Tinklalapio logotipas
Grįžti

Mokytoja Asta: ateitis vaikšto mokykloje
event 2018-03-29 domain Renkuosi mokyti

Mokytoja Asta: ateitis vaikšto mokykloje

Kviečiame į pažintį su „Renkuosi mokyti!“ aštuntosios kartos mokytoja Asta Cikanaviče. Astą pakalbino „Šiaulių krašto“ žurnalistė Loreta Klicner.

Šiau­lių Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos gam­tos ir žmo­gaus pa­ži­ni­mo bei bio­lo­gi­jos mo­ky­to­ja As­ta Ci­ka­na­vi­čė į mo­kyk­lą atė­jo prieš pus­me­tį. Džiau­gia­si sa­vo mo­ki­niais ir ko­le­go­mis, ma­žo­mis sėk­mės is­to­ri­jo­mis, Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad tik pi­ni­gų pres­ti­žui neuž­ten­ka – pir­miau­sia, rei­kia gerb­ti sa­ve ir pel­ny­ti vai­kų pa­gar­bą.

Pil­do­si vai­kys­tės sva­jo­nė

Dirb­ti mo­ky­to­ja – to­kia bu­vo As­tos Ci­ka­na­vi­čės vai­kys­tės sva­jo­nė. Ji pla­na­vo bai­gu­si eko­lo­gi­jos ir ap­lin­ko­ty­ros stu­di­jas Šiau­lių uni­ver­si­te­te stu­di­juo­ti pe­da­go­gi­ką. Bet pla­nus te­ko ati­dė­ti, kai su bū­si­mu vy­ru iš­vy­ko į Ai­ri­ją.

Už­sie­ny­je pra­bė­go sep­ty­ne­ri me­tai. Bū­tent Ai­ri­jo­je As­ta pa­ju­to ma­lo­nu­mą mo­ky­ti: ta­pu­si grei­to­jo mais­to res­to­ra­no per­so­na­lo mo­ky­to­ja, ji su­pra­to, koks šis dar­bas yra šau­nus.

„Mo­kydama įvai­rių tau­ty­bių, skir­tin­go am­žiaus žmo­nes pa­ty­riau ne­ma­žai iš­šū­kių. Kaip iš­mo­ky­ti sau­gos tai­syk­lių sun­kiai ang­liš­kai kal­ban­tį žmo­gų? Džiau­giau­si, kad ko­le­gos ma­ne ver­ti­no kaip ge­rą mo­ky­to­ją“, – pa­sa­ko­ja As­ta.

Jos ir vy­ro tiks­las bu­vo už­si­dirb­ti pi­ni­gų na­mui ir grįž­ti į Lie­tu­vą. Taip jie ir pa­da­rė – grį­žo, įsi­kū­rė ne­to­li Kur­šė­nų, au­gi­na tris vai­ku­čius.

Į Sal­du­vės pro­gim­na­zi­ją As­ta pa­te­ko praė­ju­si pro­gra­mos „Ren­kuo­si mo­ky­ti“ at­ran­kas. Jau pus­me­tį dir­ba mo­kyk­lo­je, o pa­va­sa­rį stos į pe­da­go­gi­ką.

As­ta pa­lai­ko idė­ją iki 2025 me­tų mo­ky­to­jo pro­fe­si­ją pa­da­ry­ti pres­ti­ži­ne, ta­čiau tam rei­kės la­bai daug po­ky­čių.

„Ar už­teks 1 000 eu­rų su mo­kes­čiais? Sun­ku ver­tin­ti, – sa­ko mo­ky­to­ja. – Aš ne­lin­ku­si grau­den­ti dėl at­ly­gi­ni­mo, nes atė­jau ži­no­da­ma, kad jis ne­bus di­de­lis. La­bai no­rė­jau mo­ky­ti. Gal man leng­viau, nes tu­riu su­tuok­ti­nį, ku­ris rū­pi­na­si šei­ma, mū­sų tri­mis vai­kais.“

As­tos nuo­mo­ne, pro­fe­si­jos pres­ti­žui tik pi­ni­gų neuž­ten­ka – pir­miau­sia, mo­ky­to­jai tu­ri pa­tys sa­ve gerb­ti.

„Mo­ky­to­jo pro­fe­si­nia­me ke­ly­je ei­ti be ug­ne­lės, pa­šau­ki­mo yra la­bai sun­ku. Mo­ky­to­jui rei­kia šiek tiek idė­jiš­ku­mo, – sa­ko mo­ky­to­ja. – Bū­ti­na at­nau­jin­ti pe­da­go­gi­kos stu­di­jas, nes mo­ky­mo­si pla­nai, stu­den­tų ren­gi­mas – la­bai se­no­viš­ki. Bend­rau­ju su stu­den­tais ir gir­džiu, kad jiems dės­to tie pa­tys lek­to­riai, ku­rie dės­tė jų tė­vams, ga­li­ma at­si­vers­ti tė­vų už­ra­šus ir ras­ti tą pa­tį!“

Jos nuo­mo­ne, sto­jant į pe­da­go­gi­nes stu­di­jas, rei­kė­tų įver­tin­ti ir žmo­gaus cha­rak­te­rio ypa­ty­bes, po­kal­by­je at­si­skleis­tų bū­si­mo mo­ky­to­jo ap­si­spren­di­mas – ar jis tik­ras, ar at­si­tik­ti­nis, nes ki­tur ne­ga­li įsto­ti?

