Tinklalapio logotipas
Grįžti

Pietų Korėjos penkios kokybiško švietimo užtikrinimo pamokos
event 2017-02-10 domain Lyderių laikas label_outline Aktualijos

Pietų Korėjos penkios kokybiško švietimo užtikrinimo pamokos
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <p class="ms-rteFontFace-1"><span></span>Švietimas – viena iš veiksmingiausių priemonių skurdui ir socialinei nelygybei mažinti. Švietimas sukuria pagrindą tolygiai plėtrai. Didesnės investicijos didina bendrųjų nacionalinių pajamų augimo apimtis. Beveik visose šalyse, nors ir skirtingu mastu, pažangą švietime stabdo nepalankioje padėtyje dėl mažų pajamų, lyties, neįgalumo ar etninės ir (arba) kalbinės priklausomybės atsidūrusių asmenų grupių galimybės. Vis dėlto pasaulyje vyksta švietimo pertvarka.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Kur kas daugiau nei bet kada iki šiol vaikų lanko mokyklą. 1900 m. pasaulyje mokyklos lankymo trukmės vidurkis sudarė mažiau nei dvejus metus. 1950 m. mokymosi trukmės vidurkis jau buvo kiek didesnis nei dveji metai. Prognozuojama, kad 2050 m. trukmės vidurkis padidės iki 10 metų. Reiškia, kad per pusantro šimto metų rodiklis išaugs daugiau nei penkis kartus.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Milžiniškas poreikis mokytis yra reikšmingas ekonominiu požiūriu, – mokymosi, išsilavinimo teikiama nauda didžiulė visame pasaulyje.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Net ir keičiantis padėčiai, nepakankama švietimo sistemų pažanga ir nepakankamas švietimo finansavimas yra kliūtys siekiant diegti švietime inovacijas. Pasaulyje vis dar labai daug – 124 mln. – vaikų nelanko mokyklos, o stulbinamai didžiulis skaičius – 250 mln. – vaikų eina į mokyklą, tačiau nesimoko. Norint įveikti šias problemas, reikia daug dirbti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu: geriau skirstyti išteklius ir juos inovatyviai panaudoti.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Daugelyje pasaulio šalių švietimo sistemos nesudaro būsimiems darbuotojams sąlygų išsiugdyti reikiamus gebėjimus konkuruoti nūdienos darbo rinkose. Ugdyti tinkamus gebėjimus reikia nuo pat mažų dienų.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1"><strong>„Oficialios paramos vystymuisi“ vaidmuo</strong></p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Terminą „oficiali parama vystymuisi“ (OPV) sukūrė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) (angl. <em><a href="https://www.oecd.org/" target="_blank"><i><u><font color="#0269b3">Organisation for Economic Co-operation and Development</font></u></i></a></em>) (OECD) Vystymosi plėtros komitetas (VPK) ( angl. <a href="http://www.oecd.org/dac/developmentassistancecommitteedac.htm" target="_blank"><u><font color="#0269b3">D</font></u><em><u><font color="#0269b3">evelopment Assistance Committee</font></u></em></a>) (DAC), siekdamas įvertinti teikiamos paramos mastą. Atsižvelgiant į tai, kad mokymasis teikia didžiulę naudą, tačiau pasaulio šalių švietimo sistemose yra nemažai trūkumų ir spragų, daug vaikų nelanko mokyklos, pirmiausia būtina investuoti į <a href="http://blogs.worldbank.org/education/robots-what-can-workers-do-protect-themselves-automation" target="_blank"><u><font color="#0269b3">svarbių gebėjimų</font></u></a> ugdymą: gebėjimą spręsti problemas, mokymosi, komunikavimo, savarankiško darbo organizavimo ir socialinius gebėjimus.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Tačiau pagrindinė problema yra ta, kad <a href="https://www.theguardian.com/global-development/2014/jan/29/illiteracy-education-young-people-developing-countries" target="_blank"><u><font color="#0269b3">besivystančiose šalyse vienas iš keturių jaunuolių nemoka skaityti</font></u></a>, o <a href="http://data.worldbank.org/indicator/DT.ODA.ODAT.CD" target="_blank"><u><font color="#0269b3">vystymuisi skiriama oficiali parama yra tik 160 mlrd. JAV dolerių per metus</font></u></a>.