Tinklalapio logotipas
Grįžti

Jurgita Nemanienė: „Švietimo lyderystės studijos padėjo apsibrėžti esminius siekius ir tikslus“
event 2018-07-24 domain Lyderių laikas

Jurgita Nemanienė: „Švietimo lyderystės studijos padėjo apsibrėžti esminius siekius ir tikslus“

Prieš tapdama Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktore, Jurgita Nemanienė dirbo Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiąja specialiste. 2015 metais ji baigė projekto „Lyderių laikas 2“ Formaliųjų švietimo lyderystės studijų programos magistrantūrą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. J. Nemanienė teigia, kad „Lyderių laiko 2“ studijos padėjo jai iš naujo atrasti save ir pasaulį, įkvėpė siekti daug daugiau, nei kada nors ji svajojo.

Prašytume trumpai papasakoti apie savo veiklą ir profesinę karjerą.

Gal todėl, kad esu gamtininkė, man visada buvo artimos gamtos išsaugojimo, vėliau ir darnaus vystymosi bei socialinės gerovės idėjos. Negaliu pasigirti parašytomis knygomis ar eitomis aukštomis pareigomis, tačiau visą gyvenimą dirbdama švietimo sistemoje mintimis ir darbais prisidedu prie šių idėjų įgyvendinimo. Tai dariau dirbdama ministerijoje, tam skiriu daug dėmesio dirbdama mokykloje, būdama šeimoje ar tarp bendraminčių.

Kokios įtakos projektas „Lyderių laikas 2“ turėjo Jūsų pasiektiems rezultatams profesinėje srityje?

Jurgita Nemaniene1 20180724Visada buvau įsitikinusi mokymosi visą gyvenimą svarba. Manyčiau, kad „Lyderių laiko 2“ studijos mums, susiformavusias nuostatas turintiems žmonėms, padėjo atrasti save ir pasaulį iš naujo, kitaip pažvelgti į žinomus dalykus, įgyti naujo žinojimo. Man asmeniškai didelį poveikį turėjo ir pavyzdį davė studijų metu išgirsti lektoriai, tarp kurių buvo ne viena charizmatiška asmenybė ir ryški savo srities žvaigždė. Paskaitos, aptarimai, diskusijos, pati atmosfera būnant tarp kolegų įkvėpė pasiryžimą siekti daugiau. Atsirado pasitikėjimas savimi ir daugybė idėjų, kaip ir kokią kurti mokyklą, kaip įgyvendinti pokyčius.

Gal turite žinių, kaip sekasi Jūsų bendrakursiams?

Daug bendrakursių sutinku konferencijose, seminaruose ar kituose susitikimuose. Matau žibančias jų akis, jaučiu jų pasitikėjimą savimi, todėl manau, kad sekasi puikiai! Žinau, kad nemažai bendrakursių tapo vadovais arba pradėjo vadovauti didesnei organizacijai nei iki studijų. Stebiu ir palaikau lyderystę tų, kurie kol kas netapo vadovais, žaviuosi jų emocinio intelekto savybėmis.

Kokius matote lyderystės idėjų sklaidos mokykloje pranašumus?

Manyčiau, kad lyderystė vienaip ar kitaip buria komandas, nes norint įgyvendinti idėjas reikia lyderių ir sekėjų – mažesnių ar didesnių žmonių grupių. Taigi per lyderystę mokykloje buriasi mokytojų, administracijos, vaikų, tėvų ir socialinių partnerių komandos, išmokstama dirbti kartu, o ilgainiui, ypač patiriant sėkmę, pasiseka į visumą sujungti skirtingus požiūrius. Požiūriai lemia elgseną, o tai jau kalba apie mokyklos kultūrą ir vienodų įsitikinimų sistemą. Taigi lyderystės idėjos turi didžiulį poveikį visai organizacijai, nes gali lemti pačius svarbiausius teigiamus mokyklos kultūrinius pokyčius. Tai didelė sėkmė mokyklos bendruomenei.