„Pa­gal pro­gra­mą „Ren­kuo­si mo­ky­ti“ kiek­vie­nas tu­ri­me sa­vo men­to­rių, ku­riam bet ka­da ga­li pa­verk­ti ant pe­ties. Jau­nam pe­da­go­gui rei­kia, kad kaž­kas nu­ra­min­tų, paaiš­kin­tų, jog sun­ku bū­na vi­siems, kad aš per tai praei­siu“, – sa­ko As­ta ir pri­si­me­na pir­mą­ją die­ną mo­kyk­lo­je, kai jau­di­no­si, pra­kai­ta­vo del­nai, o žvelg­da­ma į kla­sę svars­tė: ar aš ne­su­ge­bė­siu?

„Mū­sų dar­bas yra sun­kus psi­cho­lo­giš­kai. Tu vi­sa­da tu­ri bū­ti ge­ros nuo­tai­kos, ne­ga­li per daug de­monst­ruo­ti jaus­mų, nes mo­ki­niai neat­sa­kin­gi, kad ta­vo na­muo­se kaž­kas nu­ti­ko, ar kad prieš tai bu­vu­sio­je pa­mo­ko­je kaž­kas ta­ve su­dir­gi­no.“

Ateityje – mokytojų reitingai

Kaip įsi­vaiz­duo­ja atei­ties mo­ky­to­ją?

„Toks, ku­ris ne­de­juo­ja dėl at­ly­gi­ni­mo, ei­na į dar­bą su no­ru, ne­bi­jo bū­ti at­vi­ras sau, kad kaž­ko ne­pa­da­ro, su­klys­ta, ne­bi­jo to­bu­lė­ti ir klai­das iš­tai­sy­ti. Ir ne­bū­ti­nai – tik jau­nas, svar­biau­sia, kad pa­si­ti­kė­tų sa­vi­mi, – var­di­ja As­ta. – Ska­ti­nan­tis mo­ki­nių kū­ry­biš­ku­mą, ne­bi­jan­tis nu­si­kal­bė­ti. Jam svar­bu ne tik iš­dės­ty­ti pro­gra­mą, bet ir iš­mo­ky­ti mo­ki­nius gy­ven­ti, mo­ky­tis, bend­rau­ti. Ir – ro­dy­ti pa­vyz­dį, mo­ky­tis iš mo­ki­nių.“

Ji pri­si­mi­nė gir­dė­tas pro­gno­zes Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se apie tai, kad mo­ki­niai atei­ty­je pa­tys rink­sis mo­ky­to­jus pa­gal jų rei­tin­gus, o pa­mo­kos vyks vaiz­do for­ma­tu – mo­ki­nys rink­sis, ku­rią pa­mo­ką žiū­rė­ti in­ter­ne­te.

Mo­ky­to­ja juo­kia­si, pa­klaus­ta apie sa­vo rei­tin­gus. Iš mo­ki­nių, ypač iš sa­vo auk­lė­ti­nių penk­to­kų, ji su­lau­kia šil­tų reak­ci­jų, svei­ki­ni­mų su gim­ta­die­niu ar Va­len­ti­no die­na. Jau­na mo­ky­to­ja at­ro­do tar­si švy­tin­ti idea­lis­tė.

„Ir mo­ki­niai, ir mo­ky­to­jai no­ri re­zul­ta­to, bet kaip jį pa­siek­ti – ta­vo pa­si­rin­ki­mas: ar gi­ri mo­ki­nį už de­šim­tu­ką, ar ba­ri už tre­je­tą, o gal sa­kai, kaip sma­gu, kad šį kar­tą ga­vai ket­ver­tą, nes aną kar­tą ga­vai tre­je­tą. Tai tu­ri įta­kos mo­ki­nių po­žiū­riui į no­rą mo­ky­tis, į ti­kė­ji­mą sa­vi­mi. Dar nie­kam ne­pa­ken­kė pa­glos­ty­mas.“

To­kio „pa­glos­ty­mo“, jos nuo­mo­ne, rei­kia ir jau­niems pe­da­go­gams, ku­rie atei­na su po­lė­kiu kaž­ką keis­ti, o ko­lek­ty­ve su­tin­ka mo­ky­to­jų, ku­rie no­ri ra­miai ir sau­giai su­lauk­ti pen­si­jos.

„Man la­bai pa­si­se­kė, nes aš šio­je mo­kyk­lo­je to ne­pa­jau­čiau“, – šyp­so­si mo­ky­to­ja.

Giedriaus Baranausko nuotr./ „Šiaulių kraštas“

Visą straipsnį skaitykite čia