Tinklalapio logotipas
Grįžti

Filmas „Vikingas“ – Rusijos propagandos produktas
event 2017-01-23 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Filmas „Vikingas“ – Rusijos propagandos produktas

Istorijos faktų falsifikavimas – ne kartą Rusijos išmėgintas informacinio karo ginklas, kuris naudojamas su aukščiausių šalies pareigūnų palaiminimu. Vienas iš tokių atvejų matomas ir Lietuvoje. Šalies mokyklos yra gavusios „Garsų pasaulio įrašų“, šiuo metu mūsų kino teatruose rodomo filmo „Vikingas“ platintojo, pasiūlymų dėl nuolaidų bilietams į šį istorinį epą, kuris esą atspindi X amžiaus istorinius įvykius. Plačiai reklamuojame „Vikinge“ rusai be skrupulų pavertė savo herojumi kunigaikštį Volodymyrą, nors daugeliui ukrainiečių tai atrodo jų istorijos vagystė. Ukrainai jis – Kijevo Rusios kunigaikštis, valdęs Kijeve ir pakrikštijęs savo valdomas žemes, kai Maskvos dar net nebuvo. Vladimiras Putinas tuo metu yra pareiškęs, kad šis kunigaikštis buvo pakrikštytas Kryme, štai todėl Krymas toks svarbus rusams.

Filmą išgyrė pats V. Putinas
 
„Tai be abejonių svarbiausias mūsų istorijos momentas, kurį jūs, kaip autoriai, jaučiate ir perduodate“, – apie filmą kalbėjo Rusijos prezidentas.
 
Filmu „Vikingas“ Kremliaus vadovas išties patenkintas. Peržiūra V. Putinui ir kultūros ministrui surengta filmui tik pasirodžius kino teatruose. Istorija apie didįjį Kijevo kunigaikštį Volodymyrą ir kovą už Kijevo Rusios sostą pristatoma kaip istorinis epas.
 
Filmo kūrėjai pabrėžia, kad jame pasakojami tikri įvykiai, tikroviškai atkuriama to meto buitis, rūbai ir ginkluotė.
 
Tačiau teiginiai dėl tikroviškumo specialistams kelia abejonių. Teigiama, kad filmas yra dar vienas Maskvos propagandinis produktas – Rusija savinasi Kijevo Rusios valstybę, kuri yra ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos bei Baltarusijos lopšys.
 
„Politiškai Maskvos propagandos tikslas yra įrodinėti tiek savo žmonėms, tiek Vakarų visuomenei, kad Ukraina, kaip valstybė, neturi istorinių šaknų, kad tokios valstybės niekada nebuvo ir ji neturi istorinio pagrindo. Tai jiems atrodo labai svarbu, todėl jie tai įrodinėja labai įvairiomis priemonėmis bei formomis“, – mano Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas Karolis Zikaras.
 
Nori uždrausti
 
Specialistui pritaria ir Ukrainos rašytojas Andrejus Kurkovas:
 
„Tokiais filmais formuojama žiūrovų nuomonė, kuri vėliau atsispindės, pavyzdžiui, rinkimuose, ar ginčuose dėl istorinių faktų. Dabar istorija ir literatūra labai stipriai naudojama propaguoti Rusijos idėjas ir neva jos tikrąsias tiesas.“
 
Pavyzdžiui, 16 metrų aukščio bronzine kunigaikščio Volodymyro skulptūra, kuri atidengta Maskvoje praėjusiais metais. Ukrainiečiai kunigaikštį Volodymyrą laiko savo globėju, jo skulptūra Kijeve stovi jau nuo XIX-ojo amžiaus, o 2015-uosius prezidentas Petro Porošenka yra paskelbęs Šv. Volodymyro mirties tūkstantmečio metais.
 
Tačiau Kremliui tai nė motais. Skulptūros atidengimo ceremonijai vadovavo pats V. Putinas, o ir data, sutapimas ar ne, pasirinkta lapkričio ketvirtoji – Liaudies vienybės diena. Ji skirta datai, kai Maskva buvo išlaisvinta nuo lietuvių ir lenkų.
 
Ir nors filmas „Vikingas“ skirtas rusų patriotiniams jausmas sužadinti, internete jau plinta peticija, kurią pasirašė per 20 tūkstančių rusų. Peticija raginama uždrausti filmą dėl slavų žeminimo, faktų trūkumo ir istorinės tiesos nebuvimo.
 
Į kino sales vilioja nemokamais pakvietimais
 
Lietuvos rinkai šį filmą pasiūliusi kino platinimo kompanija „Garsų pasaulio įrašai“, panašu, turi kitokią nuomonę. Įmonė didžiausių šalies miestų mokykloms išsiuntinėjo specialų pasiūlymą ir moksleivių grupėms siūlo nuolaidas bilietams, o mokinius atlydėjusiems mokytojams žada nemokamą peržiūrą.
 
