Tinklalapio logotipas
Grįžti

Ko jūsų vaikas turėtų mokytis rytojaus mokykloje?
event 2017-08-18 domain Lyderių laikas

Ko jūsų vaikas turėtų mokytis rytojaus mokykloje?

Kokių žinių ir įgūdžių reikia jaunam suaugusiajam XXI amžiuje? Ko iš tiesų verta mokyti ir mokytis bei kokio požiūrio reikės laikytis ateities visuomenėje? Šiame straipsnyje ateities švietimo klausimus apmąsto Karis Kivinenas.

Europoje vaikai paprastai mokykloje praleidžia 5–6 valandas per dieną, 180–190 dienų per metus ir 8–12 savo gyvenimo metų. Švietimo paslaugų teikėjams tenka milžiniška atsakomybė geriausiai išnaudoti šį laiką ne tik atsižvelgiant į vaiko interesus, bet ir užtikrinant visuomenės ateitį.

Per pastaruosius kelerius metus į šią temą galėjau pažvelgti įvairiais kampais: kaip už švietimo sistemos tobulinimą atsakingas pareigūnas, kaip mokyklos mokymo programą įgyvendinantis vadovas ir kaip dviejų vaikų tėvas.

Dėl to, kad esu tėvas, šie klausimai man tapo labai asmeniški: ką pasirinkti, kokius pomėgius vaikams rekomenduoti ir kaip geriausia drąsinti, nukreipti ir palaikyti mokykloje besimokančius vaikus.

Mintys apie ES ir EBPO rekomendacijas

2006 m. rekomendacijos dėl aštuonių pagrindinių gebėjimų visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, kurias Europos Komisija planuoja atnaujinti šiais metais, apima svarbiausias žinias ir įgūdžius. Jas papildo 2016 m. paskelbta EBPO Ateities švietimo ir gebėjimų strategija iki 2030 m..

Globalizacija sukuria beprecedenčius iššūkius ir galimybes. Todėl labai svarbu, kad ateinančios kartos globalių žinių ir įgūdžių, kurių reikia pasaulio piliečiams, įgytų dar mokykloje.

Taigi mokėti vieną ar daugiau kalbų, skaityti ir rašyti, sugebėti išreikšti save ir žinoti, kaip bendrauti, yra svarbiausi pagrindiniai gebėjimai.

Globalusis pilietiškumas susijęs su pagarba žmogaus orumui bei kultūrų įvairovei ir jų vertinimu, taip pat demokratinės kultūros internalizavimu ir aktyviu pilietiškumu. Pasaulio piliečiai turi turėti reikiamų žinių apie tokias pasaulines problemas kaip klimato kaita, darnus vystymasis, lygybė ir konfliktų sprendimas.

Taip pat labai svarbus yra analitinis ir kritinis mąstymasgebėjimas žvelgti į problemas iš skirtingų perspektyvų, mąstyti nestandartiškai ir įžvelgti ryšius tarp problemų, Europai reikia verslių, kūrybingų ir iniciatyvių jaunų žmonių, žmonių, kurie vertina ir moka naudotis naujovėmis savo ir kitų žmonių žmogiškajam kapitalui didinti. Mokymasis mokytis – tai įgūdis, ypač svarbus asmeniniam tobulėjimui mokykloje ir profesiniame pasaulyje, kuriame svarbiausia lankstumas.

Jaunuoliai privalo išmokti bendradarbiauti su kitokios kilmės, kultūros ir gyvenimo būdo žmonėmis, kad galėtų pagarbiai ir lanksčiai spręsti sudėtingas, įvairias sritis apimančias problemas. Kultūrinis sąmoningumas taip pat svarbus, jis apima gebėjimą vertinti ir suprasti muziką, literatūrą ir vaizduojamąjį meną bei per juos išreikšti save.

