Tinklalapio logotipas
Grįžti

Brandinami švietimo planai regionuose: daugiau klausimų nei atsakymų
event 2017-01-31 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Brandinami švietimo planai regionuose: daugiau klausimų nei atsakymų
​Vyriausybė kaip vieną iš savo prioritetinių uždavinių įvardijo švietimo reformą. Ir nors Lietuvos švietimo sistemoje numatoma nemažai pokyčių, vis dar kyla nemažai klausimų dėl praktinių metodikų taikymo.
Pirmadienį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ministerijoje susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovais ir valdybos nariais aptarti savivaldybėms aktualių švietimo klausimų.
 
Prioritetinės sritys
 
Finansavimas, tinklo pertvarka, pedagogų rengimo kvalifikacijos kėlimo sistema, ugdymo turinys – pagrindinės iniciatyvos, kurios artimiausiu numatomos švietimo srityje. Pasak ministrės, visos pertvarkos, kurios numatomos, yra tiesiogiai susijusios su regionais.
 
J. Petrauskienės teigimu, etatinis mokytojų atlyginimo modelis turėtų įsigalioti nuo 2018 m., tačiau tai priklausys nuo finansavimo. „Yra numatomos pertvarkos, susijusios su finansavimo sistema, t. y. mokytojų etatinio apmokėjimo modelio priėmimas”, – sakė švietimo ir mokslo ministrė.
 
„Kitas darbas yra susijęs su mokyklų finansavimo metodika. Kaip turėtų būti finansuojama mokykla, finansuojamas šiuo metu esantis mokinio krepšelio modelis, klasės modelis. Modeliai yra nei geri, nei blogi. Svarbiausia, kokio tikslo yra siekiama, o jis toks: mažinti netolygumus švietimo srityje”, – vardijo J. Petrauskienė.
 
Dar vienas aptartas darbas taip pat yra tiesiogiai susijęs su finansavimu – tai mokyklų tinklas. „Norime ar nenorime, bet regionai turi savo raidos strategijas, kurios yra grindžiamos demografine situacija, kuri šiandien labai mažai ką džiugina. Tenka pripažinti, kad šie iššūkiai yra.
 
Kitas darbas, kuris yra labai svarbus, – tai pedagogų rengimo kvalifikacijos kėlimo sistema. Žiūrint į skaičius, kiekviename regione pedagogų yra arba per daug, arba per mažai. Sudėtinga pritraukti į regionus ir jaunus specialistus”, – dėsto ministrė.
 
Prezidentės pataisos bus svarstomos
 
Šalies prezidentės Seimui pateiktos svarstyti Švietimo įstatymo pataisos dėl švietimo įstaigų vadovų atrankos, skyrimo, vertinimo bei darbo terminų privertė sunerimti pačius įstaigų vadovus ir savivaldybių atstovus.
 
Kai kuriems atrodo neteisinga, kad, paaukojus daug metų vienai mokyklai, iš užimamo posto tektų pasitraukti be svarių motyvų. Kiti tvirtina, kad tokiu būdu švietimo sistemoje bus išvengta politizavimo.
 
Pasak ministrės, baimė kyla dėl nežinomybės, kaip viskas vyks. Vis dėlto ji patvirtino, kad prezidentės pataisos tikrai bus svarstomos Seime.
 
Alfa.lt primena, kad jeigu Seimo nariai nuspręs riboti direktorių kadencijų skaičių, nuo kitų metų liepos 1 d. bus atleisti tie vadovai, kurie vienoje įstaigoje išdirbo 10 ir daugiau metų.
 
Jungtinių mokyklų tinklas
 
Susirinkime dar kartą iškelta ir jungtinių mokyklų tinklo idėja. Ministrės teigimu, rytoj, antradienį, vyks susitikimas su dviejų Seimo komitetų pirmininkais ir bus diskutuojama šiuo klausimu.
 
Šiam projektui žadama padaryti infrastruktūrinį žemėlapį: švietimo, kultūros, socialinės apsaugos srityje esančių institucijų.
 
„Infrastruktūra pakankamai išplėtota, sunkiai atitinka demografinius poreikius. Ne visur, kai kur situacija yra skirtinga”, – sakė ministrė.
 
J. Petrauskienės teigimu, šis žemėlapis leistų pamatyti, kaip išsidėsčiusi infrastruktūra, demografinė situacija ir jos tendencijos. Taip pat leistų ieškoti sprendimų ne mechaniškai, bet kiekvienoje savivaldybėje. Vis dėlto ji pripažino, kad jungtinių mokyklų klausimas dar nėra iki galo pradėtas svarstyti.
 
„Reikia atsakyti į tą paprastą, bet tuo pačiu ir sudėtingą klausimą: vaikus ar mokytojus vežti į mokyklą. Čia ir yra jungtinių mokyklų tinklo idėja”, – aiškino ministrė.
 
