Tinklalapio logotipas
Grįžti

Niūri ateitis: nuo 2018-ųjų Lietuvoje gali trūkti mokytojų
event 2017-01-25 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Niūri ateitis: nuo 2018-ųjų Lietuvoje gali trūkti mokytojų

Lietuvai siunčia rimtų signalų – mažėja moksleivių pasiekimų lygis ir pasitenkinimas mokymusi, mokyklose trūksta individualizuoto ugdymo, artimiausiu metu pritrūksime matematikos ir kitų dalykų mokytojų.

Iniciatyvos „Renkuosi mokyti“ atstovės, Mokyklų tobulinimo centro steigėjos Eglės Pranckūnienės teigimu, šiandien švietimo sistemai koją kiša nesugebėjimas eiti viena kryptimi, todėl reikalingos bendros iniciatyvos.
 
„Mokinių pasiekimų tyrimų duomenys rodo, kad penktadalis 15-os metų sulaukusių moksleivių neturi bazinio raštingumo. Dėl augančios socialinės ir ekonominės atskirties, taip pat individualizuoto mokymo stokos negerėja mokinių pasiekimų lygis bei jų pasitenkinimas pačia mokykla.
 
Be to, prognozuojama, kad nuo 2018-ųjų Lietuvoje ims trūkti mokytojų, nes talentingiausi jauni žmonės nenoriai renkasi mokytojo profesiją. Akivaizdu, kad mums reikia programų ir projektų, kurie padėtų mokykloms susidoroti su sudėtingais iššūkiais“, – sako E. Pranckūnienė.
 
Jauniems mokytojams nėra darbo vietų
 
Statistika neguodžianti: kasmet mokyklose įsidarbina mažiau nei 10 proc. pedagoginį išsilavinimą įgijusių Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų. Tuo metu vos 3,6 proc. dirbančių mokytojų jaunesni nei 30 m., 41 proc. – vyresni nei 50 m. (OECD šalyse – 30 proc.).
 
Galima apčiuopti dvi esmines problemas. Visų pirma, nėra aiškiai susitarta, kokių mokytojų reikia besikeičiančioms mokykloms. Antra, prognozuojama, kad per kelerius metus ims trūkti pedagogų.
 
„Labai daug mokytojų, kurie pensinio amžiaus, ir gali taip susiklostyti, kad vienu metu labai daug žmonių išeis į pensiją. Kadangi tyrimai rodo, kad mažiau nei 10 proc. absolventų, pabaigusių pedagogines studijas, realiai eina dirbti į mokyklą. Tai reiškia, kad pats darbas nėra patrauklus”, – Alfa.lt sakė E. Pranckūnienė.
 
Jos teigimu, jeigu vienoje mokykloje vienu metu išeis daug mokytojų ir staiga ateis daug naujų, gali ištikti mokslo kokybės krizė, nes nebus pereinamumo. „Idealiu atveju turėtų būti įvairių kartų mokytojų toje pačioje mokykloje”, – aiškina pašnekovė.
 
Tačiau vien noro nepakanka. Anot E. Pranckūnienės, net jei jauni žmonės norėtų dirbti mokytojais, to negalėtų padaryti, nes šiuo metu jiems nėra laisvų darbo vietų.
 
„Mes dabar gauname daug paraiškų iš mokyklų, bet prieš kelerius metus susidūrėme su tokia problema, kad nėra laisvų darbo vietų dėl demografinės situacijos: mažėja vaikų – mažėja ir mokytojų”, – dėsto E. Pranckūnienė.
 
Vis dėlto, visuomenėje netylant diskusijoms dėl Lietuvos švietimo reformų, vis keliamas klausimas ir dėl mokytojų atlyginimų, kuris yra rimtas kliuvinys, siekiant pritraukti jaunų pedagogų.
 
„Vien tai, kad bus keičiamos ugdymo programos universitetuose, nebūtinai padės pritraukti tuos mokytojus. Į viską reikia žiūrėti kompleksiškai, kad pats darbas būtų patrauklus ir programos būtų kokybiškos. Tik tokiu būdu pritrauksime tuos jaunus ir talentingus žmones”, – įsitikinusi E. Pranckūnienė.
 
Tiesa, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė atkreipė dėmesį ir į kitą opią problemą – vyrų mokytojų trūkumą. Pasak jos, kalbant apie visavertį ugdymą, būtina kalbėti ir apie šią problemą.
 
„Asmeniškai nesu mačiusi nė vieno darželio auklėtojo vyro. Labai tikiu, kad iniciatyvos ir paskatinimai šioje srityje yra labai reikalingi”, – sakė ministrė.
 
Rajonuose – vis dar duobė
 
Kol miestų mokyklos stengiasi stiprinti savo studijų kokybę, mažesniuose miesteliuose ar rajonuose įsikūrusios mokyklos susiduria ne tik su mokytojų trūkumo, bet ir su išlikimo klausimu.
 
Jaunus specialistus į švietimo įstaigas regionuose padedančios pritraukti iniciatyvos „Renkuosi mokyti“ atstovė E. Pranckūnienė atskleidžia, kad mažesnių miestelių ir rajonų mokyklų situacija yra išties sudėtinga.
 