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Taigi, oficiali parama vystymuisi turi būti kryptinga, skatinanti ir inovatyvi. Investicijos – tikslinės ir skiriamos pagrįstai. Investuoti reikėtų į visų švietimo lygmenų vystymą, pradedant nuo ankstyvojo ugdymo, taip pat nuo skaitymo gebėjimų ankstyvojo ugdymo. Ko būtų galima pasimokyti iš <a href="http://www.worldbank.org/en/country/korea" target="_blank"><u><font color="#0269b3">Pietų Korėjos</font></u></a> ir kokias pamokas būtų galima pritaikyti įgyvendinant OPV programas?</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1"><strong>Penkios puikios Pietų Korėjos idėjos, iš kurių galėtų pasimokyti kitos pasaulio šalys:</strong></p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Visose šalyse reikėtų <strong>įtvirtinti teisę į pagrindinį ugdymą</strong>, kaip Pietų Korėjoje buvo padaryta jau prieš daugelį metų. Tai reikštų, kad būtina investuoti į pagrindinį ugdymą. Korėja, kuri dar prieš dvi gyventojų kartas dar buvo masinio neraštingumo šalis, tapo pirmaujančia valstybe ekonomikos ir švietimo srityse.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Taigi, pirmasis žingsnis būtų spartinti veiksmingų programų, ugdančių skaitymo gebėjimus ankstyvame amžiuje, įgyvendinimą. Mokymasis <a href="http://blogs.worldbank.org/education/investing-early-years-learning-it-can-be-done" target="_blank"><u><font color="#0269b3">Tongoje </font></u></a>organizuotose bendruomenės žaidimų grupėse vien tik per vienerius mokslo metus, įvertintus vidutinį 0,24 standartinį nuokrypį, leido vaikams pasiekti geresnius gebėjimus skaityti. Valstybei tai kainavo tik 67 JAV dolerius vaikui. Vertinus gaunamą naudą pagal būsimas asmens pajamas darbo rinkoje, išlaidų ir naudos santykis yra 1:5. <a href="http://blogs.worldbank.org/education/here-s-evidence-low-cost-reading-programs-can-have-big-impact" target="_blank"><u><font color="#0269b3">Papua Naujojoje Gvinėjoje</font></u></a> intervencinė skaitymo gebėjimų ugdymo programa, kurios metu į vieną vaiką buvo investuota 60 JAV dolerių, pagerino, esant vidutiniam 0,51 standartiniam nuokrypiui, mokinių skaitymo gebėjimų rezultatus.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1"><strong>Valstybės finansuojamos privataus sektoriaus teikiamos švietimo paslaugos gali puikiai atsipirkti.</strong> Daugelį dešimtmečių Pietų Korėjos vyriausybė rėmė privatų sektorių, teikiantį švietimo paslaugas vidurinio ugdymo srityje. Tai ir padėjo sukurti vieną iš sėkmingiausiai pasaulyje veikiančių švietimo sistemų. Šios šalies mokinių pasiekimai aukštai vertinami pagal tokių tarptautinių mokinių pasiekimų kaip EBPO <a href="http://www.oecd.org/pisa/" target="_blank"><u><font color="#0269b3">PISA </font></u></a>reitingų skalę.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Privatus sektorius plėtėsi ir stiprėjo visose pasaulio šalyse, bet ypač – besivystančiose. Per pastaruosius du dešimtmečius šalyse, kuriose gyventojų pajamos yra mažos, besimokančiųjų privačiose mokyklose skaičius padidėjo daugiau nei du kartus.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Švietimo paslaugas galima teikti įvairiais būdais. Tačiau, jeigu ne tik Pietų Korėjoje, bet ir kitose šalyse privataus sektoriaus pasiekimai paskatintų gerinti rezultatus valstybinio sektoriaus švietimo srityje, tuomet būtų galima greičiau pasiekti geresnę švietimo kokybę tarptautiniu lygiu.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1"><strong>Didesnės asmenų, baigusių aukštąjį mokslą, pajamos skatina ieškoti inovatyvių finansavimo metodų</strong>, kuriuos taikant didėja aukštojo mokslo prieinamumas ir efektyviai formuojama stojančiųjų paklausa, visų pirma tarp nepasiturinčiųjų pasaulio šalių gyventojų. Didesnės aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų pajamos galėtų ne tik pagrįsti investicijų į mokslą atsiperkamumą, bet ir paskatinti taikyti švietime nuo pajamų dydžio priklausančių paskolų bei žmogiškojo kapitalo kontraktų (sutartis, sudaromas pagal būsimų asmens pajamų dydžio dalį) modelį.