Matematinių gebėjimų reikia kasdieniame gyvenime, taip pat kaip gebėjimų suprasti gamtos pasaulį ir gebėjimų taikyti žinias ir technologijas įvairiose situacijose. Šiandien ypač aktuali tema yra skaitmeninis raštingumas. Atsižvelgiant į skaitmeninių technologijų įtaką ir vietą šių dienų ir ateities visuomenėje svarbu, kad vaikai išmoktų tinkamai naudotis šiomis priemonėmis mokykloje ir už jos ribų.

Mokyklos vadovo požiūris

Būdamas mokyklos vadovu aš dažnai galvojau apie tai, kaip mokykla turėtų greičiau ir veiksmingiau atsakyti į nuolat besikeičiančio pasaulio iššūkius.

Mes turėtume suteikti mokiniams galimybę tirti jiems svarbius reiškinius taikant tarpdalykinį metodą – tai padės jiems pamatyti, kaip įgytos skirtingų dalykų žinios dera tarpusavyje, kokia yra jų tarpusavio sąveika ir koks konkrečių reiškinių ryšys su realiu gyvenimu. Taip pat svarbu išnaudoti galimybes mokytis dirbti grupėse ir vykdyti projektus, kad mokiniai įgytų reikiamų įgūdžių būsimoms studijoms ir darbui.

Siekiant suvaldyti informacijos perteklių, turėtų būti ugdomas mokinių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir taikomos priemonės, padedančios ugdyti savarankišką ir kritinį mąstymą, kad mokiniai pajėgų atskirti faktus ir prasimanymus.

Europiečių gyvenimo trukmė gerokai pailgėjo. Todėl labai svarbu, kad vaikai nuo mažens išmoktų rūpintis savimi ir išlikti geros formos. Sugebėjimas pažinti savo kūną, gyventi sveikai ir rasti tinkamas fizinio aktyvumo formas teiks jums džiaugsmo ir bus naudingas visą gyvenimą.

Tėvo noras

Džiugu, kad daugelyje Europos mokyklų sistemų į tėvų nuomonę atsižvelgiama kur kas daugiau negu anksčiau. Pavyzdžiui, dėl geresnio bendravimo sustiprėjo šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas. Mokykla nebegali būti nuo likusios gyvenimo ir visuomenės atskirta sala. Priešingai, ji turi būti gyva ir puikiai funkcionuojanti bendruomenės dalis, kurioje savo nuomone gali išsakyti visos suinteresuotosios šalys, taip pat ir mokiniai.

Mokiniai čia turėtų įgyti ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kuriuos galėtų pritaikyti kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, tvarkyti namus, gaminti valgyti, gaminti rankdarbius ir teikti pirmąją pagalbą.

Ateities mokykla turėtų skirti daugiau dėmesio individualiems skirtingų tipų besimokančiųjų poreikiams, ypač tų, kurie priklauso diskriminuojamoms grupėms. Vertinimas visų pirma turėtų skatinti ir patvirtinti įgytas žinias, ir jokiu būdu ne atgrasyti.

Dauguma tėvų tikisi, kad jų vaikai suaugę taps stabiliais, savimi pasitikinčiais, empatiškais, socialiai kompetentingais, aktyviais ir laimingais jaunais žmonėmis, kurie noriai mokysis naujų dalykų, nebijos iššūkių ir bus pasirengę bei motyvuoti tęsti studijas ir baigę privalomąjį mokymą.

Ko jūsų vaikas turėtų mokytis rytojaus mokykloje?

Apie autorių: dr. Karis Kivinenas yra Helsinkio prancūziškos ir suomiškos mokyklos vadovas ir buvęs Europos mokyklų sistemos generalinis sekretorius. Jis turi 29 metų patirtį tarptautinio švietimo patirtyje, kaip mokytojas, vadovo pavaduotojas, vadovas ir generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Jis dirbo tarptautinėse Suomijos, Liuksemburgo ir Briuselio mokyklose.
Tinklaraštis:
https://kivinen.wordpress.com/