Tinklalapio logotipas
Grįžti

Konferencijos „Sveikatos ugdymo aktualijos: mokslininkai – mokykloms“ atgarsiai
event 2018-09-19 domain Ugdymo plėtotės centras

Konferencijos „Sveikatos ugdymo aktualijos: mokslininkai – mokykloms“ atgarsiai

2018 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje įvyko konferencija „Sveikatos ugdymo aktualijos: mokslininkai – mokykloms“, skirta naujovėmis besidomintiems mokytojams, mokyklų vadovams, savivaldybių administracijų švietimo padalinių, Visuomenės sveikatos biuro atstovams. Konferencijoje buvo pristatytos aktualios temos, mokslo naujovės, keistasi nuomonėmis, diskutuota, kaip būtų galima kokybiškiau įgyvendinti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrojoje programoje numatytus siekinius.

Konferenciją pradėjo ir dalyvius pasveikino Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus akademikas prof. habil. dr. Vytautas Basys, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei sveikatos apsaugos ministras prof. dr. Aurelijus Veryga.

Pirmąjį pranešimą skaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė dr. Natalja Fatkulina. Ji savo pranešime „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei pasirengimo šeimai bendrosios programos turinys ir įgyvendinimo galimybės“ priminė šios programos esminius taikinius, pateikė naujausių mokslinių tyrimų, kuriais vertintos sveikatos ir lytiškumo ugdymo programos, apžvalgą.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros Biomedicinos mokslų instituto profesorius dr. Algirdas Utkus, skaitydamas pranešimą „Aplinkos veiksnių įtaka žmogaus embrionui ir vaisiui“, pateikė daugybę įvairių žmogaus sveikatos būklę lemiančių veiksnių, papasakojo apie moksliniais tyrimais pagrįstą jų įtaką žmogaus embrionui ir vaisiui, taip pat pateikė sąsajų su sveikata.

Prof. dr. Arūnas Emeljanovas iš Lietuvos sporto universiteto savo pranešime „Mokinių su sveikata susijęs fizinis pajėgumas“ pabrėžė, kad darnaus vaiko augimo ir vystymosi procese fizinis pajėgumas atlieka esminį vaidmenį. Remdamasis atliktu Lietuvos mokinių tyrimu (2013), prelegentas teigė, kad pagal daugelį aspektų fizinis pajėgumas nuosekliai prastėja, nurodė, kad rezultatai gali būti siejami su vis didėjančia populiacijos lėtinių ligų rizika ir blogėjančia gyvenimo kokybe. O tai kelia grėsmę žmonių gerovei ir gali tapti rimta finansine našta valstybei ir visuomenei, teigė profesorius.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros profesorius dr. Rimantas Stukas pranešimu „Mityba ir mitybos įpročiai: mitai ir mokslu grįsta realybė“ išsamiai pristatė esamus sveikos mitybos įpročius ir juos lemiančius veiksnius. Profesoriaus pabrėžė, kad labai svarbu mokykloje akcentuoti sveikatos raštingumo svarbą.

Pranešimą „Šeimos sveikata ir susiję veiksniai“, parengtą Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos profesoriaus dr. Vytauto Kasiulevičiaus, konferencijos dalyviams perskaitė jo kolegė Rima Kavalnienė. Šeimos samprata apima ne tik sveikatos komponentus ir socialinius-psichologinius santykius tarp vyro, žmonos, vaikų ir kitų galimų šeimos narių, bet ir kompleksinį požiūrį į vaiko savirealizaciją šeimoje. Akcentuota, kad šeimos sveikata priklauso nuo kiekvieno jos nario darnos ir santykių su kitais. Tai buvo pagrindinės šio pranešimo nuostatos.

Gydytoja akušerė-ginekologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė dr. Žana Bumbulienė savo pristatyme „Lytiškumo ugdymas“ pateikė šiuo metu aktualios ir svarbios informacijos. Prelegentė teigė, kad lytiškumo ugdymas – esminė pasirengimo šeimai grandis. Remdamasi praktika, profesorė teigė, kad turima informacija formuoja paauglių požiūrį, įsitikinimus ir vertybes apie lytiškumą, lytinį identitetą, santykius ir intymumą, leidžia suprasti savo seksualumą, būti atsakingam už savo ir kitų žmonių lytinę sveikatą ir gerovę. Profesorė pabrėžė, kad mokiniams reikėtų pateikti mokslo įrodymais pagrįstas žinias, nes lytinis ugdymas turi būti profesionalus, nukreiptas į prevenciją, aktualus, veiksmingas, priimtinas ir patrauklus jiems, atitinkantis jų gyvenimo realybę.

Šiltas ir informatyvus buvo profesorės dr. Sigitos Lesinskienės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinikos vadovės, pranešimas „Psichinė sveikata ir susiję veiksniai“. Pranešėja aptarė įvairius žmonių psichikos būklę lemiančius biopsichosocialinius veiksnius (biologinius, asmeninius, šeimos, socialinius ir ekonominius). Pabrėžė, kad labai svarbi ankstyvoji emocinė patirtis vaikystėje, raidos ypatumai kiekviename brandos tarpsnyje, tinkama kompleksinė pagalba. Pranešėja pristatė psichikos sutrikimų paplitimo mastą, gydymo principus, patarimus, kaip bendrauti ir elgtis su psichikos sutrikimų turinčiais vaikais, paaugliais, suaugusiaisiais. 

Konferenciją užbaigė dr. Daiva Šukytė, Tarptautinės socialinio ir emocinio ugdymo programos LIONS QUEST vyr. instruktorė, Socialinio ir emocinio ugdymo instituto direktorė, savo pranešimu „Socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas mokykloje“. Ji pabrėžė, kad asmens socialiniai ir emociniai įgūdžiai – psichikos sveikatos dalis. Prelegentė teigė, kad savęs pažinimas, emocijų, poreikių identifikavimas, savitvarda ir asmeninė vadyba, empatiškumas ir tarpusavio santykių kūrimas, pagalbos prašymas ir jos suteikimas bei atsakingas sprendimų priėmimas – svarbūs ir reikalingi gebėjimai žmogaus gyvenimo sėkmei.

Dr. Rolandas Zuoza ir prof. dr. Rimantas Stukas apibendrino konferenciją ir vadovavo diskusijai. Jie pasidžiaugė, kad ši įvykusi konferencija buvo sėkminga, pritraukė gausų klausytojų būrį. Pranešimai buvo aktualūs, vertingi ir naudingi ne tik mokytojams ir mokslininkams, bet ir visiems, kurie domisi sveikatos ugdymu.