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Įgyvendinant paskolų, priklausančių nuo būsimų pajamų, teikimo studijoms programas, būsimų pajamų dalis gali būti panaudota dabar studijoms skiriamoms išlaidoms padengti. Šioje srityje Pietų Korėja ir vėl pirmauja. Tokio pobūdžio programos plečia aukštojo mokslo aprėptį ir skatina jo prieinamumo galimybių plėtrą. Tai dar viena pamoka, kurios išvadas galima pritaikyti įgyvendinant inovatyvias finansavimo programas.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1"><strong>Būsimuosius darbo rinkos dalyvius būtina parengti darbui, ekonomikos poreikius sieti su ugdomais gebėjimais.</strong> Pietų Korėjoje veiksmingai taikomas metodas – mokymas, kurio tikslus formuoja darbdavys. Kryptingai ugdomi gebėjimai buvo pagrindinis Pietų Korėjos spartaus ekonominio augimo veiksnys. Šios šalies vyriausybė skyrė dideles investicijas profesiniam mokymui, grindžiamam būsimais gebėjimų poreikiais, tobulinti. Šioje šalyje mokyklos skatinamos bendradarbiauti su verslu. Darbdaviams tenka svarbus vaidmuo remiant gebėjimų ugdymą.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1"><strong>Daugiašalės paskolos, skiriamos profesiniam mokymui ir lavinimui.</strong> Tai dar vienas pavyzdys, kaip Pietų Korėjoje finansuojamas aukštesnysis techninio profilio mokymas. Šios šalies vyriausybė, 1980 m. pasinaudojusi 100 mln. JAV dolerių dydžio Pasaulio banko paskola ir įgyvendindama <a href="http://projects.worldbank.org/P004090/education-project-05?lang=en" target="_blank"><u><font color="#0269b3">Sektorinę aukštesniojo techninio mokymo programą</font></u></a>, perskolino lėšas privačioms institucijoms.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Tai buvo Pasaulio banko net tik pirmoji sektorinė finansinė operacija švietimo srityje, bet ir vienas iš pirmųjų viešojo ir privataus sektorių partnerystės atvejų. Tikslas, kurio buvo siekta šiais veiksmais, – padėti Pietų Korėjos aukštesniojo techninio mokymo sistemai patenkinti vis sudėtingesnius poreikius, siejamus su darbo jėgos kompetencijomis. Daugiašalė paskola leido suteikti paramą 50-iai koledžų.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Priešingai nei įgyvendinant ankstesnius projektus ir daugelį to laikotarpio projektų aukštesniojo mokslo srityje, pastarasis projektas apėmė „visą sektoriaus dalį, dalyvaujant tiek valstybinėms, tiek ir privačioms institucijoms“. Tuo metu tai buvo tikra naujovė. Tačiau net ir dabar tai – inovatyvus techninių gebėjimų ugdymo finansavimo metodas.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1"><strong>Parengė „Lyderių laikas“</strong></p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1"><strong>Šaltinis</strong>: „World Economic Forum“ portale publikuotas Pasaulio banko švietimo sektoriaus vadybininko <a href="https://www.weforum.org/agenda/authors/harry-a-patrinos" target="_blank"><u><font color="#0269b3">Harry A. Patrinos</font></u></a> straipsnis „Giving our children a great education: five lessons from South Korea“ (paskelbtas 2016 m. gruodžio 14 d.; pirmą kartą publikuotas 2016 m. gruodžio 12 d. „<a href="http://blogs.worldbank.org/education/five-innovative-education-trends-korea" target="_blank"><u><font color="#0269b3">World Bank Education for Global Development</font></u></a>“ tinklaraštyje) (<a href="https://www.weforum.org/agenda/2016/12/giving-our-children-a-great-education-five-lessons-from-south-korea/?utm_content=bufferdfe8d&amp;utm_medium=social&amp;utm_source=facebook.com&amp;utm_campaign=buffer" target="_blank"><u><font color="#0269b3">originali nuoroda</font></u></a>).</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteFontFace-1">Jūsų dėmesiui – vaizdo medžiaga <a href="https://www.youtube.com/watch?v=dl92KmIo6pI"><strong>„5 lessons we can learn from South Korea‘s education system“</strong></a> anglų kalba.<span id="ms-rterangepaste-end"></span></p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><span class="ms-rteFontFace-1"> </span> </div>