Tinklalapio logotipas
Grįžti

Lyderiais savaime tampa tie mokytojai, kurie daug ir atsakingai dirba
event 2018-06-21 domain Lyderių laikas

Lyderiais savaime tampa tie mokytojai, kurie daug ir atsakingai dirba

Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktorė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė – viena iš tų švietimo darbuotojų, kurių karjera švietimo sistemoje labai nuosekli ir kryptinga. Jūratė dirbo mokytoja, direktoriaus pavaduotoja, vadovaudama progimnazijai baigė projekto „Lyderių laikas 2“ Formaliųjų švietimo lyderystės studijų programos magistrantūrą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. J. Lutinskaitė-Kalibatienė įsitikinusi, kad vienas iš projekto „Lyderių laikas 2“ sukurtos pridėtinės vertės dėmenų yra jausmas, kad kuo daugiau daliniesi, tuo turtingesnis tampi pats.

Studijų metu įgytos žinios jai pravertė vadovaujant UAB „Šviesa“ mokymo centrui, vedant įvairius seminarus mokyklų vadovams, o dabar, dirbdama Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktore, ji jas perteikia kolegoms, siekdama, kad mokytojai lyderiai ugdytų lyderystės savybėmis pasižyminčius mokinius.

Prašytume trumpai papasakoti apie savo veiklą ir profesinę karjerą.

Švietime dirbu daugiau negu dvidešimt metų. Dvidešimt dvejus metus dirbau Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje. Dirbti ten pradėjau dar būdama studentė. Vėliau metus buvau direktoriaus pavaduotoja, paskui aštuonerius metus vadovavau tai mokyklai. Tuo metu, kai dirbau Simono Daukanto progimnazijoje, atsirado galimybė studijuoti „Lyderių laiko“ projekte švietimo lyderystę. Šiuo metu esu Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktorė. Profesinei karjerai „Lyderių laiko“ projektas davė labai daug, nes įgijau daugiau pasitikėjimo savimi. Lyderio savybių aš turėjau visuomet, bet galbūt ne visada užtekdavo jėgų savimi pasitikėti. Švietimo lyderystės studijos atvėrė galimybes plačiau pažvelgti į visą švietimo sistemą ir kilo noras išreikšti save ne tik mokykloje. Todėl pradėjau vesti seminarus mokyklų vadovams, įsitraukiau į įvairius projektus, baigiau ugdomojo vadovavimo studijas – tai irgi leidžia tvirčiau jaustis tiek kasdieniame darbe, kaip mokyklos vadovei, tiek vedant seminarus.

Jurate Lutinskaite Kalibatiene 1

Kokios įtakos projektas „Lyderių laikas 2“ turėjo Jūsų pasiektiems rezultatams profesinėje srityje?

Didžiausia šio projekto reikšmė buvo ta, kad studijų metu mums buvo sudarytos unikalios, puikios galimybės pakeisti savo požiūrį į studijas, į dėstytojo ir studento santykį. Nors prieš tai buvau baigusi bakalauro ir magistro studijas, bet tas dėstytojo ir studento santykis, kurį pamačiau studijuodama ISM, buvo tai, apie ką kalba visas pasaulis, o mes turėjome galimybę tai pajusti patys – dėstytojai ir studentai buvo mokymosi partneriai, mokėsi vieni iš kitų. Suprantama, kad pamačius visa tai ir patyrus praktiškai, vėliau norisi pritaikyti mokykloje.

Gal turite žinių, kaip sekasi Jūsų bendrakursiams?

Apie kai kuriuos bendrakursius turiu žinių ir labai džiaugiuosi, kad viena bendrakursė šiuo metu dirba Briuselyje, tarptautinėje mokykloje. Kai kurie, studijų metu mokytojavę ar dirbę ŠMM, tapo direktoriais, kiti gynėsi aukštesnes kvalifikacines kategorijas – profesinis augimas po studijų buvo didelis. Smagu yra tai, kad, kai nuvažiuoju į kokius nors renginius, pavyzdžiui, konferencijas Seime, forumus, kur suvažiuoja žmonių iš visos Lietuvos, kiekvieną kartą pasijuntu lyg atvykusi į paskaitas ISM, nes visada sutinku ką nors pažįstamą iš „Lyderių laiko“.

Jurate Lutinskaite Kalibatiene 2

Kokius matote lyderystės idėjų sklaidos mokykloje pranašumus?

