Tinklalapio logotipas
Grįžti

Lietuvos moksleiviai sugriovė mitą apie lietuvius: šypsomės dažniau nei galvojame
event 2019-06-11 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Lietuvos moksleiviai sugriovė mitą apie lietuvius: šypsomės dažniau nei galvojame

Šypsenų paroda, polka prie vietinės poliklinikos, komiksai apie Lietuvos istoriją ar vitaminai senyvo amžiaus žmonėms – šalies moksleiviai šiandien atranda skirtingų būdų, kaip išreikšti savo meilę tėvynei. 

Pilietiškumas – lygu džiaugsmas?

„Pilietiškumo sąvoka su metais vis kinta. Aišku viena, kad tai jau seniai nebėra vien tik istorijos išmanymas ar politinės sistemos supratimas. Dažnai jis pasireiškia visiškai netikėtomis formomis: nuo išnykusių kapinių paieškų iki inkilų kėlimo, nuo labdaros akcijų iki tiesiog geros nuotaikos skleidimo“, – pasakoja VšĮ „Pilietinė medija“ direktorė Redita Vadeikė, organizavusi nacionalinius jaunimo pilietiškumo apdovanojimus „Tėvyne mūsų“.

Jos teigimu, šis beveik kelis metus trukęs konkursas per abu jo etapus susilaukė 2500 dalyvių ir masę įvairiausių pilietinių iniciatyvų visoje Lietuvoje.

„Ši akcija tarsi sujudino tiek jaunus, tiek senus. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto mokyklos nusprendė sugriauti mitą, kad lietuviai yra „amžinai surūgę“ ir surengė parodą skirtą lietuviškai šypsenai: ekspozicijoje sugulė net 100 šypsenų fotografijų iš įvairių gyvenimo situacijų. Štai Vilkijos gimnazijos moksleiviai gerą nuotaika bandė ne įamžinti, bet patys ją sukelti linksmu liaudies šokių ritmu pasitinkant savo miestelėnus pačiose netikėčiausiose vietose: prie poliklinikos, seniūnijos ar senelių namų. Praeivius stebino ir Vilniaus „Minties“ gimnazijos auklėtiniai, kurie su Lietuvos šimtmečiu sveikino tiesiog gatvėje – įteikdami simbolines trispalves dovanėles“, – pasakoja R. Vadeikė.

Nuo „Vitaminų dienos“ iki partizanų pagerbimo

Kaip pastebi projekte dalyvavusi pedagogė Lijana Pocevičienė,  nors gali ir pasirodyti, kad tokios veiklos mokyklose nieko nekeičia, tačiau po truputį jos palieka pėdsaką vaikų širdyse.

„Piliečiais ne gimstama, o tampama, todėl pilietiškumo, gebėjimo apsispręsti, susidoroti su įvairiais iššūkiais, reikia mokytis nuo mažens. Žinant, kuo kiekvienas iš mūsų yra svarbus savo šaliai, lengviau prisidėti ir prie jos augimo“, – sako.

Projekto organizatorė R. Vadeikė dalijasi daugiausiai komisijos balsų surinkusiais pavyzdžiais.

„Kauno „Varpo“ gimnazija inicijavo „Vitaminų dieną“ Panemunės senelių namuose. Pravedę paskaitą apie vitaminus moksleiviai apdovanojo senelius įspūdingomis vaisių lauktuvėmis bei surengė muzikinę programą. Antroji nominuota iniciatyva skirta aplinkos puoselėjimui: iniciatyvos metu visi Širvintų r. Gelvonų gimnazijos mokiniai  tvarkė apleistą, kadaise buvusią šaudyklą bei seną svirną. Moksleiviai savarankiškai sukūrė erdvę, kurioje šiltuoju metu vyktų pamokos, o po pamokų – neformali veikla. Trečiasis nominantas  tapo nugalėtoju: tai Rokiškio r. Pandėlio gimnazija, kuri organizavo Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventę ir parodė profesionalų jos išpildymą į įvairias veiklas įtraukiant ne tik visą bendruomenę, bet ir Lietuvos kariuomenę bei Šaulių sąjungą“, – pasakoja R. Vadeikė.

Po  „Vitaminų dienos“ akcijos senelių namuose vienas iš joje dalyvavusių moksleivių sakė, kad jaučiasi tapęs geresniu nei vakar, o seneliai džiaugėsi atjaunėję ir užsimiršę visas problemas.

Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“ susilaukė aktyvaus visos Lietuvos moksleivių, mokytojų ir jų bendraminčių dėmesio. Iš viso įgyvendina virš pusšimčio pilietinių veiklų, prisidėjusių prie aplinkos pokyčių šiandien ar geresnės aplinkos kūrimo rytojui. Taip pat apie pilietiškumą ir idėjomis, kaip jį skatinti, aktyviai diskutuota projekto internetiniame puslapyje Tevynemusu.lt. Atsižvelgiant į platų konkurso formatą, jo dalyvius vertino skirtingo profilio ekspertų komisija: „Kurk Lietuvai” vadovė Agila Barzdienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė ir Lietuvos fotomenininkas, keliautojas, dokumentinių filmų autorius Marius Jovaiša.