„Ar mes tą dažnai siūlome? Turbūt nedažnai. O kodėl šį kartą? Todėl, kad, kaip ir sakiau, tai yra proga istorijos kontekste pasižiūrėti tokį, sakykim, realistinį filmą“, – teigia „Garsų pasaulio įrašų” atstovė spaudai Indrė Šiliauskaitė.
 
Toks realistinis, kad savo specialiame pasiūlyme įmonė ragina po filmo peržiūros rengti mokinių diskusijas. Įmonės atstovė, nors filmas ir yra gavęs Rusijos valdžios paramą, sako, kad kino ir politikos nereikia maišyti, o ar filme pateikti faktai tikri, aiškintis yra ne jų reikalas.
 
„Jei istorijos mokytojas suorganizavo grupę ir nusivedė, tai jis po to ir turi aiškinti. Ta prasme, iš anksto įspėti apie kažką yra tikrai neverta. Tokiu atveju mes išvis neturėtumėme rusiško filmo. Rusiški filmai yra, vieni iš pelningiausių“, – teigia Indrė Šiliauskaitė.
 
Nusitaikyta į paprastus žmones bei vaikus
 
„Labai daug serialų šiuo metu sukoncentruoti ties tuo, kad palaikytų ir ugdytų Rusijos piliečių patriotizmą. Ypač tai nutaikyta į tuos, kurie nėra labai išsilavinę, kurie yra paprasti žmonės“, – mano A. Kurkovas.
 
Tačiau Rusijos propaganda taikosi ne tik į paprastus žmones, bet ir į vaikus. Jau netrukus į kino teatrus atkeliaus animacinis filmas „Trys didvyriai ir Jūrų caras“. Jo platintojas – taip pat „Garsų pasaulio įrašai”. Tai tęsinys ankstesnių filmų, pavyzdžiui, „Trys didvyriai“. Jame, pasak ekspertų, filmuko herojai buvo pavaizduoti ne tik kaip bendruomenės gynėjai, bet ir tikrų rusiškų vertybių įsikūnijimai, o štai Kijevo kunigaikštis – kaip tikras menkysta. Ekspertų teigimu, animacija yra viena veiksmingiausių propagandos formų.
 
 „Vaikai neturi jokių filtrų, todėl animacija ir yra viena stipriausių propagandos formų. Vaikai net nesuvokia, kad gali būti kažkas meluojama, kažkas iškreipiama, pasirinkta selektyvi tiesa. Dėl to viską, ką jie priima, priima už gryną pinigą“, – perspėja Kino tarybos narys, VGTU lektorius Tomas Mitkus.
 
Animaciniai filmukai dažniausiai paremti gerojo ir blogojo herojaus kova, tad gerasis herojus visuomet demonstruos tas vertybes, kurios reikalingos kūrėjams, o blogasis jų visai neturės arba priešinsis gerosioms. Taip vaikams sugebama įskiepyti supratimą apie tokius blogus ir gerus dalykus, kokių nori kūrėjai.
 
Diegiamas vado kultas
 
Tomas Mitkus sako, kad sovietmečiu animaciniuose filmukuose visuomet buvo pabrėžiama, jog laiminga turi būti visa visuomenė, o ne atskiri žmonės. Šiuolaikinėje rusų animacijoje viskas kitaip.
 
„Praktiškai visos rusų animacijos visada akcentuoja stiprų lyderį, kad bendruomenė yra laiminga tuomet, kai yra vienas, apginti galintis lyderis. Kaip Putinas? Taip, ta paralelė tikriausiai ganėtinai aiški“, – teigia T. Mitkus.
 
Kai kurie Lietuvos politikai kalba, kad su Rusija reikia bendradarbiauti kultūros, sporto ar turizmo srityje, nes čia nėra politikos, tačiau „Savaitės“ kalbinti pašnekovai teigia, kad toks požiūris naivus. Būtent per kultūrą propaganda geriausiai ir pasiekia žmonių sąmonę. Čia žaidžiama emocijomis, čia žmogus tampa mažiau kritiškas nei žiūrėdamas žinias ar skaitydamas straipsnius. Todėl Rusija investuoja milžiniškus pinigus į filmų kūrimą ir nevengia iškraipyti ar pasisavinti kitų šalių istorijos menkindama jų ir pabrėždama išskirtinį Rusijos vaidmenį.
 
„Jei filmas yra padarytas tikrai kokybiškai, jis yra pavykęs kūrinys, tai jis gali paveikti mūsų pasąmonės gelmes – mes galime priimti labai daug propagandinių žinučių visiškai nebekritiškai“, – perspėja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas Karolis Zikaras.