Tinklalapio logotipas
Grįžti

Daugiau mokymosi dienų – viena iš priemonių švietimo kokybei pagerinti
event 2017-03-21 domain Švietimo ir mokslo ministerija label_outline Aktualijos

Daugiau mokymosi dienų – viena iš priemonių švietimo kokybei pagerinti
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"><span id="ms-rterangepaste-start"></span>Švietimo ir mokslo ministerija nuo ateinančių mokslo metų siūlo pridėti 10–15 dienų. Svarstomi keli variantai: ilgiau mokytis birželį, mokslo metus pradėti rugpjūtį ar leisti rinktis mokyklai, kada jai pradėti ir kada baigti mokslo metus pagal nustatytą mokslo dienų skaičių. Šie variantai ir priežastys, kodėl ketinama ilginti mokslo metus, pateikti šiandien ministerijoje įvykusioje spaudos konferencijoje. </p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Joje dalyvavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Dovilė Bikelytė, vaikų psichiatras Linas Slušnys.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">„Pagrindinė švietimo kryptis – užtikrinti kokybę. Dabar Lietuvos mokinių pasiekimai prastėja, atsilieka nuo kitų šalių, daug praleidžiama pamokų, ugdymo turinys sudėtingas, o jį išdėstant per gana trumpus mokslo metus, mokiniai patiria nemažą įtampą. Pailginus mokslo metus, ugdymo turinį būtų galima išdėstyti tolygiau, mokiniams būtų skiriama mažiau namų darbų. Trumpiau atostogaudami vasarą, daugelis prasmingiau praleistų laiką mokyklose“, – sakė ministrė Jurgita Petrauskienė. </p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Lietuvoje mokslo metai vieni trumpiausių Europoje – 34 savaitės. Kitose šalyse mokslo metais trunka 37–40 savaičių. 2007 m. Lietuvoje mokiniai mokėsi 39 savaites, bet po to mokslo metai nuolat trumpėjo.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Lietuvoje mokymuisi mokykloje skiriamos 737 valandos. Lyginant Europos šalis už Lietuvą mažiau valandų yra tik Kroatijoje. Palyginti: Danijoje – 1200, Estijoje – 823, Suomijoje – 844 valandos.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Vaikų psichiatras Linas Slušnys teigė, kad po ilgų atostogų vaikams sunku atsiminti, ką jie buvo išmokę ir jau išeitos medžiagos pakartojimas sukelia stresą, dingsta motyvacija. Mokslo metų trukmė nedaro įtakos tik turtingesnių šeimų vaikams, nes jie per vasarą turi kitokių galimybių lavinti žinias. O socialiai jautrių šeimų vaikams ilgos atostogos gali padaryti žalos, nes jie turi mažiau galimybių užsiimti prasminga veikla. „Ar norime turėti švietimo sistemą tik turtingiausiems, ar visiems? – retoriškai klausė L. Slušnys. – Baltimorėje buvo atliktas tyrimas – 5 metus stebėti pasiturinčių ir vargingų šeimų vaikai. Paaiškėjo, kad per mokslo metus visi vaikai tą pačią medžiagą išmoksta panašiai. Tačiau ekonomiškai stipresnių šeimų vaikų rezultatai buvo aukštesni dėl šios priežasties: vasarą jie turėjo galimybių keliauti, stovyklauti, skaityti knygas, kai vargingesnių šeimų vaikams likdavo tik televizorius ir kiemas, o tai niekaip nepadeda palaikyti ar įgyti naujų žinių“. </p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Kad vasaros atostogas reikėtų trumpinti, pasisakė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. „Jei norime gerų rezultatų, pirmiausia turime mokytis.– sakė S. Jurkevičius. – Atostogauti 3 mėnesius yra nuskalstama, po tokių atostogų vaikai ateina kaip tabula rasa. Ar mes tampame pašaipų objektu Europoje? Pajudėti bent 2 savaites ilginimo link ir sukurti ramias sąlygas dirbti mokytojams ir mokiniams mokyklose – geras sprendimas“.  </p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Dovilė Bikelytė pabrėžė, kad „džiaugsmą kelia namų darbų sumažinimas, bet pailginimas 2 savaitėmis problemų neišspręs, jeigu nebus atnaujinamos ugdymo programos ir metodai“. </p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Tėvų forumo vadovo Audriaus Murausko nuomone, ilginimas nėra nei gerai, nei blogai. „Dėkoju Švietimo ir mokslo ministerijai už pradėtą socialinį dialogą, – sakė A. Murauskas. – Kartu veikdami galime daugiau pasiekti. Dabartinė mūsų rakštis – pasenusios ugdymo programos. Todėl klausiame ne kas, o kaip? Reikėtų ugdymo turinio mažinti bent 50 proc., nes vaikai negeba išmokti, o tik išeina medžiagą“. Tėvų forumo vadovas pabrėžė, kad reikėtų labiau lavinti socialinį emocinį mokinių intelektą, dėstomus dalykus priartinti prie gyvenimo, o individualizuotas ugdymas turėtų tapti mokyklos realybe.     </p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Siūlymas ilginti mokslo metus – tai tik vienas iš planuojamų sprendimų, kurie pagerintų mokymosi kokybę. Taip pat peržiūrimos ir atnaujinamos mokymo programos, ugdymo aplinka, metodai, mokymo priemonės, tobulinama mokytojų kvalifikacija. Bus skiriamas papildomas laikas mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų.</p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Šiandien Alytuje pradėtos viešosios konsultacijos dėl mokslo metų trukmės. Jos bus tęsiamos kovo ir balandžio mėn. ir bus surengtos iš viso 10-yje regionų.  </p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės <a href="http://www.smm.lt/uploads/documents/MOKINI%C5%B2%20PASIEKIMAI%20ir%20MOKSLO%20MET%C5%B2%20TRUKM%C4%96.pdf">pranešimas.</a></p> <div> <span id="ms-rterangepaste-end"></span> </div> </div>