Požiūris, kad lyderiu gali būti tik mokyklos vadovas, gerokai pasenęs. Šiuolaikinėje mokykloje šitaip būti nebegali, nes mūsų tikslas yra auginti mokinius lyderius, o tai daryti gali tik mokytojas lyderis. Jeigu mokytojai nebus lyderiai, jeigu jie neturės lyderio savybių, žinių ir supratimo apie lyderystę ir jos sklaidą, savaime aišku, kad negalės mokiniams išugdyti šitų savybių. Direktorius gali būti pavyzdys, kuris palaikys, patars, parodys, kas ir kaip, bet patį darbą turi atlikti mokytojai. Su kokiais sunkumais susiduria lyderystės idėjos mokykloje? Lyderiais savaime tampa tie mokytojai, kurie daug ir atsakingai dirba. Tie, kurie į mokyklą ateina atidirbti valandų ir skuba uždaryti duris po skambučio, vadovui yra didžiausias galvos skausmas. Labai sunku pakeisti žmogaus suvokimą, vertybes, sunku įrodyti mokytojui, kad jo darbas nesibaigia su skambučiu. Tokių mokytojų yra kiekvienoje mokykloje, bet aš visada esu linkusi žmonėms padėti ir juos ugdyti. Jeigu susitari su darbuotoju, bet jis susitarimo nesilaiko ir pokyčių nėra, deja, su tokiais žmonėmis tenka atsisveikinti. Tai nėra lengva ir paprasta.

Jurate Lutinskaite Kalibatiene 3

Kaip pritaikote lyderystės mokymų metu įgytas žinias dirbdama su mokiniais, bendradarbiaudama su kolegomis?

Kadangi esu pradinių klasių mokytoja, o dirbu gimnazijoje, tai su mokiniais tiesiogiai nebedirbu. Aš neturiu pamokų, bet stengiuosi su mokiniais susitikti, kad suprasčiau, kuo jie mokykloje gyvena. Daug dėmesio skiriu bendravimui su darbuotojais. Po lyderystės studijų į darbuotojo ir vadovo santykį žiūriu daug plačiau negu tik į tą formalią pareigą priimti į darbą, atleisti, stebėti, vertinti ir t. t. Man labai svarbu, kad darbuotojas gerai jaustųsi, kad turėtų visas įmanomas technines priemones, kiek mes pajėgūs aprūpinti. Svarbu, kad mokytojai rastų pakankamai laiko darbui, šeimai ir asmeniniam gyvenimui. Aš manau, kad studijų metu mes gavome labai daug, ypač puikios buvo ISM dėstytojos dr. Raimondos Alonderienės paskaitos apie žmogiškųjų išteklių valdymą.

Kaip manote, kiek nuo mokytojo priklauso mokinių domėjimasis konkrečiu dalyku ir geresni ugdymo(si) rezultatai?

Mokiniai į mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus reaguoja pirmiausia emociškai. Mokslininkai tyrimais yra nustatę, kad jeigu mokiniui patinka mokytojas, patiks ir jo dėstomas dalykas. Manau, kad nuo mokytojo labai daug kas priklauso. Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad mokytojo užduotis yra ne tik perteikti dalyko žinias, bet ir paruošti mokinius tapti suaugusiais žmonėmis baigus gimnaziją. Jei mokiniai mato, kad su mokytoju gali pasikalbėti ne tik apie pamokas, bet ir apie gyvenimą, tai užmezga artimesnį ryšį su juo, o per tai pagerėja ir dalykinis bendradarbiavimas.

Kaip po projekto „Lyderių laikas 2“ dalinatės įgytomis žiniomis ir patirtimi su kitų mokyklų vadovais, pedagogais?

Jau minėjau, kad vedu seminarus. Tikrai smagu, kad galiu pasiskambinti kolegoms, kai kyla klausimų, o kolegos gali skambinti man ir aš tikrai pasidalinsiu tuo, ką žinau, ir jeigu tik galiu pagelbėti, tai visada patariu, kaip tam tikru atveju pasielgti. „Lyderių laikas“ sustiprino įsitikinimą, kad kuo daugiau daliniesi, tuo turtingesnis tampi pats.

Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti mokykla, kad kiekvienas vaikas joje jaustųsi puikiai?

Mokykla yra ne fizinis pastatas – man išties svarbu, kaip joje jaučiuosi. Atėjęs į mokyklą vaikas turi jaustis įvertintas, žinoti, kad bus išgirstas, kad jam bus padėta. Svarbu, kad mokiniai žinotų, kad mokykloje jie galės išreikšti save grodami būgnais, gitara, šokdami ar užsiimdami kita veikla. Tačiau visų šių dalykų negali būti be atsakomybės – visų suinteresuotų šalių atsakomybės. Svarbi ne tik administracijos, pedagogų, bet ir vaiko asmeninė ir vaiko tėvų atsakomybė už tai, kaip visiems mokykloje seksis. Tik bendromis jėgomis, su noru ir atsakomybe galima sukurti puikią emocinę aplinką ir jaukią mokyklą.

Ačiū už pokalbį.

Interviu parengė Ingrida Blažienė
projekto „Lyderių laikas 3“ švietimo specialistė

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.