Tinklalapio logotipas
Grįžti

Kad nebūtų linksniuojami...
event 2018-03-21 domain Lyderių laikas

Kad nebūtų linksniuojami...

Kalvarijos savivaldybė šiuo metu, galima sakyti, išsiskiria net keliais unikaliais bruožais ir jie, tie bruožai, negali neatsispindėti projekto „Lyderių laikas 3“ kūrybinės komandos, vadovaujamos Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Vasiliauskienės, veikloje. Kaip pažymėjo projekto LL3 savivaldybių kuratorė Renata Pavlavičienė, su šios kūrybinės komandos žmonėmis įdomu kalbėtis apie jų patirtis, galima pajusti, kad jie nori suvokti savo savivaldybės išskirtinumą, būti įdomūs ir jaustis svarbūs.

Taigi, kokios patirtys palaiko Jūsų komandos kūrybines nuostatas? Klausiame komandos vadovės V. Vasiliauskienės.

Savivaldybės kūrybinę komandą sudaro įvairią patirtį turintys žmonės. Tai įvairių ugdymo įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, įvairią pedagoginio darbo patirtį turintys mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, švietimo ir ugdymo skyriaus specialistas. Visus palaiko tikėjimas, kad norime ir galime keistis vardan vaiko, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi sukaupusi nemažai patirties ir dalindamiesi ja tarpusavyje, kartu veikdami galime gerinti ugdymo kokybę.

Komandos kūrybines nuostatas palaiko mokyklų išorės vertintojų duomenimis grįsta nuomonė, kad tobulintinus veiklos aspektus bendruomenės pajėgios gerinti savo jėgomis. Todėl būtina tartis ir laikytis susitarimų, gerinti pamokų ir veiklų kokybę, stebėseną, atvirą, kolegialų grįžtamąjį ryšį. Esame įsitikinę, kad mokiniai visuomet pamokose dirbs ir sieks kuo geresnių rezultatų, jeigu jaus nuolatinį mokytojų rūpinimąsi, jeigu išdrįs klausti, tikėdamiesi sulaukti neįžeidžiančių atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Laukiame tėvų mokyklose, norime, kad jie labiau įsitrauktų į vaikų ugdymo procesą. Tik bendradarbiaudami ir teikdami tėvams pagalbą, kartais ir įrankių, sudarysime sąlygas maksimaliai atverti jų vaikams galimybių vartus.

Kūrybinės komandos pozicija, lyderystės tema, šiandien mokykloje ypač aktuali, kai taip sumenkęs mokytojo prestižas, kai sklando tiek negatyvo apie visą švietimo sistemą. Kaip, Jūsų manymu, lyderystė mokykloje galėtų padėti didinti mokytojo prestižą?

Iniciatyvus, kūrybingas mokytojas visada pastebimas, jis mylimas mokinių ir gerbiamas tėvų. Toks mokytojas linkęs veikti ir tuo užkrečia savo ugdytinius. Veikimas kartu skatina pasididžiavimą, ugdo savivertę ir pripažinimą. Mokytojas lyderis ne tik „uždega“ mokinius, atranda jų sėkmės formulę, bet ir geba suburti aplink save bendraminčių komandą bendrai veiklai.

Šiandien lyderystė jau suvokiama ne kaip vieno asmens iniciatyva, kurią mechaniškai bando įgyvendinti mokytojų kolektyvas. Tai yra itin sudėtingas ir įvairialypis socialinis procesas, prasmingas ir kūrybingas viso kolektyvo darbas. Tokiu atveju lyderystė tampa neatsiejama organizacijos kultūros dalimi. Manome, kad, stiprindami mokyklų vidinę kultūrą, galėsime pasiekti ir aukštesnę ugdymo praktikos kokybę.

Pasak dr. A. Juozaičio, akredituoto švietimo lyderystės konsultanto, „ne mokytojo prestižą reikia kelti, o ugdyti(s) mokytojo autoritetą“.

