Tinklalapio logotipas
Grįžti

Idėja Lietuvai: „pirmoko kuprinė“ kiekvienam vaikui
event 2017-02-09 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Idėja Lietuvai: „pirmoko kuprinė“ kiekvienam vaikui
​Kūdikio krepšelis ir pirmoko kuprinė – dvi idėjos, kurios praverstų demografinę situaciją gerinti ir jau esamais vaikais pasirūpinti besistengiančiai Lietuvai. Gimus vaikui, lietuvės gauna vienkartinę piniginę išmoką, suomės – valstybės parūpintą kūdikio kraitelį su penkiasdešimt būtiniausių daiktų. Tačiau į pirmą klasę Suomijoje žengiantis mokinys nemokamai gauna visų reikalingų priemonių ir kasdienius pietus, kai tuo metu Lietuvos pirmokas, jei tėvai nėra socialiai remtini, tokio „pradinio starto“ neturi. Mamos įsitikinusios, kad „pirmoko kuprinė“ būtų labai svarbi valstybės parama.
 
Reikia ir kūdikio kraitelio, ir „krepšelio“ pirmokui
 
Idėja geresnė už tautinį kostiumą – taip Suomijos ambasadoje Vilniuje pristatytą tradiciją visiems gimusiems kūdikiams valstybės lėšomis dovanoti po vienodą kūdikio kraitelį įvertino lietuvės mamos. Daliai jų norėtųsi tokio kraitelio sistemos ir Lietuvoje, nors kitoms atrodo, kad verčiau gauti pinigus.

„Suomijos ambasados pristatyta tradicija yra gerai apgalvota ir graži, ypač įspūdį daro ilgas laikotarpis, per kurį ji išsilaikė.
 
Šiuo metu mūsų valstybė neturi finansinių galimybių įvesti tokį visuotinį kraitelį, tačiau, bendraudami su kitomis ministerijomis, nevyriausybiniu sektoriumi, savivalda aptarsime šią idėją ir jos perspektyvas“, – į Alfa.lt klausimą, ar mūsų šalyje galėtų atsirasti toks paramos būdas šeimoms, atsakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
 
Šiuo metu Lietuvoje 2016 metais gimusiems vaikams mokama vienkartinė 418 eurų išmoka, kai kurioms šeimoms ji tampa ne parama kūdikio auginimui reikalingiems daiktams įsigyti, o pinigais išgyventi.
 
„Mes kūdikio kraitelio idėją labai palaikytume, – patikino organizacijos Nacionalinis aktyvių mamų sambūris atstovė Rasa Žemaitė. – Gal net siūlytume keisti išmokos pinigus į kraitelį. Tačiau yra keletas niuansų. Vienkartinė išmoka mūsų šalyje bene vienintelis ir retas dėmesio vaikui gestas, kai visi vaikai vertinami ne pagal socialinį statusą, spalvą ar gimimo vietą. Tačiau skurdo šeimose, kurios neįgijo teisės gauti motinystės ar tėvystės išmokos, toks kraitelis būtų labai naudingas, nes jos gyvena iš vienkartinės išmokos, iki vaikas „paleidžia“ mamą į darbą“.
 
Pasak aktyvias mamas vienijančios organizacijos narės, Lietuvoje dėmesio vaikams ir taip gerokai per mažai, jis momentinis. Vaikų skurdas didesnis nei pensininkų, todėl vienas iš galimų kelių – padaryti tokį kūdikiams reikalingiausių daiktų rinkinį, kurį gautų ne visos šeimos, o tik tos, kurios kreiptųsi su prašymu. Vienkartinė piniginė išmoka liktų kaip vienodo starto visiems idėja, o kūdikio kraitelis taptų papildoma priemone šeimoms, kurioms ji labai aktuali.
 
„Kita vertus, mūsų šaliai būtų aktualesnė tokio krepšelio arba analogiškos pinigų sumos versija pirmokui, priešmokyklinukui arba net ir kasmet mokyklinukui. Pagal visus statistinius duomenis, mokyklinio amžiaus vaikai skursta labiausiai ir gauna mažiausiai dėmesio veikiančioje sistemoje. Jei reiktų rinktis – aš būčiau už tokią sistemą.
 
