Tinklalapio logotipas
Grįžti

Lietuvoje įsitvirtina vakarietiškos tendencijos: savanorystę vertins universitetai
event 2017-02-03 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Lietuvoje įsitvirtina vakarietiškos tendencijos: savanorystę vertins universitetai

Lietuvos jaunimas įsitraukimu į savanorystę beveik nesiskiria nuo Europos – savanoriauja maždaug kas ketvirtas jaunas šalies pilietis. Savanorių skaičius ėmė pastebimai augti šalies universitetams ruošiantis nuo 2018 metų papildomais balais paversti visuomenei naudingą veiklą. 

Aktyvi visuomeninė veikla ir net laisvalaikio formos apie jaunuolių motyvaciją gali pasakyti daugiau nei baigiamųjų egzaminų balai. Su šūkiu „Laisvė rinktis!“ lankytojus pasitinkanti paroda „Studijos 2017“ taip pat pristatys įvairias savanoriavimo galimybes.
 
Stojimas į universitetus pernelyg nuasmenintas
 
2014 metais Lietuvoje savanoriška veikla užsiėmė 23 proc. 15-29 m. žmonių, kai Europos Sąjungoje tokių buvo 25 proc. Nors prestižiniai pasaulio universitetai asmeninei studentų motyvacijai bei užklasinei veiklai skiria daug dėmesio, Lietuvoje didžioji dalis aukštojo mokslo įstaigų studentus pasirinkdavo tik pagal jų akademinius ir sportinius pasiekimus.
 
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų prorektorės Viltės Auruškevičienės teigimu, šiandien Lietuvoje stojimas į universitetus yra nuasmenintas, grįstas jauno žmogaus valstybinių mokyklos baigimo egzaminų įvertinimu. Neatsižvelgiama nei į jo motyvaciją, asmenines savybes, nei į bendrą erudiciją.
 
„ISM universitete išankstinis priėmimas organizuojamas jau penkerius metus. Jo metu sutinkame labai daug motyvuotų jaunuolių, kurie dar besimokydami mokyklose yra atlikę savanorišką tarnybą, stažavęsi tarptautinėse kompanijose, studijavę kalbas užsienyje ar net įkūrę savo nedidelius verslus. To niekada nepamatysi atsižvelgdamas vien tik į brandos egzaminų rezultatus“, – įsitikinusi prorektorė.
 
Pasak V. Auruškevičienės, atsižvelgimas į jaunuolio motyvaciją – labai vakarietiška, plačiai prestižiniuose užsienio universitetuose taikoma praktika.
 
„Universiteto bendruomenė bei didžiųjų Lietuvos įmonių atstovai gyvai susitinka su potencialiais studentais, skaito jų rekomendacinius, motyvacinius laiškus, įvertina visą to žmogaus portfelį. Tokį modelį ISM universitete taikome ne tik stojant į bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijų pakopas, tačiau taip pat ir į Vadovų magistrantūrą“, – sako V. Auruškevičienė.
 
Savanorystę skatina universiteto perspektyva
 
Į pernai rugpjūtį Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtą naują stojimo į universitetus tvarką, kai už savanorišką veiklą bus skiriami papildomi balai, sureaguota žaibiškai. Europos savanorius vienijančios organizacijos „Saltes“ vertinimu, pastebimai padaugėjo mokyklinio 15–16 m. amžiaus  jaunuolių, norinčių savanoriauti.
 
„Puikus sprendimas, kuris neliko neišgirstas – moksleiviško amžiaus jaunuolių padaugėjo gana smarkiai. Daugelis jų nori prisijungti prie socialinės srities veiklų.
 
Tiesa, jie nesako, kad atėjo galvodami, kad tai pravers stojant į universitetą. Vis dėlto dominuoja noras būti naudingu kitiems, atrasti savo stipriąsias puses, galų gale – sužinoti, ko nori gyvenime, išmėginti tam tikras veiklas“, – vardija „Saltes“ projektų koordinatorė Ernesta Beržinytė.
 
Nuo 2018-ųjų stojantieji į universitetus balų galės gauti ne tik už mokslo ar sporto pasiekimus, bet ir už savanorišką, visuomenei naudingą, tarptautinę ar nacionalinę veiklą. 0,25 papildomo balo stojant galės gauti ne trumpiau kaip tris mėnesius akredituotose organizacijose savanoriavęs jaunimas.
 
Populiarėja Gap year tendencija
 
Dar viena vakarietiška tendencija, jau įsitvirtinanti Lietuvoje - tai Gap year, kai po mokyklos baigimo jaunuoliai neskuba studijuoti, bet daro pertrauką tarp mokslų ir keliauja, savanoriauja, išbando įvairias veiklas. Gap year tradicija gimė Didžiojoje Britanijoje 1970 metais, tačiau pastaruoju metu yra išpopuliarėjusi visame pasaulyje.
 
„Pastebime, kad vis daugiau jaunuolių po mokyklos renkasi ne studijuoti, bet veikti kažką kitą – keliauti, savanoriauti, atsidėti kūrybai ir panašiai. Tai džiugina, nes leidžia žmogui save išbandyti pačiose įvairiausiose sferose, įgyti patirties. Įdomu ir tai, kad jaunimas linkęs prisirišti, ieško ilgalaikės savanorystės perspektyvų, o ne vien galimybių savanoriauti festivaliuose ar trumpuose kultūriniuose renginiuose“, – pokyčiais džiaugiasi projektų koordinatorė E. Beržinytė.
 
Ką veikti baigus mokyklą, kuo būti ir kokį gyvenimo kelią rinktis – apie tai parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vasario 2-4 dienomis vyksiančioje parodoje „Studijos 2017“  kalbės ir gyvais pavyzdžiais dalinsis ne tik savanoriai, bet ir žinomi žmonės, jaunieji verslininkai bei ugdymo įstaigų atstovai. Atskleisti savo unikalumą kvies interaktyvios parodos erdvės bei diskusijos.
 
Parodoje bus erdvė „Savanorių kampas“: joje bus galimybė pasidaryti savanorystės testą bei sužinoti, kokioje srityje geriausia savanoriauti. Taip pat bus kontaktų mugė bei skirtingos dirbtuvės, kurių metu savo patirtimi dalinsis užsieniečiai savanoriai, šiuo metu savanoriaujantys Lietuvoje.