Savivaldybių kuratorė Renata Pavlavičienė yra minėjusi, kad, Jūsų manymu, mokytojas lyderis turėtų gebėti į ugdomąją veiklą įtraukti ir mokinių tėvus, burti savitarpio pagalba ir supratimu, šiltais santykiais paremtą bendruomenę. Pakalbėkime apie mėginimą prisijaukinti tėvus. Ar turite savivaldybėje sektinų pavyzdžių?

Darbo su tėvais patirtis labai įvairi. Vyksta atvirų durų savaitės tėvams. Jų metu organizuojamos įvairios veiklos, kuriose jie kviečiami dalyvauti kartu su vaikais, mokytojais: sportinės estafetės pradinukams ir jų tėveliams, krepšinio varžybos 3x3, „protų mūšiai“, tėvų vadovaujamos pamokos ar veiklos, mokyklos aplinkos ir kabinetų tvarkymas, mokytojų dalykininkų konsultacijos tėvams, apskritojo stalo diskusijos ugdymo klausimais, organizuojamos tėvų darbelių parodos.

Siekiant aptarti mokinio nesėkmių priežastis rengiami struktūriniai pokalbiai, kuriuose dalyvauja mokinys, jo tėvai, mokytojai, klasės vadovas, pagalbos mokiniui specialistai, mokyklų vadovai. Tėvai menkai lanko bendrus susirinkimus. Todėl mokytojai stengiasi su jais palaikyti individualų ryšį, bendradarbiauti netradicinėmis formomis, kurdami teigiamą mikroklimatą mokykloje, – kartais jiems sekasi, o kartais ir ne.

Kalvarijos gimnazijoje kasmetinio padėkos tėvams renginio metu gimnazijos vadovai dėkoja už puikų vaikų mokymąsi ir lankomumą, aktyvią socialinę pilietinę veiklą ne tik gimnazijoje, bet ir už jos ribų, atstovavimą gimnazijai olimpiadose, konkursuose, įvairiuose renginiuose.

Pokyčio projekto tema yra „Kalvarijos savivaldybės švietimo įstaigų bendradarbiavimas stiprinant ugdymo praktikos kokybę – vaiko pažangai“. Gal tokia tema pasirinkta ir todėl, kad „nenorite būti linksniuojami dėl prastų mokinių mokymosi rezultatų, o siekiate galėti pasidžiaugti nuveiktais darbais dėl mokinių pažangos“? Ar jau įsivaizduojate, kaip projektas galėtų būti įgyvendinamas, kad lydėtų sėkmė, kokie pirmieji žingsniai?

Pirmieji žingsniai jau žengti: suburta savivaldybės komanda, kuri noru keistis turėtų užkrėsti mokytojus savose mokyklose. Mokytojai pritaria kolegialiam mokymuisi, pokyčių ieškojimui, bendradarbiavimui. Jie jaučia ir nerimą – ypač kai kalbama apie naujas darbo formas mokantis ne tik vienam iš kito, bet ir iš mokinių.

Pokyčio projekto įgyvendinimas jau planuojamas, ištirtas profesinio kapitalo potencialas, o žmogiškieji ištekliai yra vieni iš svarbiausių sėkmę lemiančių veiksnių. Todėl Jūsų užuomina apie „linksniavimą“ yra netiksli, nes žiniasklaidoje skelbiami gerokai pasenę duomenys, neatsižvelgiant į socialinį ekonominį kontekstą ir mokyklos sukurtą pridėtinę vertę kiekvienam mokiniui. Kalvarijos savivaldybė, kaip ir visos kitos, turi ne tik savų problemų, bet ir laimėjimų, kuriais galime džiaugtis ir didžiuotis.

Projekto pradžia nuteikė pozityviai. Atsirado norinčių dalintis patirtimi, darbo sėkme. Visiems dalyvaujantiems renginiuose yra galimybė pamąstyti: kaip dirbu aš, kaip man sekasi, ką galiu daryti kitaip. Manome, kad viešumas, atvirumas suteiks projektui pagreitį.

Teigiama, kad Kalvarijos švietimo bendruomenė projekto „Lyderių laikas3“ tikrai laukė, turėdama lūkesčių, kad jis paskatins, sutelks pokyčiams, padės įveikti šiame atokesniame krašte juntamą pesimizmą... Kokias regite pagrindines to pesimizmo priežastis? Kuo ir kaip šiuo metu, Jūsų manymu, galima mėginti įveikti netikėjimą ateitimi?

