Tinklalapio logotipas
Grįžti

Apie klausimų meną ugdyme
event 2017-02-20 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Apie klausimų meną ugdyme
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <span class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1">​</span><span class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1">Pokalbis su François Taddei, vadovaujančiam Paryžiuje įsteigtam<strong> </strong>Tarpdisciplininių tyrimų centrui, skirtam tyrinėti ir dėstyti inovacijas pedagogikoje.  <br></span><div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><strong><br>Kaip veikia jūsų centras?</strong></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <strong></strong> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1">Jis remiasi modernaus universiteto pradininku Wilhelmu von Humboldtu [1767–1835], kuris universitetą laikė ta vieta, kurioje mes esame laisvi mokytis ir tyrinėti. Tai reiškia, kad dėstytojo vaidmuo – ne tik perduoti žinias, bet ir būti studentus globojančiu mentoriumi. Būtent todėl mes kiekvienais metais atrenkame į tyrėjus apie trisdešimt studentų, kurių disertacija yra susijusi su gyvybės mokslais. Skirtingai nuo kitų, jie turi galimybę pakeisti savo tyrimų kryptį, kad atrastų tikrai jiems tinkamą temą. Siekiame, kad vienas atradimas palengvintų pasiekti kitą atradimą, todėl visą tyrėjo veiklą suskaitmeniname. Mūsų studentų apgintose disertacijose susisieja įvairios disciplinos, ir Prancūzijoje jos dažnai išsiskiria novatoriškumu. Užuot skatinę studentus varžytis dėl praeities žinių, mes juos kviečiame bendradarbiauti aiškinantis, kaip ateityje išspręsti šiandien susidariusias problemas.</div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><strong>Nuo 2012 metų jūs taikote eksperimentinius metodus pradinėje ir vidurinėje mokykloje. Ką tai reiškia?</strong></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <strong></strong> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1">Tai programa, išbandyta maždaug trijuose šimtuose klasių, kurių dauguma iš prioritetinio švietimo zonų. Ji pagrįsta mintimi, kad viską reikia pradėti nuo mokinių klausimų. Pasak Kalifornijos universiteto Berklyje neuropsichologės Alison Gopnik [g. 1951], mes visi gimstame mokslininkais ir kūrėjais, galinčiais ir norinčiais klausinėti, eksperimentuoti, mokytis iš savo klaidų. Tačiau būtina, kad mūsų aplinka padėtų šiuos gebėjimus lavinti, o prancūzų mokykla tam yra nepajėgi. Būtent todėl norime pakeisti patį modelį – kodėl privalėtume viską žinoti prieš užduodami klausimą? Ir tikrai, jei, tarkim, po pradinio klausimo „Kodėl vanduo drėkina?“ tris ar keturis kartus paklausite „Taip, bet kodėl?“, jūs greitai pasieksite žinojimo ribas.</div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><strong>Kokį pateiktumėte pavyzdį?</strong></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <strong></strong> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1">Mano stebėtose pradinėse klasėse iš pat pradžių iškilo toks klausimas apie skruzdes: kaip maitinasi skruzdėlė motinėlė, kuri nepalieka savo vietos? Mokiniai perskaitė visas jiems prieinamas knygas, bet nerado atsakymo, tada jie kreipėsi į mokslininkus.</div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1">Užtruko, kol jie išsiaiškino atsakymus, o tuomet jiems kilo naujų klausimų, į kuriuos mokslininkai galėjo atsakyti tik hipotetiškai. Tada savo laboratorijose jie atliko bandymus tikrindami hipotezes ir nustatė, kad jos neatitinka tikrovės... Būtent todėl, kad pasitikėjome, dabar šie 9–10 metų vaikai išmano apie vabzdžius ir apie mokslinius tyrimus giliau nei dauguma suaugusiųjų.</div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1">Konservatyviai nusiteikęs jūsų kritikas gali pasakyti, kad prieš svarstant klausimus reikia susitvarkyti su praeities žiniomis...</div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1">Tačiau mes nebegalime visko žinoti! Dabar paskelbta nepalyginamai daugiau mokslinių publikacijų nei jų buvo prieš tris šimtus metų. Vadinasi, geriau pradėti nuo klausimų. O vaikiškus klausimus reikia paversti moksliniais klausimais, supažindinant su kiekvienai disciplinai būdinga metodologija: fizika, istorija, sociologija, biologija, filosofija ir kt.</div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"><strong>Ar pasiūlysite kitaip rengti mokytojus, kaip to iš jūsų tikisi Prancūzijos švietimo ministras, kuris jums pavedė rūpintis pedagoginėmis inovacijomis?</strong></div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <strong></strong> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1">Ne tik tai. Kad pedagogų kolektyvai taptų autonomiški, reikia pakeisti visą švietimo sistemą. Tam, kad mokytojai savo santykius su mokiniais grįstų pasitikėjimu, o ne juos kontroliuotų, būtina liautis juos pačius sistemingai kontroliavus. Žodžiu, dar reikia sukurti visą XXI a. švietimui tinkamą ekosistemą.  </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1">           </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1">Iš pranc. k. vertė Dainius Vaitiekūnas</div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <a href="http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-02-20-apie-klausimu-mena-ugdyme/155723"><img src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/bernardinai.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><br><br> </div> <div class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1"> <em></em> </div> <span class="ms-rteFontFace-1 ms-rteFontSize-1" id="ms-rterangepaste-end"></span> </div>