Vienkartinių išmokų einantiems į pirmą klasę vaikams nebūna, maža to, didelė dalis privalomų mokyklinių priemonių, pasirodo, yra neprivalomos – pratybos, uždavinynai, bet tėvai verčiami jas pirkti iš savų lėšų, kitaip tariant, atimti dalį iš vaikui skirtų pinigų net ir tuomet, kai jų trūksta būtinam išgyvenimui“, – svarstė R. Žemaitė.
 
Simbolinė parama – tik gaunantiems nemokamą maitinimą
 
Galima būtų pagalvoti ir apie darželiui pritaikytą dviejų krepšelių finansavimo mechanizmą, kai vienas krepšelis skiriamas iš biudžeto ir yra fiksuotas, o kitas – iš savivaldybės biudžeto papildomai.
 
„Kol kas „Rugsėjo 1-osios krepšelį“, t. y. tam tikrą sumą įsigyti mokyklinių prekių, gauna tik socialiai remtinų šeimų vaikai, įgyjantys teisę į nemokamą maitinimą. Mano akimis žiūrint, tai per mažai. Visų pirma, tie simboliniai eurai nepadengia net pusės metų pratybų išlaidų, antra – už juos nenupirksi nei parkerio, nei batų, nei sportinės aprangos. Trečia, kitose šalyse tokie „mokinio krepšeliai“ su pieštukais, flomasteriais ar popieriumi yra įprastas reiškinys.
 
Trumpai tariant, vieniems labai reikia „kūdikio krepšelio“, nes vienkartinė išmoka kūdikio reikmėms tampa išgyvenimo šaltiniu, o ne vaiko reikmių tenkinimu, kitiems reikia „mokinio krepšelio“, nes tuo laiku vaikams valstybė praktiškai neskiria dėmesio“, – įvertino Nacionalinio mamų sambūrio narė.
 
Vienodos kūdikio kraitelio dėžutės arba vienodos kuprinės, pilnos mokyklinių reikmenų – idėja, pasak R. Žemaitės, labai reikalinga daugeliui šeimų. Ji prisiminė, kad vienas iš jos vaikų yra gavęs kuprinę su mokyklai reikalingais daiktais nuo vieno prekybos centro, remiančio gausias šeimas. Tačiau tai galėtų būti ne vien privačios iniciatyvos, o valstybės, savivaldybių reikalas.
 
Norvegijos lietuvė: pirmokai gauna vienodą startą
 
Suomių naujagimiui skirtame krepšelyje – 50 būtiniausių daiktų, tuo metu „pirmoko kuprinėje“ galėtų būti flomasterių, pieštukų, sąsiuvinių, popieriaus lapų piešimui rinkinių, liniuotė, trintukas ir panašiai. Vaikui praverstų ir pati kuprinė – galbūt, perėmus suomių pastangas kūdikio kraiteliui rinktis savo šalies gamintojų daiktus, lietuviai galėtų susikurti ir gražios, patogios kuprinės modelį.
 
Išmoką susilaukusios kūdikio gauna ir Norvegijos mamos, jos turi galimybę nemokamai išsirinkti reikalingiausių jam daiktų – tokią paslaugą teikia įvairios firmos.
 
Keliaudami į mokyklą, pirmaklasiai aprūpinami sąsiuviniais, pieštukais, įvairiomis pamokoms reikalingomis priemonėmis – trūksta tik kuprinės ir penalo. Nemokamai vaikams išdalijamos net ryškių spalvų liemenės su atšvaitais. „Pirmoko kraitelis Lietuvoje man atrodo šauni idėja. Gal tai kuprinė su reikalingais daiktais viduje, gal daiktai be kuprinės, bet tai būtų vienodas startas visiems, – būtinybe paremti pirmokus neabejojo Oslo lietuvių bendruomenės pirmininkė Lina Baltrukonienė. – Manoma, kad visiems po lygiai išdalijus minimaliai, bet būtiniausių priemonių, vaikai nepriklausomai nuo socialinės padėties, šeimos pajamų gauna vienodą startą ir jaučiasi gerai.“
 
Pirmokus jiems reikalingomis mokyklinėmis priemonėmis iš dalies aprūpinančioje Norvegijoje tėvai žino, kad nereikės sukti galvos dėl būtiniausių dalykų, kils mažiau noro pasipuikuoti brangiais daiktais.
 