Su kokiais sunkumais susiduria lyderystės idėjos mokykloje?

Mūsų visuomenė dėl senų įsišaknijusių tradicijų yra persmelkta individualizmo apraiškų. Net ir nacionalinė egzaminų sistema ar mokyklose vyraujantis mokinių pasiekimų vertinimas orientuotas į individualaus darbo rezultatus. Mes nemokame įvertinti komandinio darbo, todėl ir vertiname tik individualius pasiekimus, tuo tarpu garsiausi pasaulio universitetai, klestinčios verslo įmonės vertybinius akcentus perkelia nuo asmeninių laimėjimų prie gebėjimo dirbti komandoje, nuo asmeninių poreikių tenkinimo prie visuomenės gėrio kūrimo. Mokykloje tradicijos keičiasi negreitai, reikia įgyvendinti daug pokyčių.

Jurgita Nemaniene2 20180724

Kaip pritaikote lyderystės mokymų metu įgytas žinias dirbdama su mokiniais, bendradarbiaudama su kolegomis?

Studijų metu tarp mūsų bendrakursių buvo mokytojų, mokyklų vadovų, savivaldybės, ministerijos darbuotojų – visų švietimo lygmenų atstovų. Mes visi mokėmės kartu kalbėtis ir susikalbėti. Mes privalėjome dirbti komandose efektyviai, kad atliktume užduotis. Ne viskas lengvai sekėsi, bent jau pradžioje. Ilgainiui išmokau išgirsti kitų nuomonę ir ją vertinti, įtraukti į sprendimus, nes kitaip sprendimai bus tinkami tik tau pačiam. Išmokau dalintis vaidmenimis ir savo sukurtą segmentą prijungti prie bendro kūrinio. Dabar tai gana veiksmingai taikau realioje praktikoje su kolegomis bendradarbiais, suprasdama, kad kiekvienas turi būti išgirstas ir sprendimai randami diskutuojant.

Kaip manote, kiek nuo mokytojo priklauso mokinių susidomėjimas kuriuo nors dalyku ir geresni ugdymo(si) rezultatai?

Nemažai švietimo guru, įvairių mokslo sričių atstovų teigia, kad vaikai mokykloje turi „sunkiai dirbti“, tik taip galima ko nors išmokti, todėl mokykloje esą svarbiausia susikaupti, įsigilinti, ruoštis žinių patikrinimui, o ne švaistyti laiką „pašalinėms veikloms“. Išties visi žinome puikių mokytojų, kurie pasiekė aukštus rezultatus su mokiniais „sunkiai dirbdami“ ir taikydami griežtas taisykles. Tačiau man artimesnis požiūris, kad mokinius reikia, tiksliau, privalu sudominti, įtraukti į ugdymo procesą, nukreipti reikiama linkme ir gebėjimus ugdyti pačių vaikų pastangomis. Kaip tai padaryti – tai jau kiekvieno mokytojo menas ir profesionalumas. Vienas pritraukia savo charizma, kvapą gniaužiančiais pasakojimais ir istorijomis, kitas geba žongliruoti IT ir naujosiomis technologijomis, kurios sudomina dažną Z ar α kartos vaiką. Taigi technologijas toks mokytojas panaudoja kaip motyvuojantį instrumentą ir mokiniui padeda ugdymo tikslus pasiekti jam labai įdomiu būdu. Dar kiti mokytojai geba parinkti, sukurti vaiko pasauliui aktualių užduočių, kartu su mokiniu spręsti jam artimas gyvenimo problemas ir taip jį sudominti. Yra begalė būdų sudominti vaiką, ir tik nuo mokytojo priklauso, kaip jis tai padarys.

Kaip po projekto „Lyderių laikas 2“ dalinatės įgytomis žiniomis ir patirtimi su kitų mokyklų vadovais, pedagogais?

