Tinklalapio logotipas
Grįžti

Metas profesiniam mokymui nuimti „raupsuotojo“ etiketę: kodėl pokyčiai reikalingi ir bendrajame ugdyme?
event 2018-07-11 domain 15min.lt

Metas profesiniam mokymui nuimti „raupsuotojo“ etiketę: kodėl pokyčiai reikalingi ir bendrajame ugdyme?

Pažangiose pasaulio šalyse bendrąjį išsilavinimą profesinėse mokyklose įgyja apie 50 proc. abiturientų. Danijoje 68 proc. abiturientų mokyklą baigia ne tik turėdami rankose brandos atestatą, bet ir įgiję vieną ar kitą profesiją. Lietuvoje tokį kelią, Vakaruose ir Skandinavijoje laikomą perspektyviu, pasirenka mažiau nei ketvirtadalis vidurinio išsilavinimo siekiančių mokinių. Mūsų visuomenėje profesinė mokykla tebeturi menkavertę „profkės“ etiketę – paskutinio šiaudo griebimo atitikmenį. Siekiant keisti padėtį, profesinio mokymo sistemoje vyksta nemažai pokyčių pradedant priėmimo skaidrinimu, specialistų poreikio planavimu atsižvelgiant į rinkos poreikius, stiprinant tęstinį mokymą, diskutuojant apie bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigų artinimą.

Apie tai, kokią situaciją turime šiandien ir kokie numatomi pokyčiai, siekiant profesinį mokymą „perdaryti“ į perspektyvų mokinio pasirinkimą – gavus brandos atestatą ir paragavus amato nuspręsti, toliau – profesinis ar akademinis kelias, pokalbis su švietimo ministrės patarėju Mariumi Ablačinsku.

– Kaip vertinate dabartinę situaciją profesiniame mokyme? Kodėl, jūsų nuomone, reikalingi vieni ar kiti pokyčiai?

– Viena iš bendrojo ugdymo įstaigų užduočių turėtų būti mokinių tikrųjų polinkių išgryninimas arba geresnis jų orientavimas, mąstant apie jų savirealizacijos galimybes ir įsidarbinimo perspektyvas ateityje. Šiandienos bendrojo ugdymo įstaigose 10-ą klasę baigę mokiniai labai intensyviai, nepaisant jų mažo pažangumo ir silpnos motyvacijos, kviečiami eiti į 11-ą klasę, užuot pripažinus, kad tokie mokiniai nėra akademiškai orientuoti, ir juos nukreipus į profesinio mokymo įstaigas.

Skaitykite daugiau čia