Suomių vaikams – nemokami pietūs, užkandis ir mokyklos priemonės
 
Lietuva mažas pajamas gaunančioms šeimoms, leidžiančioms vaikus į mokyklą, suteikia finansinę pagalbą mokyklinėms reikmėms įsigyti. Šiuo metu ji siekia 57 eurus. Jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui mažesnės nei 153 eurai, mokinys gauna ir paramą įsigyti mokyklinių priemonių, ir nemokamą maitinimą. Vidutinėms pajamoms asmeniui siekiant iki 204 eurų mokinys gauna tik nemokamą maitinimą.
Pernai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suskaičiavo, kad paramos mokinio reikmenims įsigyti reikės apie 62 tūkst. mokinių. Būtiniausius daiktus mokymuisi perka ne patys nepasiturintys tėvai – dažniausiai jiems padeda socialiniai darbuotojai.
 
68 tūkst. Lietuvos vaikų pernai priklausė nemokamas maitinimas. Tuo metu Suomija dar 1943 metais tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kuri priėmė įstatymą dėl mokyklinių pietų skyrimo visiems moksleiviams. Jie ne tik mokėsi, bet ir nemažai laiko praleisdavo augindami vaisius, daržoves – per penkerius metus karšto maisto viduryje dienos gaudavo kiekvienas pagal privalomąją programą besimokinantis vaikas. Bėgant laikui, mokykliniai pietūs tapo svarbiu ugdymo įstaigų, tėvų ir pačių moksleivių reikalu – buvo atsižvelgiama į pasiūlymus, stengiamasi maistą padaryti skanų, sveiką, valgymo vietas patrauklias. Moksleiviai ne vien turėjo teisę išsakyti pageidavimus, bet ir pareigas padėti pavalgyti jaunesniems vaikams, atlikti praktines užduotis.
 
Pastaruoju metu mokiniai, kurie dalyvauja rytiniuose ar popietiniuose užsiėmimuose, gauna ir nemokamą užkandį.
 
Suomių pirmokų tėvams prieš mokyklą netenka lakstyti po parduotuves ieškant būtiniausių kanceliarinių priemonių. Helsinkyje daugiau kaip dvidešimt metų gyvenanti Daiva Gylling pasakojo, kad visas reikalingiausias priemones nuo pieštuko iki vadovėlio suteikia mokykla – pradinukai dažnai netgi nesinešioja kuprinių, jeigu neužduota namų darbų, jas, kaip ir sąsiuvinius, pieštukus, kitus daiktus palieka klasėse.
 
„Tėvai turi pasirūpinti tik kuprine ir galbūt įdomesnėmis kanceliarinėmis priemonėmis, penalu. Vadovėliai, sąsiuviniai, pieštukai, trintukai, liniuotės – viskas yra klasėse“, – sakė D. Gylling.
 
Vaikai nuo pat mažens mokomi jaustis saugiai, nuo pirmos klasės gauna ryškiai geltonas „geltonsnapių“ kepures su snapeliu ir atšvaitais, kurias nešioja su pasididžiavimu.
 
„Jeigu Lietuvoje korupcija mažės ir didės pilietinis sąmoningumas, manau, šalis galės daugiau pasirūpinti ir kitais mokiniais. Pastebėjau, kad Lietuvoje daugelis nežino, kam naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Suomijoje gana skaidri mokesčių mokėjimo sistema ir eiliniai piliečiai išprusę šiuo klausimu, aktyviai domisi jų paskirstymu.
 
Suomijoje mokiniai visiškai aprūpinami. Iki gimnazijos tėvams nereikia pirkti nė vieno vadovėlio, nė vieno sąsiuvinio ar pieštuko. Ir maitinimas nemokamas, žinoma sąlyginai, nes viskas yra paskirstoma iš mokesčių indėlio“, – savo požiūriu pasidalijo Helsinkyje gyvenanti lietuvė.
 
Rugilė Audenienė