Tinklalapio logotipas
Grįžti

Lietuvos mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimo sistema: situacijos analizė ir tobulinimo galimybės
event 2017-02-02 domain Lyderių laikas label_outline Aktualijos

Lietuvos mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimo sistema: situacijos analizė ir tobulinimo galimybės

Įgyvendinant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą projektą „Kokybės vadybos stiprinimas bendrojo lavinimo mokyklose (modelių sukūrimas)“, kaip šio projekto dalis 2012 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais buvo atliktas tyrimas „Lietuvos mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimo sistema: situacijos analizė ir tobulinimo galimybės“.

Tyrimo medžiaga, rezultatai ir išvados yra aktualūs dabar, kai švietimo politikai, visa švietimo bendruomenė plačiai ir nuodugniai diskutuoja, kaip tobulinti švietimo įstaigų vadovų vertinimo, skyrimo tvarką, gerinti šiuolaikinėje mokykloje vadybą.

Šio tyrimo tikslas – atskleisti šiuo metu esančios mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimo sistemos esamą būklę, siekiant numatyti jos tobulinimo galimybes.

Tyrimą atliko tyrėjų grupė, kurią sudarė Gintautas Cibulskas (grupės vadovas), Vilma Žydžiūnaitė (grupės narė, ekspertė), Ina Klimavičienė (grupės narė). Tyrimo ataskaitą parengė Gintautas Cibulskas. ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamo projekto vykdytojas – Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra.

Kalbant apie mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, galima atkreipti dėmesį į tai, kad tyrimas atskleidė, jog vadovų kvalifikacijos tobulinimo sistemą labai sunku yra vertinti, nes praktiškai visose tyrimo etapuose galima buvo pastebėti, kad vadovų kvalifikacijos sistemos, kaip sistemos, nėra. Yra fragmentiški elementai, kurie veikia, tačiau jie nesusieti į bendrą sistemą. Esama Lietuvoje mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimo sistema šalies mastu stokoja bendros politikos.

Mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimo poreikį lemia įvairūs veiksniai: objektyvūs ir subjektyvūs.

Subjektyvūs veiksniai yra daugiau asmeninio pobūdžio. Kiekvieno asmens kvalifikacijos poreikius gali nulemti jo asmenybės branda, pomėgiai, savianalizė ir kt.

Objektyvūs veiksniai yra daugiau mažiau vienodi visiems. Lietuvos švietimo sistemos bendrojo lavinimo posistemėje mokyklų vadovų kvalifikacijos poreikį stipriausiai lemia keletas fundamentalių dokumentų, kurie nusako mokyklos vadovo veiklos kryptis ir kompetencijos įgijimo kryptis: Mokyklų vadovų skyrimo tvarka ir Mokyklų vadovų atestacijos nuostatai. Šiuose dokumentuose aiškiai yra apibrėžta, kokių kompetencijų reikia Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovams, t. y. į ką jie turi kreipti ypatingą dėmesį įgyjant kvalifikaciją ir tobulinant savo kompetenciją.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovų kompetencijų įgijime išskirtinos dvi aiškios kryptys: kompetencijos, reikalingos asmenims, kurie siekia tapti mokyklos vadovu ir kompetencijos, kurias mokyklų vadovai turi patvirtinti, atestuojantis pasirinktai vadybinei kategorijai.

Atlikus tyrimą, buvo padarytos ir kitos vertingos išvados, su kuriomis galima susipažinti skaitant tyrimo ataskaitą (dokumentas prisegtas apačioje).

<>

 

Parsisiųsti šį dokumentą (Mokyklu_vadovu_kvalifikacijos_tobulinimas_TYRIMAS.pdf)Mokyklu_vadovu_kvalifikacijos_tobulinimas_TYRIMAS.pdf