Pasak jos, yra keli sprendimo būdai. „Vienas sprendimas yra palikti mažesnes mokyklas kaip didesnių mokyklų filialus, tada būtų efektyvesnis valdymas. Vėlgi niekas kitas geriau nejaučia situacijos nei savivalda”, – tikina J. Petrauskienė.
 
Ministerijos kanclerio Tomo Daukanto teigimu, sprendimas dėl jungtinių mokyklų priklausytų nuo savininko ar steigėjo. Vis dėlto jis pripažino, kad jungčių praplėtimo klausimas yra viena iš tų dalių, kurios vis dar kelia klausimų.
 
Mokyklų finansavimo modelis
 
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė klausė, ar nuo šiol tikrai visiems be išimties bus taikomas klasės krepšelis.
 
„Tam ir buvo eksperimentas, kad būtų įvertinta, kas veikia, o kas ne. Todėl vienodai tiksliai jis nebus taikomas. Šiandien nėra jokio aiškaus sprendimo, neturime tokio modelio, kad pasakytume, jog bus taip. Yra principinės nuostatos, todėl diskutuokime, kaip maksimaliai jas pritaikyti sistemoje”, – sakė ministrė.
 
Vasarį planuojama pristatyti bendrą eksperimento analizę.
 
Neformaliojo ugdymo finansavimas
 
Švietimo ministrė J. Petrauskienė neslėpė fakto, kad neformaliajam ugdymui biudžete yra numatyta mažesnė suma, nei buvo prašyta, tačiau tikino, kad skirtumas nebus jaučiamas.
 
„Peržiūrėjome, kiek apskritai neformaliam švietimui yra skiriama per kitas įvairias priemones, nes krepšelis yra viena iš priemonių.
 
Taigi neformaliajam švietimui skiriama ne mažiau lėšų, nei buvo iki tol. Neformalus švietimas turėtų pasiekti vaikus ta pačia kryptimi, kaip ir pasiekė anksčiau”, – tikino ministrė.
 
Vis dėlto J. Petrauskienė patarė, kaip elgtis, jeigu to krepšelio trūksta. „Viena iš priemonių yra orientuoti tą krepšelį į tuos, kurie yra jautriausi ir kuriems labiausiai reikia. Savivaldybėse yra skirtinga situacija.
 
Tikrai bus tų šeimų, kurios neteks, bet galbūt gali sau leisti pačios užtikrinti neformalų ugdymą vaikui. Bet yra kitų, kurios negali sau to leisti”, – sakė J. Petrauskienė.

Trūksta psichologų
 
Šiuo metu tik mažiau nei pusėje šalies bendrojo ugdymo mokyklų dirba psichologas, dažnai ne visu etatu.
 
Prieš porą dienų įvykusios nelaimės, kai mirtinai sumuštas keturmetis, kontekste apie psichologų trukumą mokyklose prabilo ir Kėdainių r. meras Saulius Grinkevičius. Pasak jo, visuomenė šiuo klausimu pati negali susitvarkyti.
 
„Mes patys puikiai suprantame, kad bėgame paskui pasekmes. Tada galime ieškoti kaltų, tačiau bėda yra daug didesnė nei švietimo sistemoje, tai bendra visuomenės problema.
 
Iš tiesų šiandien nėra kiekvienoje mokykloje ir darželyje psichologo. Kita vertus, mes puikiai suprantame, kad kiekvienoje mokykloje atsiradęs psichologas negali išspręsti visų problemų”, – sakė ministrė.
 
Prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijavo, o nueinantis Seimas ką tik priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kurių tikslas – mažinti smurtą ir patyčias švietimo įstaigose.
 
Nuo kitų mokslo metų apie smurto atvejus reikės nedelsiant informuoti tėvus ir atsakingas institucijas, ir tiek smurtą patiriančiam mokiniui, tiek smurtautojui, tiek tėvams bus pradėta teikti nemokama psichologinė pagalba. Tą turės padaryti mokyklos psichologas, jam nesant – pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.
 
„Kalbame apie kompleksinį dalyką. Šiandien yra programos, pasitvirtinusios prevencijos schemos, kaip tai turėtų veikti, tačiau vienose mokyklose tai įsitvirtina ir veikia gerai, kitose nesuveikia”, – sako ministrė.
 
Pasak J. Petrauskienės, kita problema yra ir su psichologijos studijas baigusiais absolventais. Iš jų labai maža dalis nueina dirbti pagal specialybę, mat daugelį netenkina siūlomas darbo užmokestis. „Mokome žmonėms tokius atlyginimus, kad tos kokybės sunku reikalauti”, – sako ministrė.
 
Julija Šakytė