Projekto „Lyderių laikas 3“ veiklų tikrai laukėme nusiteikę atviriems pokalbiams apie esamas problemas visais lygmenimis, dalyvauti formaliųjų ir neformaliųjų švietimo lyderystės studijų programose, tyrimuose, įvairiuose mokymuose, ieškoti sprendimų, būdų ir formų, kuriuos taikant mokyklose keistųsi požiūris į ugdymo procesą, vaiko pažangą ir jo gebėjimą dirbti. Kaip ir daugelyje regionų, jaučiame nerimą dėl mokinių skaičiaus mažėjimo ir mokyklų tinklo optimizavimo, socialinio ekonominio konteksto įtakos mokinių pasiekimams. Daugėja vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokytojams trūksta žinių, patirties, kaip dirbti su tokiais vaikais. Mokyklose nėra pakankamai specialistų, kad pagalba būtų veiksminga. Pedagogai jaučiasi pavargę ir perdegę.

Svarbu suburti mokytojus bendrai veiklai, atrasti sėkmės pavyzdžių, įrodančių pokyčių prasmę, eiti mažais žingsneliais ir džiaugtis mažais laimėjimais, bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, įrodyti patiems sau ir aplinkiniams, kad ir maži laimėjimai yra labai svarbūs, nes jie gali nulemti mūsų mokinių ateitį.

Dar pora mėnesių, ir bus praėję metai nuo įžanginio projekto renginio, kuriame pradėtos diskusijos dėl pokyčio projekto. Ar pasikeitė kas nors per šį laiką savivaldybės švietime, žmonėse, kurie aktyviai įsitraukė į projektą, Jumyse? Arba konkrečiau, kas keičiasi?

Pokyčio temos apsibrėžimas – ilgų diskusijų rezultatas. Keisti ugdymo praktikos (pamokų, veiklų) kokybę – nelengvai pasiekiamas tikslas. Kaip pavyks? Ir ar pavyks? Pasak dr. A. Juozaičio, nerimas – geras ženklas, rodantis, kad suvokiame sunkumus ir ieškome, kaip juos įveikti.

Džiaugiamės įvykusiu iniciatyviniu mokyklų lyderystės renginiu, kurio metu gimnazistai atvirai išsakė savo nuomonę ir tai, ką reikėtų keisti ugdymo procese, kad jie mokytųsi gyvenimui. Mokytojai pasidalino sėkmės istorijomis, papasakojo, ką jau daro, kad sudarytų savo ugdytiniams sąlygas spręsti įvairias problemas, išgyventi pažinimo, kūrybos ir mokymosi džiaugsmą. Lektoriaus dr. A. Juozaičio mintys pastiprino mokytoją, kuriam reikia visada būti čia ir dabar, veikti geriausiu būdu toje situacijoje, kurioje jis atsiduria.

Kūrybinės komandos nariai tapo laisvesni, aktyvesni, pasitikintys tuo, ką daro, išmoko analizuoti, reikšti savo mintis, išklausyti ir išgirsti kito žmogaus išsakomą nuomonę, įžvelgti problemiškiausius aspektus ugdymo įstaigose, diskutuojant suvokti savo savivaldybės problemą ir ją apibrėžti. Atsirado drąsa kalbėti apie esamus sunkumus visais lygmenimis. Kadangi mokytojų kolektyvuose labai dažnai jaučiamos pesimistinės nuotaikos dėl tėvų požiūrio į savo vaikų ugdymo(si) sėkmę, dėl keliamų reikalavimų mokytojui, per mažos profesinės pagalbos jam, supratome, kad pirmiausia turime keistis patys ir tikėti tuo, ką darome, kad galėtume projekto idėjas skleisti savose bendruomenėse. Todėl kuriame bendradarbiavimo santykius, grįstus supratimu, plečiame akiratį, atrandame naujų idėjų ir galimybių jas įgyvendinti turint bendraminčių ir kolegų palaikymą.

Dėkojame už mums skirtą laiką.