Tinklalapio logotipas
Grįžti

Kurčiųjų olimpinių žaidynių orientavimosi sporto vicečempionė svajoja apie mokytojos profesiją
event 2018-05-10 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Kurčiųjų olimpinių žaidynių orientavimosi sporto vicečempionė svajoja apie mokytojos profesiją

„Kurčiųjų pedagogui labai svarbu laisvai mokėti lietuvių gestų kalbą ir išmanyti kurčiųjų kultūrą, kad galėtų sėkmingai mokyti kurčiuosius“, – apie savo būsimos pedagogo profesijos pasirinkimą prabila 2017 m. Kurčiųjų olimpinių žaidynių orientavimosi sporto dviejų bronzos medalių laimėtoja Gedvilė Diržiūtė.

Gedvilė baigė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą ir pasirinko lietuvių filologijos studijas Lietuvos edukologijos universitete (LEU). „Esu gimusi ir užaugusi Vilniuje, tad lankiau Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą. Anksčiau tai buvo kurčiųjų mokykla, vėliau, 2012 metais, ji tapo gimnazija. Joje yra ir darželis. Šioje mokykloje mokiausi nuo parengiamosios iki pat 12 klasės. Čia mokoma lietuvių gestų kalba ir lietuvių kalba. Kurčiųjų gimtoji kalba yra gestų kalba, ir šia kalba informacija jiems lengviausiai prieinama ir suprantama“, – pasakoja ketvirto kurso studentė.

Mergina taip pat įvardijo, kad gestų kalbai teko patirti ne vieną iššūkį. „1880 metais Milano kongrese buvo uždrausta vartoti gestų kalbą kurčiųjų mokyklose. Tai buvo tamsus laikotarpis kurčiųjų ugdymo istorijoje – kurtieji negalėjo mokytis gimtąja kalba. Jie turėjo mokytis žodinės kalbos visai neleidžiant vartoti gestų kalbos. Įgyvendinant šį nutarimą, kurtieji mokytojai neteko darbų, buvo neigiamai paveikta kurčiųjų gyvenimo kokybė ir ugdymas. Po daugiau nei šimto metų, 2010 metais 21-ajame kongrese Kanadoje, Vankuveryje pripažino klydę ir atsiprašė. Šiame kongrese buvo atšauktos Milano kongrese priimtos rezoliucijos. Teigta, kad Milane iš kurčiųjų buvo atimta teisė į kokybišką švietimą. Taigi, dabar jau suprasta dvikalbystės svarba ir gestų kalba pripažįstama kurčiųjų mokyklose, bet dar reikia nueiti ilgą kelią, kol bus pasiekta, jog visi kurčiųjų pedagogai laisvai mokės lietuvių gestų kalbą. Tai pasiekus būtų galima tikėtis geresnių mokymo rezultatų“, – pasakoja LEU studentė.

Gedvilė pasirinko lietuvių filologijos studijas ne tik dėl to, kad norėjo patobulinti turimus gebėjimus, bet ir dėl to, kad galėtų mokyti kitus. „Norėjau dar labiau ištobulinti lietuvių kalbos gebėjimus, taip pat siekiau įgyti pedagoginį išsilavinimą, kad galėčiau kurčiuosius mokyti lietuvių kalbos, todėl ir stojau į lietuvių filologiją LEU. Svajoju puikiai išmokyti kurčiuosius lietuvių kalbos, mokant juos gestų kalba. Bilingvinis ugdymas (dvikalbis ugdymas, kai mokoma gestų ir žodine kalba)  – labai svarbus. Mokėdami abi kalbas – ir lietuvių gestų kalbą, ir lietuvių kalbą, jie galėtų siekti tolesnių tikslų, rinktis juos dominančias specialybes ir daryti tai, ką mėgsta“, – kalba lietuvių filologijos studentė.

Orientavimosi sportas į merginos gyvenimą atėjo su klasės draugės pagalba – ji įkalbėjo ateiti į treniruotes. „Šeštoje klasėje su klasės drauge nepilnus metus lankiau baseiną. Mečiau, nes atsibodo monotonija, nebuvo nieko įdomaus, tiesiog plaukdavau pirmyn atgal per baseiną. Praėjo vasara, ir rudenį, spalį-lapkritį ta pati klasės draugė ėmė lankyti orientavimosi sportą. Paskui įkalbėjo mane nueiti į orientavimosi sporto teorijos užsiėmimą. Jame susitikau su treneriu Laimiu Drazdausku, mokiausi sportinių žemėlapių sutartinių ženklų. Sekėsi gana gerai ir pavasarį su žemėlapiu pirmą kartą išbėgau į mišką. Iškart patiko, ir taip pradėjau sportuoti. Esu orientacininkė jau devynerius metus. Dalyvavau daugelyje tarptautinių varžybų, iš jų ir kurčiųjų Olimpinėse žaidynėse. Jos pernai vyko Turkijoje, Samsune, ten iškovojau bronzos medalius dviejose rungtyse – mišriose sprinto estafetėse ir vyrų estafetėse. Tai nuostabus sportas, kuriame reikia pasitelkti loginį mąstymą ir fizinius gebėjimus. Šie įgūdžiai svarbūs norint kuo greičiau rasti žemėlapyje pažymėtus ir vietovėje esančius kontrolinius punktus. Jei norėtumėte išbandyti šį sportą, galite ateiti į orientavimosi masines varžybas. Vilniuje jos vyksta šiltuoju sezonu antradieniais ir ketvirtadieniais. Trasos – įvairaus sudėtingumo, tinkamos ir pradedantiesiems, ir profesionalams“, – pasakoja Gedvilė Diržiūtė.

Ateityje mergina planuoja ir toliau dirbti korektore-stiliste žurnale, prisidėti prie „LGK Plius“ įmonės veiklų, projektų. Į magistrantūrą kol kas neplanuoja stoti, tačiau po kelerių metų norėtų vėl grįžti į studijas ir siekti tikslų, susijusių su kurčiųjų ugdymu ir kurčiųjų bendruomene.