Tinklalapio logotipas
Grįžti

Miestuose ir regionuose besimokančių moksleivių pasiekimai matematikoje – labai netolygūs
event 2017-02-08 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Miestuose ir regionuose besimokančių moksleivių pasiekimai matematikoje – labai netolygūs
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <p>​<span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Priešingai nei Skandinavijos šalyse, Lietuvoje, atsižvelgiant į gyvenamąją vietovę, kurioje yra mokykla, ir kalbą, kuria mokosi mokiniai, jų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai yra labai netolygūs, teigia Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė.</span></p> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Lietuvos švietimo politikams reikėtų analizuoti šalių, kuriose mokinių pasiekimams gyvenamoji vietovė neturi įtakos, pavyzdžiui, Suomijos, Norvegijos, patirtį ir kuo skubiausiai imtis priemonių, kad mažų gyvenviečių, vidutinių miestų ir didmiesčių vaikai turėtų lygias galimybes siekti gerų mokymosi rezultatų“, – teigė B. Narkevičienė.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>MGMF dekanės vertinimu, kol tai nebus padaryta, mažai tikėtina, kad sumažės regionų ekonominiai ir socialiai netolygumai, net ir politikams skelbiant, kad regionai jiems yra svarbūs ir kad bus investuojama į jų ekonominį vystymą.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Kinta aukštesnių klasių mokinių pasiekimai</span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Remiantis 2015 metais atlikto tarptautinio tyrimo TIMSS (<i>angl.</i> Trends in International Mathematics and Science Study) duomenimis, Lietuvos 4 klasės mokinių matematikos pasiekimų vidurkis nuo 2003 metų statistiškai reikšmingai nepasikeitė. Tuo tarpu 8 klasės mokinių matematikos pasiekimų vidurkis, lyginant su 2011 metais, statistiškai reikšmingai pakilo 10-ia taškų.</span></div> <div> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Pozityvu ir tai, kad statistiškai reikšmingai nuo 2011 metų padaugėjo 8 klasės mokinių, pasiekusių vidutinį ir aukštą tarptautinius matematikos pasiekimų lygmenis“, – pažymėjo B. Narkevičienė.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Pasak B. Narkevičienės, nerimą vis dėlto kelia keletas dalykų: „Pirma, kai lyginame tos pačios populiacijos rezultatus, matome, kad 8 klasės mokiniai, 2011 metais ėję į 4 klasę, rodė kur kas geresnius matematikos pasiekimus, negu po ketverių metų 2015 metais – atitinkamai 534 ir 512 taškų.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>4 klasėje 96 proc. mokinių pasiekė minimalų pasiekimų lygmenį, o 8 klasėje – 92 proc. Atitinkamai aukščiausią lygmenį 4 ir 8 klasėse pasiekė 10 proc. ir 6 proc. moksleivių. </span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Antra, ryškūs pasiekimų skirtumai tarp didmiesčių, vidutinių ir mažų miestelių mokyklose besimokančių mokinių.“</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>B. Narkevičienės teigimu, tam tikros aukštesnių klasių mokinių pasiekimų kaitos tendencijos matomos iš to, kaip kinta valstybinio brandos egzamino turinys, ir to, kad kurį laiką buvo galima gauti brandos atestatą net nelaikius matematikos brandos egzamino. Jei supaprastinamas mokymo turinys ir reikalavimai pasiekimams, neišvengiama tokio veiksmo pasekmė – suprastėję mokinių sugebėjimai ir mokymosi rezultatai.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Matematika – ryšys su kitomis mokslo sritimis</span></b></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>JAV, Vokietijos ir kitų šalių mokslininkai nustatė, kad matematikos mokymasis didina intelekto koeficientą. Itin gabių asmenų ir jų ugdymo programų longitudinius tyrimus atlikę mokslininkai priėjo išvadų, kad intelekto koeficientas ir mokymasis atitinkamose programose teigiamai koreliuoja ne tik su sėkme mokykloje, studijose, bet vėliau – ir su gera karjera, pajamomis, sėkmingomis santuokomis.</span></div> <div> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Garsus vokiečių matematikas Klausas Frydrichas Gaussas matematiką „pakrikštijo“ visų mokslų karaliene. Kuo ji nusipelnė tokio titulo? B. Narkevičienės teigimu, matematika – tai fundamentinis mokslas, nes matematikai, naudodamiesi logika ir aksiomomis apibrėžtomis abstrakčiomis  struktūromis,  tyrinėja kitimus, dėsningumus,  apibrėžia naujas struktūras.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Matematikai, vadovaudamiesi logika ir matematiniais dėsningumais, naudodamiesi matematiniais metodais, tyrinėja struktūras, turinčias atitikmenis kituose moksluose – ekonomikoje, sociologijoje, fizikoje, informatikoje, mechanikoje, psichologijoje ir kituose, – aiškino docentė. – Pasinaudodami matematika, galime rasti ryšius, bendrus analizės metodus tarp labai skirtingų mokslo sričių ir jų tyrimų objektų, todėl dažnai matematikai dirba tarpdisciplininėse grupėse ir dirba įvairiose verslo, pramonės, mokslo įstaigose.“</span></div> <div> </div> <div>Paulina Kuzmickaitė</div> <div> </div> <div> <a href="http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-02-08-miestuose-ir-regionuose-besimokanciu-moksleiviu-pasiekimai-matematikoje-labai-netolygus/155290"><img src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/bernardinai.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><br><br> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <span id="ms-rterangepaste-end"></span> </div>