Įdomu tai, kad „Lyderių laiko 2“ patirtimi ir idėjomės dalinamės ne tik su bendrakursiais, kolegomis, bet ir su naujaisiais, „Lyderių laiko 3“, studentais – kai kurie jų yra mūsų kolegos profesinėje srityje. Labai įdomu išgirsti panašius išgyvenimus iš kolegų lūpų. Tai artima, pažįstama ir brangu. Taip pat suprantu, kad studijų programa šiek tiek pasikeitė, todėl aktualu išgirsti naujoves. Galiu pasakyti, kad žmones studijos palaipina aukštesniu patirčių laipteliu, padeda pakilti virš kasdienių darbų darbelių, apsibrėžti esminius siekius ir tikslus, praplečia požiūrį. Svarbiausia, studijos sukelia tolesnio mokymosi ir diskusijų, dalinimosi patirtimi alkį, kuriam numalšinti kiekvienas randa savų būdų.

Jurgita Nemaniene3 20180724

Kodėl svarbi švietimo lyderystė ir kaip ji daro įtaką švietimo sistemos pokyčiams?

Šiais didelio gyvenimo tempo, greitai atsinaujinančių technologijų, naujų mokslo atradimų laikais pokyčiai vyksta visose, ne tik švietimo, sistemose. Prisitaikant prie kintančios aplinkos įmanoma išlikti. Tačiau galima ne tik prisitaikyti, bet, pasak Stepheno P. Robbinso, keistis labai tikslingai ir planingai. Ir tai dažniausiai būna kokybiniai sistemos ar organizacijos pokyčiai. Žinoma, tokiems kokybiniams pokyčiams reikalinga lyderystė ir jos įtakoje susiburiančios komandos. Pavyzdžiui, jei robotika, elektroninės technologijos ir kitos STEAM mokslų inovacijos į Lietuvos švietimą ateitų tik kaip prisitaikymas prie verslo ir mokslo kuriamų pokyčių, mokyklose atsirastų keletas būrelių su keliais entuziastais mokytojais. Tačiau jei kalbame apie kokybinius sisteminius pokyčius ir inovacijų kultūros kūrimą Lietuvoje, tai turi apimti programų atnaujinimą, įtraukiant ne tik mokslo inovacijas, bet ir svarbius vertybinius aspektus. Tai, pavyzdžiui, didžiulės atsakomybės žmogui ir visuomenei ugdymas, nes orientuojantis tik į technologinę kūrybą galima sukonstruoti ir visa griaunantį robotą! Kokybinis pokytis, žinoma, apima ir atnaujintas mokytojų kompetencijas, gamtos ir technologijos mokslų priemones, ir pasirengusius mokyklų vadovus, kurie įgalina, aprūpina ir padeda. Tokius kokybinius pokyčius reikia valdyti, o tai iš esmės ir daro Ugdymo plėtotės centras ir Švietimo aprūpinimo centras. Linkiu sėkmės vairuojant pokyčių laivą ir pritraukiant kuo daugiau keleivių – sekėjų!

Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti mokykla, kad kiekvienas vaikas joje jaustųsi puikiai?

Kad kiekvienas vaikas mokykloje jaustųsi puikiai, pirmiausia, manau, visi darbuotojai turi jaustis gerai, būti tikri dėl perspektyvos ir mokyklos ateities. Taigi mokykla turi būti atvira pokyčiams. Tam reikia, kad vyrautų tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįsta kultūra. Turi būti sukurta profesinių diskusijų ir nuolatinio mokymosi aplinka. Taip pat mokykloje turi vykti veiksminga komunikacija, vyrauti visus į sprendimų priėmimą ir stategijų kūrimą įsitraukti motyvuojanti atmosfera. Tačiau, svarbiausia, žmonės turi jaustis įvertinti, pripažinti ir mokyklai reikalingi. Jei nors vieno iš šių komponentų nėra arba jie nesudaro darnios visumos – geros mokyklos nėra. Manyčiau, kad sutiksit, jog visam šiam gėriui sukurti ir palaikyti reikalingi lyderiai.

Ačiū už pokalbį.

Interviu parengė Ingrida Blažienė
projekto „Lyderių laikas 3“ švietimo specialistė

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.