėjų mugė neretai tampa ir tramplinu į Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinį etapą.

Mokiniai mugėje pristatė ir vos pradėtas plėtoti idėjas, ir jau ne vienus metus atliekamus tiriamuosius darbus. Jaunieji tyrėjai savo tyrimais sprendžia įvairias, šiandieniniam pasauliui aktualias problemas. 

Kovodami su plastiko tarša mokiniai ieško būdų, kaip jį greičiau suardyti, iš įvairių medžiagų kuria bioplastiką ir daukartines pakuotes. Štai Gabija Vėlavičiūtė iš Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos ketina sukurti mikrobams atsparią bioplastiku dengtą kartoninę dėžutę, kurią maisto laikymui būtų galima naudoti daug kartų, o Karolina Razmaitė iš Palangos senosios gimnazijos plastikinę maistinę plėvelę norėtų pakeisti natūralia bakterine celiulioze, išgauta iš kombučos.

Šeimyninį projektą pristatė Mėja Neringa ir Rapolas Zazerskiai, nusprendę išsiaiškinti, kur galima panaudoti glazūruotą gamybos broką: „Keramikos gamybos pramonėje susidaro apie 30 proc. gamybos broko, kurį, mūsų nuomone, būtų galima panaudoti skulptūrų ar kitų dirbinių gamyboje – tai būtų nauja žaliava skulptoriams. Įgyvendinus šią idėją būtų tausojama gamta, o keramikos cechai ir individualiai dirbantieji patirtų mažiau finansinių nuostolių“, – įsitikinę sesuo ir brolis.

Mokiniams įdomūs ir augalų bei gyvūnų tyrimai. Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos mokinė Gabrielė Strodomskytė nori ištirti, ar pašarinėms pupoms tręšti galima panaudoti biokuro pelenus. Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos mokinys Vakaris Burba pristato gėlininkams aktualią idėją – ketina išsiaiškinti, kokios temperatūros vandeniu geriausia laistyti gėles, o tos pačios mokyklos mokinys Benas Žindulis nori ištirti, kokį poveikį augalų augimui turi įvairių koncentracijų kalio, azoto ir kalio-azoto trąšos.

Eva Jurgilaitė iš Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro nutarė išsiaiškinti, kokią žalą augalams daro vis populiarėjančių elektroninių cigarečių skystis: „Yra gana daug tyrimų bei informacijos apie elektroninių cigarečių žalą žmogui, tačiau elektroninių cigarečių poveikio augalams tyrimų nėra, tad šiuo tiriamuoju darbu noriu parodyti, jog elektroninių cigarečių skystis kenkia ne tik žmogui, bet ir aplinkoje esantiems gyviems organizmams, taip pat paskatinti žmones nustoti rūkyti ir saugoti ne tik savo sveikatą, bet ir gamtą“, – savo idėją pristatė jaunoji tyrėja.

Net keletas idėjų mugėje pristatytų projektų – skirti paukščių migracijai. Gustas Achramenka iš Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro pristatė jau ne vienus metus atliekamą Kiaulės nugaros salos kolonijinių paukščių migracijos kelių tyrimą, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos mokinės Elžbieta Skirbutytė ir Ieva Rinkevičiūtė nori išsiaiškinti pasaulinio klimato atšilimo poveikį paukščių migracijoms Lietuvoje.

Populiarūs mikroorganizmų tyrimai, kuriais mokiniai nori spręsti žmogaus sveikatos ir derliaus išsaugojimo problemas. Ir kol vieni tyrinėja mikroorganizmų pasaulį, kiti gilinasi į astronomijos sritį. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro astronomijos būrelio ugdytiniai Martynas Lukas Šliažas ir Karolis Markevičius domisi, kaip sukurti tinkamas sąlygas žmonių gyvenimui Marse, o Vėjas Kasperavičius analizuoja vos trylika kartų per šimtmetį vykstantį Merkurijaus tranzitą Saulės disku.

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos mokinys Teodoras Paura kelia klausimą, ar galima tyrinėti robotų socialinį elgesį ir šiuos tyrimus panaudoti analizuojant žmogaus psichologinę elgseną. Tuo tarpu Augustas Kažemėkas iš Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos domisi elektromobiliais ir norėtų surasti būdą, kaip pailginti jų baterijos naudojimo laiką.

Išrinkti įdomiausią mokslinę idėją buvo kviečiami visi parodos „Mokykla 2019“ lankytojai. Daugiausiai publikos simpatijų sulaukė Agnės Žaromskytės iš Kauno tvirtovės VII forto ir Kauno jėzuitų gimnazijos projektas „Tatuiruočių rašalų poveikio žinduolių ląstelėms tyrimas“.

„Smagu matyti tiek daug jaunųjų tyrėjų, besidominčių ir darančių projektus, gerokai peržengiančius mokyklinės programos rėmus. Linkiu jiems neprarasti smalsumo, kūrybiškumo ir kantrybės, o svarbiausia – išmokti aktualizuoti savo idėjas, pažvelgti plačiau ir nepamiršti, kad, pavyzdžiui, pasirinkto mikroorganizmo tyrimas nėra naudingas vien pats savaime, tačiau gali būti pritaikytas sprendžiant tokias globalias problemas, kaip badas Afrikos šalyse“, – apibendrindamas šių metų Idėjų mugę sakė vertinimo komisijos narys, Gamtos tyrimų centro vadovas prof. Vincas Būda.

Idėjų mugė baigėsi, o mes tikimės, kad mokslininkų patarimai padės jauniesiems tyrėjams rasti kryptį, kuria toliau plėtoti savo tyrimus, ir su ne vienu darbų autoriumi susitiksime pavasarį vyksiančiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape.

Nuotraukos