Vis dėlto, anot E. Pranckūnienės, kiekviena mokykla ieško būdų, ką ji gali padaryti. Į šį procesą įsitraukia ir savivaldybės, kurios atvykstantiems mokytojams siūlo net apgyvendinimą. Tačiau vien to nepakanka.
 
„Turi būti labai aktyvios bendruomenės ir prisidėti prie mokyklos gyvenimo. Labai svarbu, kad bendruomenė žiūrėtų į mokyklą kaip į švietimo centrą. Šioje situacijoje nėra paprastų ir vienareikšmiškų sprendimų”, – sako E. Pranckūnienė.
 
Paklausta, kaip būtų galima pagerinti šiandienę situaciją, E. Pranckūnienė tikino, kad tai galima padaryti tik stengiantis pritraukti kuo daugiau jaunų mokytojų, kartu išlaikant balansą.
 
„Tą daryti galima įvairiai. Pavyzdžiui, patyrę mokytojai gali atlikti ir kitus vaidmenis mokykloje: jie gali būti mentoriai, konsultantai, gali atlikti daugybę dalykų ir užleisti daugiau vietos pradedantiesiems mokytojams. Bet kadangi dabartinė apmokėjimo sistema yra orientuota į valandų skaičių, visi stengiasi turėti kuo daugiau pamokų.
 
Dėl šios priežasties pradedantiesiems mokytojams nėra galimybių ateiti į mokyklą.
 
Visos iniciatyvos, ką dabar bandoma daryti su studijų programomis, kad jos būtų patrauklesnės, ar pensinio amžiaus mokytojais, yra atskiros. O vis tik reikia vieno požiūrio į mokytojo profesiją”, – tikina E. Pranckūnienė.
 
Siūlo naują projektą
 
Nedžiuginantys moksleivių raštingumo rezultatai, mažėjantis mokytojų ir mokinių skaičius, patyčios, smurtas ir kitos įsisenėjusios mokyklų problemos paskatino E. Pranckūnienę imtis naujo projekto – „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!”.
 
„Norime, kad kiekvienas mokinys patirtų mokymosi sėkmę. Tam reikia pozityvios ir atviros aplinkos, naujo požiūrio į ugdymą, vadovavimą mokyklai, aktyvesnio visos bendruomenės įsitraukimo“, – pasakoja naujo projekto vadovė Indrė Stakėnienė.
 
Naujuoju projektu siekiama tvarių vadovavimo, ugdymo ir bendravimo pokyčių mokyklų bendruomenėse, įtraukiant ir mokinius, ir mokytojus, ir mokyklų vadovus. Projekto metu bus remiamasi įtraukiojo ugdymo samprata bei programos „Renkuosi mokyti!“ patirtimi, kurią gerai vertina ir užsienio ekspertai.
 
Planuojama, kad projekte „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“ per dvejus metus iš viso dalyvaus 30 šalies mokyklų. Kiekvienoje iš jų dirbs programos „Renkuosi mokyti“ mokytojas, specialūs kvalifikuoti mentoriai.
 
Atrinkti mokyklų mokytojai savo kvalifikaciją kels tęstinėje mokymosi programoje „Įtraukusis ugdymas klasėje“. Projekto metu į daugelį procesų bus siekiama įtraukti ir moksleivius bei jų tėvus.
 
Mokyklų vadovai savo vadybines kompetencijas tobulins ilgalaikėje tarptautinėje mokymosi programoje, parengtoje kartu su organizacija „International Leadership Associates“.
 
 
„Visi suprantame, kaip tai yra svarbu ir kaip mes daug tikimės ne tik iš mokytojų, bet ir mokyklos vadovų. Žinoma, reikalavimus keliame pagrįstai, bet labai norėtųsi, kad būtų visos priemonės, kurios padėtų vadovams tokiems tapti. Tai yra akivaizdžiai viena iš tų priemonių, kurios įgalina vadovus, suteikia įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikia šiuolaikinei mokyklai”, – sakė ministrė.
 
Įgyvendinant projektą „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“ MTC bendradarbiaus su „Vilniaus prekybos paramos fondu DABAR“. Kaip pagrindinis projekto partneris šis fondas per dvejus metus iš viso numato skirti daugiau kaip 700 tūkst. eurų finansavimą.
 
Pasak fondo direktorės Elenos Aleknavičienės, nuosekli ilgametė MTC veikla ir jų vykdomi projektai turi apčiuopiamos naudos šalies švietimo kokybei, todėl norima prisidėti prie tolesnių centro projektų ir padėti plėsti jų įtaką, kad vis daugiau mokinių pajustų teigiamus ir visapusiškus pokyčius savo mokyklose.
 
Projekto „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“ dalyvių atranka prasideda sausio 24 d. Anketą internete – www.renkuosimokyti.lt – bus galima pildyti iki vasario 27 dienos. Pagal specialius kriterijus iš viso bus atrinkta 30 mokyklų. Pirmasis projekto etapas startuos jaušiais mokslo metais – rugsėjo mėnesį.
 
„Orientuosimės į mokyklas, kuriose yra daugiau vaikų, patiriančių socialinę atskirtį, turinčių specialiųjų poreikių. Be to, orientuosimės į mažesniuose miesteliuose esančias mokyklas. Be abejonės, neatmetame ir miestų. Ir Vilniuje yra labai geros ir labai prastos kokybės mokyklų”, – Alfa.lt teigėE. Pranckūnienė.
 
Julija Šakytė